„Viena iš puolimo krypčių buvo Kyjivo užėmimas. Iš pradžių izoliavimas ir jo užėmimas. Dabar jau to sumanymo tenka atsisakyti dėl įvairiausių priežasčių.
Viena jų – jie negeba to padaryti su turimomis pajėgomis ir su tuo pasipriešinimu arba gynyba, kurią demonstruoja ukrainiečiai.
Jie atsisako šito sumanymo ir pajėgas pergrupuos į kitas kryptis, spėjama, kad tai greičiausiai bus rytinėje kryptyje, Donecko, Luhansko puolimo kryptyje ir ten greičiausiai jas panaudos. Bet čia tik spėjimas, tokia prognozė, aiškiai pamatysime, kai jie tas pajėgas permeta“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda pirmadienį kalbėjo kariuomenės vadas.
V. Rupšio nuomone, įmanomas ir variantas, kad Rusijos pajėgos grįš į Kyjivo regioną.
„Viskas priklausys, kaip jiems seksis kitose kryptyse, kokie jų tikslai ir uždaviniai jų yra ten. Aš galiu tik spėti, kad įvertinus dabartines aplinkybes, kiek jie dar turi pajėgumų, kiek jie gali sugeneruoti pajėgumų, kiek turi amunicijos, kiek ginkluotės, tai pradinis uždavinys yra pasiimti arba okupuoti Luhanską ir Donecką“, – sakė kariuomenės vadas.
V. Rupšys kalbėjo ir apie savaitgalį visą pasaulį sukrėtusią Bučos tragediją.
„Man sunkiai suvokiama yra, bet kalbant apie Rusijos karių elgesį, tai man nieko naujo ir nieko stebinančio. Jeigu pasižiūrėtume istoriškai, kaip jie elgėsi okupuotuose kraštuose, <...> imkime rytų Prūsiją, mes tą nutylime, bet per keturis mėnesius registruoti 1,4 mln. išžaginimų arba 200 tūkst. moterų savižudybių po išniekinimo. Nieko nestebina, kaip jie elgiasi ten“, – sakė kariuomenės vadas.
V. Rupšys pažymi, kad Bučos tragedija gali turėti šalutinį poveikį ukrainiečių pajėgoms.
„Bijau, kad jis gali būti lemiamas ukrainiečių tautai ir kariuomenei, tai gali sukelti atsakomuosius veiksmus ir perdėtą agresiją“, – sakė V. Rupšys.
