mantas kvedaravičius

Lygiai prieš trejus metus, 2022 m. balandžio 3-ąją, Lietuvą pasiekė siaubinga žinia – Ukrainoje žuvo archeologas, režisierius, antropologas Mantas Kvedaravičius. Jam buvo vos 45-eri. Kraupus įvykis nutiko Mariupolyje – mieste, į kurį atvyko jau esant apsuptyje. Šiame mieste 2015 metais jis nufilmavo dokumentinę kino juostą „Mariupolis“. Mantas Kvedaravičius žuvo gelbėdamas civilius Lietuvis išvyko į Mariupolį iškart po karo pradžios, kad galėtų pratęsti savo dokumentikos darbą.

Vilniaus savivaldybės taryba trečiadienį priėmė rezoliuciją dėl Ukrainoje žuvusių kario savanorio Tado Tumo ir režisieriaus Manto Kvedaravičiaus atminimo įamžinimo sostinėje. „(Taryba – BNS) mano, kad lietuvių aukos šiame kare turi būti tinkamai pagerbtos ir įamžintos Vilniuje“, – rašoma dokumente. Patvirtinus rezoliuciją, pasiūlymą dėl Ukrainoje žuvusių lietuvių įamžinimo suformuluos Istorinės atminties komisija ir su juo vėl grįš į savivaldybės tarybą.

Šiandien Kyjive vykstančio jungtinės tyrimo grupės koordinacinio pasitarimo metu Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė Nida Grunskienė pranešė apie nustatytus įtariamuosius garsaus Lietuvos režisieriaus Manto Kvedaravičiaus nužudymo Mariupolyje tyrime, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvai minint Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ visus pakvietė į ypatingą premjerą – Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre rodomą režisieriaus Manto Kvedaravičiaus filmą „Mariupolis 2“. Rusijos vis dar vykdomo karo prieš Ukrainą žiaurumus užfiksavęs kino kūrėjas dar kartą parodė, kad tikrosios laisvės negali atimti niekas, o ryškiausiai karo tamsoje švyti žmogiškumas.

Tradiciškai artėjant valstybės atkūrimo dienai, Prezidentūroje įteiktos Nacionalinės kultūros ir meno premijos. Už reikšmingus kultūros ir meno nuopelnus apdovanoti šeši kūrėjai, tarp jų ir Mariupolyje pernai okupantų nužudytas režisierius Mantas Kvedaravičius. Šiemet premijos siekia beveik 40 tūkstančių eurų. Kūrėjai sako neslepiantys, kad premijos suteiks daugiau atsakomybės, o kai kurie jau užtikrintai dalį premijos paskyrė Ukrainai.

2022-ieji kino pasauliui atnešė visko: šedevrų, nusivylimų, skaudžių netekčių ir šypsotis verčiančių sugrįžimų. Tinklalaidės apie kiną „Ekrano vergai“ vedėjai Vilmantas ir Laurynas išrinko svarbiausius praėjusių metų įvykius, kurie tikrai vienaip ar kitaip palietė kiekvieną kinomaną. 2022 metais prasidėjęs karas Ukrainoje palietė ir kino pasaulį, o ypatingai – Lietuvos. Kurdamas savo kino esė „Mariupolis 2“, Ukrainoje galvą paguldė vienas talentingiausių mūsų šalies kūrėjų Mantas Kvederavičius.

Ukrainoje nužudyto režisieriaus Manto Kvedaravičiaus sužadėtinė Hana Bilobrova piktinasi, kad jos pavardės nėra tarp „Mariupolis 2“ autorių. Režisierė tikina, kad ji filmą Ukrainoje kūrė drauge su M. Kvedaravičiumi, o parvežusi filmo medžiagą į Lietuvą – ir dalyvavo montuojant.

Kultūros ministerija paskelbė šių metų Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus. Tarp jų – lietuvių režisierius Mantas Kvedaravičius, kurį pavasarį Ukrainoje, filmuojant antrąją dokumentinio filmo apie Mariupolį dalį bei vežant humanitarinę pagalbą ukrainiečiams, negailestingai nužudė rusų kariai. Nacionalines premijas gavo ir rašytojai Kazys Saja, Rimvydas Stankevičius, operos solistas Edgaras Montvidas, kompozitorė Žibuoklė Martinaitytė-Rosaschi bei kino režisierė Giedrė Žickytė.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Manto Kvedaravičiaus tėvas Olgertas Kvedaravičius tikisi, kad sūnaus filmai bus švieselė tiems, kurie dar išlieka abejingi Ukrainoje patiriamiems karo žiaurumams. „Aišku, džiaugiamės, galvojame, kad ir sūnus būtų džiaugęsis, kai yra taip įvertintas. Galbūt net mes savo vaiko taip neįvertinome. Labai džiaugiamės“, – sunkiai tramdydamas ašaras BNS pirmadienį po premijų paskelbimo kalbėjo O. Kvedaravičius.

Gruodžio 10-ąją Reikjavike, Islandijoje nugriaudėjo 35-ieji Europos kino apdovanojimai. Renginio metu skambėjo ir Lietuvos vardas. Prestižinį apdovanojimą laimėjo Ukrainoje nužudyto režisieriaus bei antropologo Manto Kvedaravičiaus filmas „Mariupolis 2”. Kino apdovanojimai rengiami jau 35-ąjį kartą ir šia proga pirmą kartą nuspręsta nominacijas pristatyti vaizdo įrašu. Kūrinys parengtas bendradarbiaujant Europos kino akademijai ir Islandijos kino biurui, skelbia screendaily.com.

Kultūros ministras Simonas Kairys penktadienį išvyksta į Reikjaviką, kur dalyvaus Europos kino apdovanojimų ceremonijoje. Anot Kultūros ministerijos, šiemet Europos kino apdovanojimams nominuoti du lietuvių režisierių filmai.

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė 12-os kūrėjų, pretenduojančių gauti 2022 metų Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas, sąrašą. Įvertinusi  30-ies pretendentų veiklą kultūros ir meno srityje, komisija atrinko dvylika kandidatų.

Šiandien paskelbtame Europos kino apdovanojimų nominantų sąraše dokumentinių filmų kategorijoje Europos kino apdovanojimui gauti nominuotas režisieriaus bei antropologo Manto Kvedaravičiaus filmas „Mariupolis 2” (prod. U. Kim, M. Kvedaravičius, N. Turincev, O. El Kadi, T. Karathanos, M. Hampel). Pasaulinė „Mariupolis 2” premjera įvyko šių metų Kanų filmų festivalyje, kuriame filmas laimėjo specialų dokumentinio kino prizą.

Lietuvių režisierių Mantą Kvedaravičių nužudė, kuomet jis bandė evakuoti civilius gyventojus iš Mariupolio, skelbiama „Projekt“ tyrime. Žurnalistams pavyko aptikti ir asmenis, galimai susijusius su jo žūtimi. Balandžio mėnesį paaiškėjo, kad Ukrainoje žuvo lietuvių režisierius Mantas Kvedaravičius, sukūręs filmą „Mariupolis“. Lietuvis išvyko į Mariupolį iškart po karo pradžios, kad galėtų pratęsti savo dokumentikos darbą.

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijai pateikta 30 kandidatų, pirmadienį pranešė Kultūros ministerija. Skirti svarbiausią įvertinimą kultūros srityje siūloma dirigentui Stanislavui Domarkui, fotomenininkams Aleksandrui Ostašenkovui, Rimantui Dichavičiui ir Violetai Bubelytei, aktoriams Arvydui Dapšiui, Dainiui Svobonui, kino operatoriui Donatui Pečiūrai, kino režisierei Giedrei Žickytei.

Šiandien skelbiami 75-ojo tarptautinio Kanų festvalio apdovanojimai, tarp kurių – specialus dokumentinio kino prizas Mariupolio mieste Ukrainoje kovo pabaigoje nužudyto kino režisieriaus, kultūros antropologo Manto Kvedaravičiaus paskutiniam dokumentiniam filmui „Mariupolis 2“. Dokumentinio kino žiuri, kurią sudarė Agnieszka Holland, Iryna Tsilyk, Pierre Deladonchamps, Alex Vicente, Hicham Falah, pažymėjo, kad specialus prizas atiteko filmui, „kurio neįmanoma palyginti su jokiu kitu konkurso da...

Kanų kino festivalyje – išskirtiniai kadrai iš rusų okupantų nužudyto lietuvių režiesieriaus Manto Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“. Pasaulinėje filmo premjeroje jį pristatė režisieriaus sužadėtinė. Kvedaravičius pats šio filmo pabaigti nespėjo, tačiau kartu Mariupolyje buvusi jo mylimoji sugebėjo iš karo siaubiamo miesto parvežti ne tik režisieriaus kūną, bet ir visą filmuotą medžiagą, o tuomet kartu su komanda baigė jo pradėtą darbą.

Stokholme pristatytas režisieriaus Manto Kvedaravičiaus atminimui skirtas jo sukurtas filmas „Mariupolis“ (2016), įamžinęs Ukrainos uostamiestį, kuriame režisierius buvo rusų kareivių brutaliai nužudytas kovo pabaigoje. „Mūsų kino teatrui svarbu pristatyti tokio iškilaus kino kūrėjo darbus švedų auditorijai. Visuomenė turi žinoti, kokią reikšmingą misiją atliko lietuvių režisierius Mantas Kvedaravičius. Ypač ji išryškėja šiandienos brutalios agresijos įvykių kontekste.

Vienai Biržų gatvių suteiktas rusų karių Ukrainoje nužudyto režisieriaus Manto Kvedaravičiaus vardas, jam taip pat suteiktas garbės piliečio vardas. Ketvirtadienį šiems sprendimams pritarė Biržų rajono savivaldybės taryba. M. Kvedaravičiaus vardas bus suteikiamas dabartinei V. Montvilos gatvei.

Mariupolyje okupantų nužudyto režisieriaus Manto Kvedaravičiaus sužadėtinė pirmą kartą pasidalijo ten įamžintais vaizdais, už kuriuos jam teko paaukoti gyvybę. Moteris papasakojo ir tai, kaip Kvedaravičius dingo ir kaip po kelias dienas trukusių paieškų jai pavyko rasti mylimojo kūną. Įamžintas pragaras, kurį Mariupolyje pavyko nufilmuoti dėl kadrų gyvybę paaukojusiam lietuvių režisieriui Mantui Kvedaravičiui.

Šeštadienį Biržuose – gedulas. Biržų pilyje vyksta atsisveikinimas su Ukrainoje žuvusiu režisieriumi Mantu Kvedaravičiumi. Vyrui buvo 45-eri. Nuo pat šeštadienio ryto Biržų pilyje renkasi žmonės. Į paskutinį atsisveikinimą su žinomu režisieriumi renkasi žmonės. Tarp jų – ne tik vyrą pažinoję asmenys, artimieji. Uždengtas M. Kvedaravičiaus karstas – Biržų pilyje. Simboliška, nes prieš keletą metų būtent toje pačioje vietoje įvyko režisieriaus filmo pristatymas.

Šį šeštadienį, balandžio 9 dieną, galima bus atsisveikinti su Ukrainoje nužudytu Lietuvos kino režisieriumi Mantu Kvedaravičiumi.  Atsisveikinimas vyks Biržų pilyje (J. Radvilos g. 3) nuo 10 val. iki 18 val.

Aiškėja naujos detalės apie Ukrainos Rytuose rusų karių nužudyto lietuvių režisieriaus Manto Kvedaravičiaus mirtį. Jo artima draugė, esanti Lvive, pasakoja, kad režisierius žuvo visai ne nuo raketos smūgio, važiuodamas automobilyje, kaip buvo pranešama anksčiau. Rusai jį sušaudė tyčia, o jo kūną iš Ukrainos žmonai teko parsivežti per Rusiją slepiantis nuo okupantų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė užuojautą dėl režisieriaus Manto Kvedaravičiaus žūties Mariupolyje. „Nuo savęs asmeniškai ir Ukrainos žmonių vardu reiškiu gilią užuojautą dėl rusų okupantų nužudyto žinomo kino režisieriaus Manto Kvedaravičiaus Mariupolio mieste“, – rašoma Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai atsiųstame laiške. Laišką BNS antradienį perdavė Ukrainos ambasada Vilniuje. V. Zelenskis prašo jo užuojautą perduoti menininko šeimai, giminėms, artimiesiems.

Šeštadienį Lietuvą pasiekė tragiška žinia – pranešta apie režisieriaus, antropologo Manto Kvedaravičiaus mirtį. Nors iš pradžių teigta, kad lietuvį nužudė rusų raketa, antradienį paaiškėjo tikroji M. Kvedaravičiaus mirties priežastis. Rašytojas Marius Ivaškevičius savo socialiniame tinkle teigė, kad M. Kvedaravičius Mariupolyje žuvo ne nuo raketos smūgio. „Kaip iš tiesų buvo nužudytas Mantas Kvedaravičius. Nebuvo jokios raketos, pataikiusios į jo, neva, vairuojamą mašiną, bėgant iš nelaisvės.

Ukrainos Rytuose žuvo lietuvių režisierius Mantas Kvedaravičius – jam buvo 45-eri metai. Versijų, kas nutiko režisieriui, viešumoje pasigirdo net keletas, o viena jų, kad Kvedaravičius žuvo per ataką Mariupolyje – raketai pataikius į automobilį. Artimi žuvusiojo bičiuliai dalijasi prisiminimais apie režisierių, kuris sukūrė dokumentinį filmą apie „Mariupolį“, taip pat karo nualintą Čečėniją, pelnė ne vieną apdovanojimą.

Tragiška netektis kultūros pasaulyje – šeštadienį į automobilį pataikius rusų raketai Ukrainoje žuvo archeologas, režisierius, antropologas Mantas Kvedaravičius. Kraupus įvykis nutiko Mariupolyje – mieste, kuriame jis parengė dokumentinį filmą apie šaltakraujišką karo realybę. Žinia apie netektį šokiravo ne tik kolegas, bet ir talento gerbėjus – jie reiškia gilią užuojautą. „Visiškai siaubinga ir šokiruojanti [žinia].

Debiutinis Mindaugo Survilos filmas “Stebuklų laukas" ką tik sugrįžo iš Tarptautinio Triesto kino festivalio (Italija), kur įvyko filmo tarptautinė premjera. Kelionės po tarptautinius festivalius tik prasideda, todėl nespėjęs kojų apšilti režisierius jau vėl kelyje. Šįvakar M. Survila su prodiuserių komanda filmą pristatys Taline, o šeštadienį - Helsinkyje, didžiausio Šiaurės šalių dokumentikos renginio Doc Point programoje.

Vienas tituluočiausių lietuviškų filmų – režisieriaus Manto Kvedaravičiaus „Barzakh“ – praeitą savaitę Taline pasibaigusiame tarptautiniame filmų festivalyje „Tallinn Black Nights Film Festival“ pelnė dar du apdovanojimus: jis pripažintas Geriausiu filmu Baltijos šalių pilnametražių filmų konkursinėje programoje bei pelnė Tarptautinės kino kritikų federacijos (FIPRESCI) apdovanojimą.

Šių metų Berlyno kino festivalyje “Barzakh" tapo vienu iš didžiausių atradimų. Filmas atidarė vieną iš pagrindinių festivalio programų ir nukonkuravęs daugelį vaidybinių ir dokumentinių filmų pelnė du prestižinius Berlinalės apdovanojimus. Už šį filmą režisierius Mantas Kvedaravičius apdovanotas valstybine Suomijos kino meistrystės premija, per itin trumpą laiką filmas apkeliavo garsiausius dokumentinių filmų festivalius Šveicarijoje, Serbijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Italijoje, Pietų Korėjoje.

Dešimt dienų Vilniuje trukęs penktasis dokumentinių filmų festivalis  „Ad Hoc: Nepatogus Kinas“ nuo šiandien, lapkričio 2-osios, persikelia į Kauną. Sostinėje buvo parodyta per 40 kino juostų, o žiūrovai galėjo pabendrauti ir padiskutuoti su net 15 svečių iš užsienio: kino kūrėjų, disidentų ir aktyvistų. Festivalį kasmet rengiančio Lietuvos žmogaus teisių centro skaičiavimais, Vilniuje kino seansus už simbolinį 1 ct mokestį ar didesnes geranoriškas aukas aplankė per 5000 žiūrovų.

Penktasis dokumentinių filmų festivalis „Ad Hoc: Nepatogus Kinas“ žengti į ilgąjį keturių dienų savaitgalį kviečia mėgaujantis kokybiškomis ir tikromis istorijomis, diskutuojant apie žmonių prekybą, Arkties tautų išsaugojimą, Rusijos stipriausiųjų pinkles, Kubos ateities viziją ir vienos lyties žmonių meilę.

Rugpjūčio 23-iosios vakarą Nidoje atidarytas kino festivalis ,,Baltijos banga“. Į atidarymą, vykusį Baltijos kelio dieną, atvyko ne tik gausus būrys kino pasaulio atstovų, bet ir oficialių svečių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Duris atvėrė ir festivalio globojama Animacijos mokyklėlė vaikams. Sveikinimo žodį susirinkusiesiems tarė Neringos m. meras Antanas Vinkus. „Džiaugiamės, jog festivalio „Baltijos banga“ idėja gimė ne Vilniuje ar kur kitur, bet būtent čia, nuostabioje Kuršių nerijoje.

Rugpjūčio 22−28 d. Nidoje jau trečius metus iš eilės prasidės tarptautinis kino festivalis „Baltijos banga“. Šių metų festivalio programoje – 17 Lietuvos, Latvijos ir Estijos įvairių žanrų pastarųjų metų filmų, kūrybiniai susitikimai, edukacinės popietės, taip pat animacijos mokykla vaikams. Festivalio atidarymas – rugpjūčio 23 d. 19 val. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4, Nida). Renginys skirtas kino mėgėjams ir profesionalams.

Dviem „Sidabrinėm gervėm“ – už metų geriausią dokumentinį filmą ir metų geriausią režisierių – nominuotas filmas „Barzakh“ toliau garsina Lietuvos vardą prestižiškiausiuose Europos dokumentikos festivaliuose.

Vilniaus tarptautiniame kino festivalyje „Kino pavasaris“ apsilankė virš 64 tūkst. žiūrovų ir tai yra rekordinis žiūrovų skaičius per visą festivalio gyvavimo istoriją (palyginimui 2010-aisiais festivalyje apsilankė 54 tūkst. kino mylėtojų.

Filmo „Baltosios pievos“ pagrindinis veikėjas renka ašaras. Renka godžiai, kaip muitininkas: nė viena ašara neturi prapulti! Atplaukia valtimi į druska apaugusią salą, išsitraukia buteliukus, kruopščiai išvalo. Kantriai laukia, kol sielvartą liejantys žmonės apsiašaros. Tarsi kauptų skausmo archyvą. Bet paskui tos asmeniškos, po lašą surinktos ašaros supilamos į bendrą butelį. Ir ašaros „aš“ ištirpsta. Tampa nematomas. Perregimas. Tik sūrumas sukietėja į uolą ir virsta sala.

Manto Kvedaravičiaus pavardė pastarosiomis savaitėmis linksniuojama dėl jo sėkmingo debiuto kino pasaulyje. Tačiau 34‒erių vyro biografijoje ‒ ne vienas įdomus faktas apie jo veiklą. Mantas užsiima povandenine archeologija ‒ prieš 11 metų jis Luokesų ežero dugne atrado prieš kelis tūkstančius metų palaidotą gyvenvietę. Diplomuotas antropologas netgi vykdamas poilsiauti į Kubą savo atostogoms panoro suteikti politinį atspalvį ir su plakatu nuvykti prie Gvantanamos kalėjimo.

Nuolatinė baimė, pasak dokumentinio filmo „Barzakh“ autoriaus Manto Kvedaravičiaus, Čečėnijos žmonių kasdienybė. Čečėnija – respublika Šiaurės Kaukazo regione. Po daugiau nei dešimtmetį trukusių kovų su Rusija, oficialiai karas čia baigėsi, tačiau taikos nėra. Nors Čečėnija šiuo metu priklauso Rusijai, bet pasak filmo „Barzakh“ režisieriaus Manto Kvedaravičiaus, dabar Čečėnijos žmonėms nepriklausomybės siekimas nėra pagrindinis tikslas.

Lietuvių režisieriaus Manto Kvedaravičiaus dokumentinis filmas „Barzakh“ tapo vienu iš maloniausių ir prasmingiausių šių metų Berlino kino festivalio atradimų. Prestižinės festivalio programos „Panorama“ atidaromuoju filmu pasirinktas „Barzakh“ iš karto sulaukė labai teigiamų kritikų ir žiūrovų atsiliepimų. „Vienas iš geriausių filmų, matytų Berlyne“, „...filmas trunka nepilną valandą, tačiau apie gyvenimą jis pasako daugiau nei metus trunkantys TV reportažai.

Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje apdovanojimą pelnė lietuvių režisieriaus Manto Kvedaravičiaus juosta apie Čečėniją „Barzakh“. M. Kvedaravičiaus dokumentinis filmas „Barzakh“ pelnė „Amnesty International“ apdovanojimą ir 5 tūkst. eurų premiją. Šis apdovanojimas skiriamas kino kūrėjams, kurie ypatingą dėmesį atkreipia į kovą už žmogaus teises.

Lietuvių režisierius Mantas Kvedaravičius, trejus metus praleidęs karu tebealsuojančioje Čečėnijoje, sukūrė filmą „Barzakh“, kuris taps pirmuoju lietuvių filmu, atidarysiančiu Berlyno kino filmų festivalio dokumentinių filmų programą „Panorama Dokumente“. „Barzakh“ yra pirmasis, taip aukštai įvertintas, lietuvių režisierių darbas tokio lygio kinorenginyje. „Šio filmo tikslas parodyti, ką žmonės išgyvena, kai nežino – jų artimieji yra gyvi ar mirusieji.

Atviras laiškas Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Lietuvos Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui ir Lietuvos Seimui Dėl Valstybės saugumo departamento ir Kauno apygardos prokuratūros pareigūnų atliktų žmogaus teisių pažeidimų čečėnų Gatajevų byloje ir neteisėtai pratęsto kardomojo kalinimo Kauno apygardos teisme Gerbiami Prezidente, Ministre Pirmininke ir Seimo nariai, Norėtume išreikšti savo susirūpinimą dėl Valstybės saugumo departamento ir Kauno apygardos prokuratūros pareigūnų ...

Rugpjūčio 1-7 dienomis sostinės kino centre "Forum Cinemas Vingis" vyks kino festivalis "Kinas prieš melą". Į jį atvyks net su žiniasklaida mažai bendraujantis iškilusis suomių kino režisierius Akis Kaurismakis. Per festivalį savo filmus pristatys kino režisieriai iš Suomijos, Graikijos, Irano, Rusijos ir Lietuvos. Didžiausią festivalio programos dalį sudaro Suomijos vaidybiniai ir dokumentiniai filmai.