Nuo pat šeštadienio ryto Biržų pilyje renkasi žmonės. Į paskutinį atsisveikinimą su žinomu režisieriumi renkasi žmonės. Tarp jų – ne tik vyrą pažinoję asmenys, artimieji.
Uždengtas M. Kvedaravičiaus karstas – Biržų pilyje. Simboliška, nes prieš keletą metų būtent toje pačioje vietoje įvyko režisieriaus filmo pristatymas.
Naujienų portalo tv3.lt žiniomis, Biržų rajono savivaldybė teikia siūlymą režisierių paskelbti miesto garbės piliečiu. Sprendimas turėtų būti priimtas kitą savaitę. Kaip skelbia „Delfi“, Biržuose siūloma M. Kvedaravičiaus vardu pervadinti ir vieną gatvę.
Atsisveikinimas su Ukrainoje žuvusiu vyru šeštadienį vyks nuo 10 iki 18 val.
1976 metais gimęs M. Kvedaravičius 2011-aisiais sukūrė apdovanojimų pelniusį dokumentinį filmą apie karo nualintą Čečėniją ir nuolat dingstančius jos gyventojus „Barzakh“. 2016 metais režisieriaus dokumentinis filmas „Mariupolis“ pateko į Berlyno kino festivalį. A. Lvutina apgailestavo, jog jis taip ir nebespėjo sukurti pastarojo filmo tęsinio.
2019 metais pirmasis jo vaidybinis filmas „Partenonas“ buvo išrinktas į Venecijos kino festivalio konkursinę programą „Kino kritikų savaitė“.
Antradienį paaiškėjo tikroji M. Kvedaravičiaus mirties priežastis.
Rašytojas Marius Ivaškevičius savo socialiniame tinkle teigė, kad M. Kvedaravičius Mariupolyje žuvo ne nuo raketos smūgio.
„Kaip iš tiesų buvo nužudytas Mantas Kvedaravičius. Nebuvo jokios raketos, pataikiusios į jo, neva, vairuojamą mašiną, bėgant iš nelaisvės. Rusų kareiviai jį suėmė ir sušaudė. Kūną išmetė.
Žmona, rizikuodama gyvybe, parvežė palaikus į Lietuvą“, – rašė M. Ivaškevičius, cituodamas Ukrainos žurnalistės aprašytą istoriją.
Ukrainos žurnalistė Albina Lvutiva taip pat teigė, kad M. Kvedaravičius iš tiesų mirė ne balandžio 2 d.
„Jis mirė ne automobilyje nuo „raketos smūgio“, kaip rašo žiniasklaida. Jis buvo nušautas.
Bet visas detales turėtų būti nustatytos nepriklausomo tyrimo metu. Beje, Mantas, kaip buvo skelbta, nemirė balandžio 2 d.“, – rašė ji.
A. Lvutiva pasakoja, kad M. Kvedaravičiaus žmona „padarė tai, kas neįsivaizduojama“.
„Bedvasė rusų kariuomenė Mantą paėmė į nelaisvę ir nužudė. Ir tada jį tiesiog išmetė. Jo drąsioji žmona padarė tai, kas neįsivaizduojama. Mariupolyje jai pavyko per raketų apšaudymus surasti jo kūną ir parvežti į gimtąją Lietuvą.
Kad ji pati nebūtų nužudyta, kad kūnas nebūtų sunaikintas, informaciją reikėjo slėpti. Apie mirtį žinojo ribotas skaičius žmonių, tačiau vos tik informacija pateko į žiniasklaidą, jos sustabdyti jau buvo neįmanoma. Galbūt niekada daugiau nesužinosime tiesos ar net neatsisveikinsime su Mantu. Jis mirė ne automobilyje nuo „raketos smūgio“.
Tuo metu mes jau iš visų jėgų stengėmės jį išvežti... Kai Ukrainos prezidento kanceliarija ir Zelenskis jau paskelbė apie mirtį, jo žmona kelias valandas jau stovėjo su karstu prie Rusijos išvažiavimo. Pasieniečiai su ypatinga atsakomybe apžiūrėjo automobilį „krovinys 200“ su cinkuotu karstu. Kelias dienas mes rizikavome savo gyvybe kiekvieną minutę. Mes galėjome gi niekada nebeišvysti Manto ir jo žmonos. Dabar jie jau yra Lietuvoje“, – rašė žurnalistė.
Volodymyras Zelenskis: Mantas Kvedaravičius amžinai gyvens mūsų širdyse
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė užuojautą dėl režisieriaus Manto Kvedaravičiaus žūties Mariupolyje.
„Nuo savęs asmeniškai ir Ukrainos žmonių vardu reiškiu gilią užuojautą dėl rusų okupantų nužudyto žinomo kino režisieriaus Manto Kvedaravičiaus Mariupolio mieste“, – rašoma Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai atsiųstame laiške.
Laišką BNS antradienį perdavė Ukrainos ambasada Vilniuje.
V. Zelenskis prašo jo užuojautą perduoti menininko šeimai, giminėms, artimiesiems.
„Esu įsitikinęs, kad Mantas Kvedaravičius, įžymus Lietuvos žemės sūnus, pasirinkęs drąsų kelią tarnauti Tiesai ir Žodžio Laisvei, amžinai gyvens mūsų širdyse“, – teigė Ukrainos vadovas.
Anot jo, M. Kvedaravičiaus nufilmuoti unikalūs kadrai apie Mariupolį išliks kaip pasaulio kinematografijos pasiekimas.
V. Zelenskis viliasi, kad M. Kvedaravičiaus gyvenimas, jo meninis palikimas ir pasiaukojimas įkvėps ir kitus saugoti svarbiausius dalykus – tiesą, laisvę ir teisingumą.
„Būtent nuo to priklauso šiandien demokratinės ir laisvos Ukrainos ateitis, o taip pat ir visos Europos ateitis“, – teigiama laiške.
