Sveikata

Šiltuoju metų laikotarpiu vis daugiau laiko praleidžiame dirbdami ar poilsiaudami  gamtoje, todėl dažniau iškyla grėsmė įsipjauti, įsidurti ir susirgti itin pavojinga liga – stablige. Net lengvas susižeidimas nešvariu, žemėmis užterštu, aštriu įrankiu ar daiktu, gali tapti šios sunkios užkrečiamosios ligos priežastimis, nes būtent per pažeistą odą dažniausiai į žmogaus organizmą ir patenka šią sunkią infekciją sukeliančios bakterijos.

Netikėtai ir trumpam apsvaigusi galva, ilgesni svaigimo epizodai, lydimi pykinimo ar net vėmimo – vis dažniau pasitaikanti problema, dėl kurios kenčia įvairaus amžiaus žmonės. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje dirbančios gydytojos otorinolaringologės Jevgenija Buinickaja ir Silvija Jočinskaitė-Butkienė pataria į šį negalavimą nenumoti ranka ir kreiptis į specialistą, nes galvos svaigimas gali būti ne tik savarankiška liga, bet ir kitų ligų ar būklių simptomas.

Visi esame susidūrę su nuovargiu ir žinome, kad ilgainiui jis mažina produktyvumą, blogina trumpalaikę atmintį, trukdo susikoncentruoti ir sutelkti dėmesį, o tuo pačiu gali sukelti nemažai kitų sveikatos problemų. Koja kojon nuovargis eina su nemiga, kuri gali lemti lėtinį nuovargį, o šis savo ruožtu vėl gali sutrikdyti kokybišką miegą.

Kas penkioliktas iš jūsų serga reta liga, o kai kurie apie tai net nežino. Tokią statistiką įvardija gydytojai, kuriuos galima vadinti tikrais detektyvais. Pirmiausia jie turi įtarti, kokia reta liga žmogus gali sirgti, paskui tyrimais surinkti įrodymus, kad būtent ja. O tada, jei tik yra gydymas, gauti kompensavimą iš Ligonių kasų. Beje, gydyti retas ligas brangu, kartais vaistai metams žmogui kainuoja ir du šimtus tūkstančių eurų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Pasaulio sveikatos organizacijos statistika skelbia, kad galvos skausmą patiria maždaug 40 proc. gyventojų. Dažnas su šiuo skausmu susigyvena ir lengvai atpažįsta kūno siunčiamus signalus, išmoksta sau padėti. Visgi į ūmų bei stiprų galvos skausmą nederėtų žvelgti pro pirštus. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojas neurologas Jokūbas Fišas įvardija, koks galvos skausmas yra ypač pavojingas bei kaip sau padėti.

Šešių Lietuvos žiedinių savivaldybių vadovai išplatino viešą laišką, kuriame nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rengiamai pertvarkai. Merų teigimų, pagal ją nuo šių metų liepos 1 dienos savivaldybės turės užtikrinti nespecializuotų pacientų pavėžėjimą savo lėšomis. SAM gi teigia, kad savivaldybės nuo pačių pradžių žinojusios, kad turės mokėti už dalį pacientų pervežimų. Tiesa, šiuo metu diskutuojama dėl tvarkos aprašo tikslinimo.

Nors būtų sunku rasti žmogų, kuris nėra girdėjęs apie rūkymo keliamą žalą, visuomenėje šis priklausomybę sukeliantis įprotis vis dar yra labai populiarus. Tiesiogiai ir per pašalines reakcijas maždaug 15–20 proc. rūkančiųjų šis veiksnys sukelia lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL), taip pat lėtinį bronchitą, plaučių emfizemą, lėtines intersticines plaučių ir kitas ligas.

Netrukus įsigalios akinių lęšių kompensavimo pokyčiai. Nuo balandžio 1-osios visiems vaikams iki 7 metų akinių lęšiai bus kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, praneša Valstybinė ligonių kasa. Tam papildomai skiriamas milijonas eurų. Iki šiol kompensuojamieji akinių lęšiai dėl regos sutrikimo buvo skiriami vaikams, kurių geriau reginčios akies geriausiai koreguotas regos aštrumas neviršijo 0,5 regos aštrumo vienetų.

Siekdama toliau mažinti gydytojų administracinę naštą ir trumpinti paciento kelią, Sveikatos apsaugos ministerija pranešė atnaujinusi lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikio stebėjimo tvarką. Dėl to siuntimų pas specialistus tvarka taps paprastesnė.

Savaitgalį įvairiose grupėse socialiniuose tinkluose anonimiškai imtasi dalintis nerimą keliančia informacija apie tai, kad Putinų gimnazijoje plinta niežai. Buvo skelbiama ir tai, kad mokyklos direktorė esą tai nori nuslėpti. Laiško su prašymais pasidomėti situacija sulaukė ir AlytusPlius.lt redakcija.

Lietuvoje sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) mažėja penkta savaitė iš eilės, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).  Kovo 11–17 d. (11-ąją savaitę) sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 rodiklis sumažėjo iki 1029,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų (kovo 4–10 d. jis siekė 1125,1 atvejo 100 tūkst.

Išnagrinėjęs Klaipėdos universiteto ligoninėje atlikto audito išvadas, Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) nusprendė kreiptis į Generalinę prokuratūrą. Pasak komiteto pirmininko, didelės skolos gydymo įstaigoje galėjo susidaryti dėl neatsakingo vadovų elgesio. „Nusprendėme kreiptis į generalinę prokuratūrą, įvertinti savivaldybės, kaip steigėjos ir buvusių įstaigų vadovų veiksmus. Ar kai kurie priimti sprendimai yra teisėti“, – Eltai teigė SRK pirmininkas Antanas Matulas.

Lauko termometro stulpeliui kylant vis aukščiau, būtina atkreipti dėmesį į kartu su pavasarėjančiais orais atkeliaujančias grėsmes.  Viena jų – erkių platinama erkinio encefalito infekcija. Nors, regis, apie erkinį encefalitą ir šios ligos keliamus pavojus yra girdėję bene visi, kasmet vis tiek užfiksuojama daugybė užsikrėtimo atvejų. Tai rodo, kad informacijos apie ligos sudėtingumą ir veiksmingiausius apsisaugojimo būdus visuomenei vis dar trūksta.

Vieni išgirdę vėžio diagnozę nenori tuo patikėti ir net atsisako gydymo. Kiti – vykdo visus gydytojo nurodymus, bet apsiriboja tik medikamentiniu/cheminiu gydymu. Dar kiti – gydytojo prašo papasakoti apie kuo daugiau kitų būdų, kurie padėtų pasveikti ir yra pasiryžę padaryti bet ką, net ir kardinaliai pakeisti gyvenimo būdą. Pastarosios pacientų grupės laukia sunkus darbas, tačiau jie patys padidina savo šansus pasveikti.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įsteigė Vaistų komitetą, kurio užduotis bus siekti racionalesnio vaistų skyrimo ir vartojimo, vykdyti stebėseną, rengti pranešimus apie racionalų vaistų skyrimą ir vartojimą bei teikti rekomendacijas gydymo įstaigoms ir vaistinėms. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau nei 50 proc. vaistų visame pasaulyje išrašomi, išduodami arba parduodami netinkamai, o 50 proc. pacientų juos vartoja neteisingai.

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio vadovaujama delegacija nuo pirmadienio su darbo vizitu lankysis Singapūre ir Japonijoje, kur aptars pandemijos ir užkrečiamųjų ligų valdymo iššūkius. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vizito kovo 18–29 dienomis metu delegacija šiose šalyse susitiks su vietos institucijų, agentūrų, asociacijų ir ligoninių atstovais, aptars dirbtinio intelekto ir inovacijų diegimo medicinoje, senėjančios visuomenės iššūkių klausimus.

Apie trečdalį savo gyvenimo praleidžiame miegodami. Neišsimiegojus jaučiamės irzlūs, sunku susikoncentruoti, produktyviai leisti laiką, o jei visiškai sutrinka miego režimas gali atsirasti ir sveikatos problemų. Dėl kokių priežasčių kyla miego sutrikimai bei ką reikėtų daryti, kad jų būtų išvengta dalinasi psichologė psichoterapeutė Aina Adomaitytė.

Gydytojai perspėja dėl gąsdinančios tendencijos – dėl tėvų baimių ar įsitikinimų neskiepijant vaikų grįžta „užmirštomis“ laikytos ligos. Fiksuojami ne tik tymų, raudonukės, bet ir kokliušo atvejai. Nors daugelis tokių ligų atrodo vaikiškos, medikai pataria nežaisti rusiškos ruletės ir pasinaudoti tuo, ką valstybė garantuoja nemokamai.

Mišrios Seimo narių grupės atstovai Rita Tamašunienė ir Česlav Olševski įregistravo Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, siūlančias padėti senjorams aktyviau pasinaudoti sanatorinio gydymo paslaugomis. Virš 70 metų sulaukusiems senjorams jie siūlo kartą per vienerius metus Valstybinių ligonių kasų lėšomis apmokėti 90 proc. sanatorinio gydymo bazinės kainos už mažiausiai 5 dienas trunkantį gydymą. „Dauguma Lietuvos senjorų dėl per mažų pajamų negali nuvažiuoti į sanatoriją.

Medikų asociacijos teigia, kad sveikatos sistemos krachas – jau netoli. Kone didžiausią susirūpinimą kelia darbo rankų trūkumas. Gydytojus ne tik aktyviai vilioja privatus sektorius, bet apskritai kone trečdalis Lietuvos medikų – pensinio amžiaus arba arti jo. Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė, dalyvaudama diskusijoje apie sveikatos ir sveikatingumo paslaugų vystymą sostinėje, didžiausius nuogąstavimus išsakė būtent dėl žmogiškųjų išteklių.

Daugiau nei pusė gyventojų mano, kad gydytojai Lietuvoje gauna per mažus atlyginimus. Tai atskleidžia viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenys. Remiantis tyrimo duomenimis, 45 proc. gyventojų mano, kad gydytojai Lietuvoje uždirba nepakankamai, beveik keturi iš dešimties (37 proc.) – kad pakankamai, o 18 proc. – šiuo klausimu neturėjo nuomonės. Su teiginiu, kad medikams mokami per maži atlyginimai, sutinka tiek moterys (45 proc.

Vakcinos nuo COVID-19 gerokai sumažina su infekcija susijusio širdies nepakankamumo ir potencialiai pavojingų kraujo krešulių riziką, rodo didelio masto tyrimo rezultatai. Tyrėjai išanalizavo daugiau kaip 20 milijonų Jungtinės Karalystės, Ispanijos ir Estijos gyventojų sveikatos įrašus ir rado nuoseklių įrodymų, kad skiepai apsaugo nuo sunkių širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų.

Šeštadienį koronaviruso infekcija patvirtinta devyniems žmonėms, du iš jų susirgo pakartotinai skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą koronavirusas pražudė vieną žmogų. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9895. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Su skrandžio rūgštingumo bėdomis susiduria dažnas – neaplenkia ši bėda tiek vaikų, tiek suaugusiųjų. Kaip atpažinti šią ligą ir kokiais būdais šiukštu nemažinti rūgštingumo, išsamiau papasakojo VUL Santaros klinikų gydytojai. VUL Santaros klinikų Specializuoto vaikų ligų skyriaus gydytojas gastroenterologas prof. Vaidotas Urbonas konstatavo, kad skrandžio rūgštingumas – labai sena liga, tačiau kitą kartą šis sutrikimas žmonių įvardijamas ne visai tiksliai.

Atliktas tyrimas parodė, kad mažiau nei šešios valandos miego kiekvieną naktį yra susiję su 16 proc. didesne rizika susirgti 2 tipo cukriniu diabetu. Ši tikimybė išliko didesnė net ir tada, kai žmonės sveikai maitinosi, o tai rodo, kad gera mityba negali kompensuoti miego trūkumo. Švedijos mokslininkai, stebėję beveik 250 tūkst.

Gydytojai įspėja – daugybė žmonių pasaulyje serga lėtine inkstų liga, nors ne vienas apie tai nė neįtaria. Pasak medikų, visa blogybė ta, kad organizmas ilgai nerodo jokių ženklų, kurie leistų įtarti sutrikusią inkstų funkciją. O kai tai jau nutinka, ligą galima tik pristabdyti, bet ne išgydyti. Lėtinė inkstų liga yra viena dažniausių pasaulyje – ja serga tiek vaikai, tiek suaugusieji. Negana to, vienas iš 7–8 suaugusiųjų serga apie tai nė neįtardamas.

Gydytojas anesteziologas-reanimatologas, taip pat bardas, dainų atlikėjas ir kūrėjas Vygantas Kazlauskas pasakoja, kad jo gyvenimas tarsi padalytas perpus – nuo ankstyvo ryto jis sukasi ligoninėje, o vakare pasineria į muzikinę veiklą. Vis tik medikas neslepia, kad be darbe patiriamo adrenalino nieko nebūtų: „Emocija gyvenime reikalinga, nes kitaip suprasi, kad gyvenai veltui.

Turbūt nėra paviršiaus lopinėlio, ant kurio nesiveistų bakterijos. Vien žmogaus žarnyne jų yra apie 2,5–3 kilogramus. Vienos bakterijos žmogui nėra kenksmingos, kitos gali sukelti infekcijas. Tuomet ligų sukėlėjus naikiname antibiotikais. Tačiau vis dažniau kalbama apie bakterijų atsparumą antibiotikams – jau pasirodo pranešimų, kad kai kurių bakterijų nenužudo jokie vaistai.

Pagalbinio apvaisinimo paslaugų apmokėjimas – didelė finansinė parama poroms, siekiančioms susilaukti kūdikio. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ligonių kasos šias paslaugas ir reikalingus vaistus kompensuoja jau septynerius metus. Per šį laikotarpį dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų į gydytojus kreipėsi daugiau nei 14 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tam prireikė 17,5 mln. eurų PSDF lėšų.

Žmonės turi du inkstus, kurių kiekvienas yra kumščio dydžio. Jie yra abipus stuburo, apatinių šonkaulių lygyje. Žinoma, kad žmogaus kraujagyslėmis teka apie 5 litrus kraujo, kurį inkstai per dieną filtruoja ir valo net 300 kartų. „Inkstai atlieka svarbias organizmui funkcijas. Lėtinės inkstų ligos – klastingos, dažnai asmenys nesupranta, kad blogos savijautos atsiradimas gali būti sukeltas inkstų funkcijos sutrikimo“, – teigia prof.

Po revoliucinio vitamino D svarbos pripažinimo ir masinio papildų vartojimo sunerimta dėl kitos tendencijos – jo perdozavimo ir hiperkalcemijos. Tokie atvejai kol kas reti, tačiau jie sukelia rimtų sveikatos problemų ir netgi gali baigtis mirtimi. Pražudė kalcio perteklius Stingant organizme vitamino D gali būti sunkiau atlaikyti virusų ir bakterijų atakas, saugoti nervų sistemą, kaulų stiprumą ir kt., bet jo trūkumas pasaulyje jau kurį laiką prilyginamas tikrai epidemijai.

Nors Lietuvoje veikia keturios, nemokamos vėžio profilaktikos programos, gyventojai jomis tebesinaudoja vangiai. Štai prevenciškai išsitirti dėl storosios žarnos vėžio ateina mažiau, nei pusė šalies gyventojų, kuriems ši programa priklauso pagal amžių. Anot psichologų, prevenciškai tikrintis sveikatą neretą žmogų vis dar atgraso baimė sužinoti onkologinės ligos diagnozę ir klaidingi įsitikinimai.

Seniau įvairiose kultūrose špinatai buvo naudojami kaip vaistinis preparatas ir buvo pasitelkiami tokiems negalavimams, kaip karščiavimui, uždegimui ir virškinimo problemoms, gydyti. Tačiau dabar, ypač – pavasarį, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė rekomenduoja jų nepamiršti kaip maisto produkto, prisotinto įvairiais vitaminais, antioksidantais bei galinčio pastiprinti organizmą šylant orams.

Varginantį klubo sąnario skausmą ukrainietis Serkis Mykhailo kentė jau keletą metų. Atvykęs gyventi ir dirbti į Šiaulius nusprendė kreiptis į medikus. Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos-traumatologijos centro gydytojas ortopedas-traumatologas Gintautas Mickevičius pacientui diagnozavo aseptinę klubo sąnario šlaunikaulio galvos nekrozę, dėl kurios pačiam teko atlikti klubo sąnario endoprotezavimo operaciją. Tai, anot mediko – delsimo kaina.

Maždaug 40 proc. suaugusių Europos gyventojų kenčia nuo venų varikozės. Nors daug kas šią būklę sieja tik su pakitusia kojų išvaizda, tiesa – kiek kitokia. Už venų varikozės diagnozės slepiasi kasdienių pastangų pareikalaujanti kojų bei kraujagyslių priežiūra ir pavojingų komplikacijų grėsmė. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Deimantas Auškalnis pasakoja, kam kyla rizika susirgti šia liga ir dalijasi patarimais, padėsiančiais sušvelninti varginančius simptomus.

Šis mėnesis sveikatos organizacijų visame pasaulyje yra vadinamas „Mėlynuoju kovu“ – storosios žarnos vėžio prevencijos mėnesiu. Ta proga šį savaitgalį Šiaulių „Akropolyje“ vyks socialinė akcija – bus nemokamai dalijami greitieji namų testai, kurie iškart parodo pakitimus storojoje žarnoje, dėl kurių reikėtų kreiptis į gydytojus. Pasak specialistų, storosios žarnos vėžys yra vienas dažniausių.

Ketvirtadienį „Mamų unija“ visuomenei pristatė viešinimo kampaniją „Kandidatuoju į gyvenimą“, kurios tikslas paraginti gyventojus solidarizuotis su vėžiu sergančiais vaikais. Anot fondo „Mamų unija“ steigėjos Eglės Mėlinauskienės, idėją kampanijai sukūrė fondo globojami sergantys vaikai. „Su vaikais kalbėjome apie jų norus, troškimus ir svajones, kuo jie planuoja ir trokšta būti užaugę.

Specialistai perspėja – situacija dėl skiepais valdomų ligų Lietuvoje blogėja. Ypač daug nerimo kelia tymai, kurių atgimimas stebimas visame pasaulyje. Šiemet šalyje jau nustatyti 11 tymų atvejų, tačiau vakcinacijos apimtys mažėja kasmet. Naujausi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) skelbiami duomenys kelia nerimą – praėjusiais metais buvo pasiekta tik 85,72 proc. skiepijimo nuo tymų apimtys 7-erių metų vaikų grupėje.

Akių liga glaukoma yra viena sunkiausių lėtinių ligų, kurios negydant didelė rizika ir tikimybė apakti. Liga vadinama „klastingu regėjimo vagimi“. Pastarasis pavadinimas dėl to, kad ligos atsiradimas ne iš karto pastebimas, dažnai žmogus nesuvokia atsiradusių pakitimų. Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Akių ligų skyriaus vedėjos gydytojos oftalmologės  Linos Kurtinės, šia liga serga  vaikai, jauni žmonės, tačiau dažniausiai suaugusieji, paprastai vyresni nei 40 metų amžiaus.

Ar gali sapnai pranašauti ligas? Svarstydamas šį klausimą Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas pateikia ir mokslininkų įžvalgas, kad negatyvūs sapnai gali įspėti ne tik apie neurodegeneracines ligas. Pateikiame visą gydytojo komentarą. Matyt, nesuklysiu pasakydamas, kad sapnai yra viena iš mažiausiai ištirtų mūsų smegenų veiklos sričių. Didesnė dalis žmonių naktinio miego metu sapnuoja vidutiniškai 2–4 val.

Nors medikai sutartinai tvirtina, kad onkologinės ligos diagnozė nėra nuosprendis, vis dėlto išgirsta žinia apie vėžinius darinius kaip reikiant supurto paciento kasdienybę ir gyvenimą. Nepriklausomai nuo to, kokios rūšies onkologinė liga diagnozuota, ji visais atvejais paliečia iki širdies gelmių ne tik sergantįjį, bet ir jo šeimą bei artimuosius.

Lietuvoje kovo 4–10 d. (10-ąją savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis, palyginus su ankstesne savaite, dar sumažėjo ir siekė 1125,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Vasario 26 d. – kovo 3 d. (9-ąją savaitę) jis siekė 1216,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Kolorektalinis vėžys kasmet nusineša netoli 1 milijono gyvybių visame pasaulyje ir yra vienas dažniausiai nustatomų vėžinių susirgimų. Deja, dalis pacientų gydymą pradeda ligai jau pažengus ir pažeidus ne vieną organą. Kadangi kolorektalinis vėžys pradinėse stadijose yra beveik nepastebimas, gydytojai ragina nelaukti ir laiku atlikti prevencinius tyrimus – anksti aptikus lemtinga galinčią tapti ligą, savalaikis personalizuotas gydymas pacientams gali leisti tęsti pilnavertį gyvenimą.

Šiais metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos gyventojams teiks 812 gydymo įstaigų. Ligonių kasų pasirašytose sutartyse su įstaigomis šįkart paskirstyta net 2,32 mlrd. eurų. Dar 33,5 mln. eurų papildomai skirta suplanuotų sutartinių sumų padidinimui.

Pirmadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 10 žmonių, septyni iš jų susirgo pakartotinai skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso infekcijos nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9894. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Rajone vyraujant medikų trūkumui, Rokiškio rajono gydymo įstaigų vadovai „saugo“ ir brangina kiekvieną savo specialistą. Dauguma jų – jau ne vieną dešimtmetį dirba Rokiškyje. Visgi, keturis dešimtmečius Rokiškio rajono ligoninėje praleidusio, o prieš metus ir Nusipelniusio Lietuvos gydytojo apdovanojimą gavusio gydytojo-anesteziologo kompetencija suabejojo dvi rokiškėnės.

Šiuo metu sveikatos sistemoje vyksta dideli pokyčiai – vykdomos net kelios reformos. Viena jų apima pirminio ir antrinio lygio sveikatos priežiūros gydymo įstaigas. Ministro Arūno Dulkio užmojis – besijungdamos į sveikatos centrus savivaldybėje esančios gydymo įstaigos privalo užtikrinti žmonėms 80 proc. būtinų paslaugų arčiau namų.

Praeitų metų statistika rodo, jog net 67 proc. pirkėjų vadovaujasi informacija, nurodyta ant maisto produktų etikečių. Vis tik mokslininkai įspėja neapsigauti – toks žodis kaip „bio“ ant pakuotės toli gražu nebūtinai turi sąsają su taip daug žmonių rūpimu ekologiškumu. Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto mokslininkė Aelita Zabulionė teigė, kad su ekologiškais produktais ir jų žymėjimo viskas labai paprasta.

Nors tymų virusas žinomas jau seniai, jo užkratas išlieka aktualus ir kelia didelį susirūpinimą visame pasaulyje. Nors dėl vakcinacijos pastaraisiais dešimtmečiais pavyko ženkliai sumažinti tymų protrūkių dažnumą, pastaruoju metu pastebimas šios ligos atvejų protrūkis.  Virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ komentuoja, kad galimas tymų protrūkis Lietuvoje bei neatsakingas požiūris į vakcinaciją gali sukelti rimtų pasekmių.