Sveikata

Nors pagrindinis švenčių akcentas tikrai nėra maistas, daugelis su šeima susirenka prie vaišėmis nukrauto šventinio stalo. Nestinga čia ir riebių patiekalų. Vis tik gydytojai pataria išlikti budriems – per gausus tokio maisto vartojimas, ypač jei šalia piktnaudžiaujama alkoholiu, gali sukelti itin pavojingą būklę – kasos uždegimą.

Kas susidūrė, turbūt neprieštaraus, kad danties skausmas – vienas iš nemaloniausių, kurį norisi pašalinti kuo greičiau. Tą patį galima pasakyti ir apie kitas odontologines bėdas.

Daugelis korsetus dėvi, nes nori sumažinti pilvo apimtį ir pabrėžti krūtinę. Kai kas tikina, kad korsetas padeda malšinti nugaros skausmą. TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ vedėjas Alvydas Unikauskas atsakė, ar šis teiginys teisingas ir atkreipė dėmesį, kad korsetas turi vieną neigiamą savybę. Profesorius A. Unikauskas laidos metu sulaukė klausimo iš vienos žiūrovės, kuri susidomėjo korseto teikiamais privalumais ir trūkumais.

Staigi mirtis ar sudėtingos komplikacijos – tokios gali būti nebylaus, bet labai pavojingo sutrikimo – trombozės pasekmės. Ar yra kokie simptomai, kurie leistų atpažinti, kad žmogaus kraujagyslėse yra susidarę trombai? Kaip portalui tv3.lt pasakojo Kauno klinikų gydytojas kardiologas, Kulautuvos reabilitacinės ligoninės vadovas prof. Raimondas Kubilius, trombozė neretai yra atskirų ligų arba sindromų išraiška.

Kaip ir šiokiadieniais, taip ir švenčių dienomis nesame apsaugoti nuo sveikatos sutrikimų. Sunegalavę nedarbo dienomis gyventojai dažniausiai kreipiasi į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius, tačiau ne visada reikia priimti būtent tokį sprendimą. Ligonių kasos primena, kur ir kokiais atvejais reikėtų kreiptis pagalbos.

Šiemet pas gydytojus pradėjus plūsti susižalojusiems paspirtukininkams, Seimas ruošiasi visiems paspirtukų vairuotojams uždėti šalmus. Iki šiol jie privalomi tik nepilnamečiams paspirtukų vairuotojams ir tiems, kurie važinėja galingais paspirtukais, galinčiais išvystyti ir 40– 50 kilometrų per valandą greitį. Negana to, Seimas ruošiasi įpareigoti dalijimosi platformas, tokias kaip „Bolt“, nupirkti šalmus, kad kiekvienas paspirtuką pasiėmęs vairuotojas iškart turėtų ir galvos apsaugą.

Nors paprastai erkių sukeliamų ligų pikas fiksuojamas vasarą ir rudenį, specialistai įspėja, kad saugotis būtina jau dabar. Medikai primena, kad erkių aktyvumas netrukus pasieks patį piką, o nepasirūpinus apsauga pasekmės gali būti labai skaudžios. Kaip konstatavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė, erkės pavojingos nuo tada, kai tampa aktyvios.

Atėjus pavasariui ir prasidėjus šiltesniems orams gyventojai plūsta į vaistines. Vaistinių atstovai atskleidė, kokius vaistus šiuo metu gyventojai perka labiausiai bei patvirtino, kad šiuo metu jaučiama didesnė paklausa sezoninės alergijos slopinimui skirtiems preparatams.

Ar lipdami laiptais jaučiate dusulį, priverčiantį sustoti ir minutėlę pailsėti? Oro trūkumas fizinio krūvio metu – vienas pagrindinių širdies nepakankamumo, kuriuo 2022 m. Lietuvoje sirgo 142 092 žmonės, simptomų. Pasak gydytojos kardiologės ir Vilniaus universiteto doktorantės Kamilės Čerlinskaitės-Bajorės, pradžioje ši liga vystosi tylomis, simptomai primena kai kuriuos kitus negalavimus, todėl suprasti sveikatos pablogėjimo priežastis yra sudėtinga.

Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti? Kokiuose maisto deriniuose gali slypėti pavojus? Ką daryti, kad šventinis Velykų meniu nevirstų kelione į vaistinę ar ligoninę? Į klausimus, kurie itin dažnai užduodami prieš Velykas ir po švenčių, atsako vaistininkė.

Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir springimu. Be to, gali varginti kosulys, dusulys, ypač po valgio ar atsigulus“, – teigia prof. habil. dr. Nora Šiupšinskienė, Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės klinikos Rijimo ir balso sutrikimų sektoriaus vadovė.

Prieš prasidedant aktyviam sodų ir sodybų lankymo sezonui Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad po žiemos pravėrus sodų ir sodybų pastatų duris pirmiausia reikia kruopščiai išvalyti patalpas. Mat jose per žiemą galėjo lankytis neprašyti svečiai – graužikai, platinantys pavojingas užkrečiamąsias ligas. Kokios tai ligos, kas padeda nuo jų apsisaugoti bei kaip sumažinti graužikų atsiradimo tikimybę – išsamiai šiame pranešime.

Maždaug 40 proc. suaugusių Europos gyventojų kenčia nuo venų varikozės. Nors daug kas šią būklę sieja tik su pakitusia kojų išvaizda, tiesa – kiek kitokia. Už venų varikozės diagnozės slepiasi kasdienių pastangų pareikalaujanti kojų bei kraujagyslių priežiūra ir pavojingų komplikacijų grėsmė. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Deimantas Auškalnis pasakoja, kam kyla rizika susirgti šia liga ir dalijasi patarimais, padėsiančiais sušvelninti varginančius simptomus.

Tyrimai rodo, kad vienam lietuviui vidutiniškai tenka beveik 12 kg vištos kiaušinių per metus. Tai – itin didele nauda organizmui pasižymintis maisto produktas, kurio populiarumą lemia gausus baltymų, svarbių raumenų augimui, kiekis. Vaistininkė Justina Metlovienė atskleidžia, kad neatsargus kiaušinių vartojimas bei netinkamas jų apdorojimas gali kelti riziką užsikrėsti ir sunkiomis ligomis, tokiomis kaip salmoneliozė.

Viena iš šešių – tiek Lietuvoje gyvenančių vaisingo amžiaus šeimų susiduria su nevaisingumo problemomis, o medikai sutartinai tvirtina, kad poros visame pasaulyje pirmą kartą tėvais tampa vis vėlesnio amžiaus.  Lietuvoje yra 153 000 žmonių, susiduriančių su sunkesnėmis ar lengvesnėmis nevaisingumo problemomis.

Nugaros traumos – menkas juokas. Net ir patys drąsiausieji susižeidę bijo sau pakenkti, tad dažnai kuo greičiau gula į lovą. Belieka išgerti nuskausminamųjų, ilsėtis ir laukti? Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ sporto medicinos gydytojas Mykolas Butvila sako, kad susitraumavus poilsis išties naudingas, tačiau pernelyg ilgai užsigulėti nereikėtų, o vaistus svarbu naudoti itin saikingai.

Milijonai moterų visame pasaulyje, vartojančių tam tikrus hormoninius vaistus kontracepcijai ir tokioms ligoms kaip endometriozė gydyti, gali turėti didesnę retų, paprastai gerybinių smegenų auglių riziką, teigia mokslininkai. Mokslininkai nustatė, kad ilgalaikis tam tikrų progestageninių vaistų vartojimas yra susijęs su didesne meningiomų – navikų (paprastai nevėžinių), kurie susiformuoja aplink smegenis esančiuose audiniuose, – rizika.

Intensyviai sportuojančių žmonių organizmas susiduria su neįprastai dideliu fiziniu krūviu, skirtingai nuo tų, kurie tiesiog aktyviai pasivaikščioja ar lengvai bėgioja parke. Dažnai profesionaliai sportuojančius prižiūri sporto medikai, jiems skiriamos įvairios periodinės sveikatos patikros. Šeimos gydytoja Alma Astafjeva komentuoja, ką daryti tarpinei grupei žmonių, kurie nepriskiriami profesionaliai sportuojantiems, bet jų krūviai yra pakankamai intensyvūs.

Nors kalendorinis pavasaris jau įsibėgėjo, orai mus lepina ne visuomet. Prie pavasarinių temperatūrų kontrastų pridėjus po žiemos nusilpusį imunitetą, tampa aišku – pavasarį žmonės ne rečiau nei žiemą serga įvairiomis peršalimo ligomis, skundžiasi padidėjusiu nuovargiu ar bendru savijautos suprastėjimu.

Parlamentinis Sveikatos reikalų komitetas siūlo Seimui atmesti iniciatyvą elektroninėmis  cigaretėmis prekiauti tik vaistinėse ir tik gavus gydytojo receptą  Komitetas trečiadienį nepritarė Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisoms: už balsavo keturi komiteto nariai, prieš penki, o susilaikė vienintelis jo pirmininkas Antanas Matulas.

Laiko persukimas paveikia tiek vaikų, tiek suaugusiųjų biologinius laikrodžius. Sveikatos specialistai sako, kad nors suaugusieji labiau nei vaikai skundžiasi tokia tvarka, jų organizmams prie jos prisitaikyti yra paprasčiau nei vaikų, kurie yra jautresni, stipriau jaučia poveikį, be to, ne visada supranta, kas vyksta jų organizme. „Persukus laiką, vaikų, kaip ir suaugusiųjų, organizme vyksta daug procesų, tačiau vaikai ne visada supranta, kas vyksta, jiems sunku pojūčius apibūdinti žodžiais.

Echoskopinis tyrimas – vienas iš radiologinių tyrimo metodų, kuris turi nemažai privalumų: nesukelia apšvitos, yra neskausmingas ir suteikia daug informacijos apie vidaus organus bei jų sistemas. Dažnai echoskopija praverčia stebint įvairias patologijas, o jei įtariama, kad rasti pakitimai gali būti piktybiniai, diagnozei patikslinti atliekama biopsija.

Rita – pirmoji reta nervų ir raumenų liga serganti Kauno klinikų pacientė, kuriai įprastas ligos gydymas perkeltas į dienos stacionarą. Besiplečiančios dienos stacionaro galimybės leidžia lengviau spręsti net sudėtingomis ligomis sergančių pacientų gydymo klausimus, sutaupyti daugybę resursų ir ženkliai sutrumpinti paciento praleistą laiką ligoninėje.  Ritai diagnozuota daugiažidininė motorinė neuropatija, kuriai būdingas progresuojantis, nesimetriškas raumenų silpimas ir jų atrofija.

Pasirodžiusi žinia apie Velso princesei diagnozuotą onkologinę ligą ir pradėtą gydymą daugelį greičiausiai privertė susimąstyti. Vėžiniai susirgimai nesirenka nei pagal amžių, nei užimamas pareigas. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ Medicinos padalinio vadovas, pilvo chirurgijos gydytojas med. dr. Simonas Ūselis apgailestauja, kad mūsų šalyje reguliariai tikrintis sveikatą įpratęs toli gražu ne kiekvienas.

Abiturientai nebeturės galimybės Lietuvoje rinktis farmakotechnikos studijų: vienintelė Lietuvoje šiuos specialistus rengianti Kauno kolegija priėmė sprendimą nebepriimti pirmakursių į 2024–2025 mokslo metų farmakotechnikos studijų programą. Pasak Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkės Kristinos Nemaniūtės-Gagės, toks sprendimas kelia susirūpinimą dėl farmakotechnikos studijų programos likimo.

Ligonių kasos patikrino gydymo įstaigas, kurios gyventojams teikia ambulatorinės slaugos paslaugas namuose. Paaiškėjo, kad praeitais metais net 132 šalies gydymo įstaigose, teikusiose ambulatorinės slaugos paslaugas namuose, buvo nustatyta neatitikčių ir pažeidimų, tarp kurių būta ir tokių atvejų, kai šios paslaugos pacientams net nebuvo suteiktos.

Artėjančios pavasario šventės ir moksleivių atostogos skatina žmones keliauti. Rengiantis pasisvečiuoti kitose Europos šalyse svarbu pasirūpinti, kad netikėtas sveikatos sutrikimas ar trauma kelionėje sukeltų kuo mažiau įtampos ir neištuštintų piniginės. Tam yra geras sprendimas – Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK).  Galioja ne tik Europos Sąjungoje 320 tūkstančių – tokį rekordinį skaičių ESDK pernai gyventojams išdavė ligonių kasos. Tai yra net 100 tūkst.

Sergej Gorškov – hipnoterapeutas, padedantis žmonėms išsivaduoti iš alkoholizmo liūno psichokodavimo ir regresinės hipnozės pagalba. Specialistas teigia, kad alkoholizmas - tai jausmų ir emocijų liga, todėl negali būti vienos stebuklingos tabletės jai pagydyti. Kokią pagalbą gali gauti alkoholizmu sergantis žmogus? Priklausomybę nuo alkoholio turintys žmonės gali lankyti psichiatrus ir gauti raminamųjų vaistų.

Pavasarį organizmas yra kiek pasilpęs po žiemos, trūksta vitaminų, dažnais atvejais tenka vis dar atsigauti nuo ligų, kuriais sirgta šaltuoju metų laiku. Be to, ir pavasarį infekcijos ir bakterijos niekur nedingsta, tad sergamumas neslūgsta.

Praėjusią savaitę fiksuotas sumenkęs sergamumas gripu, koronavirusu, tačiau ūgtelėjo sergamumas peršalimo ligomis, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Bendras sergamumas šiomis ligomis siekė 1240,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę jis buvo kiek didesnis – 1029,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Dviejose savivaldybėse – Marijampolės ir Vilniaus miesto – sergamumas vėl peržengė epideminį slenkstį.

Gydytoju 60 metų vienoje darbovietėje pradirbęs pasvalietis 84-erių Antanas Sudavičius tikina, kad žmogų labiausiai išvargina nedarbas. Tuo metu pats pacientus stengiasi ne tik gerbti, bet ir mylėti bei rasti kalbą. Nors, kaip pasakoja, pagal kilmę yra žemaitis nuo Telšių, likimas taip suklostė, kad po tremties pagal paskyrimą atvykęs dirbti į Pasvalį čia praleido 60 metų.  „Pagal paskyrimą atvykau į Pasvalį 1964 m. Tai yra mano pirma ir paskutinė darbovietė.

Ne tik pasikonsultuoti, nusipirktų vaistų ar kitų priemonių, pasiskiepyti, bet ir prasitęsti vaistų receptą. Apie tokią laukiamą naują paslaugą vaistinėse kalbama jau kurį laiką, tačiau tam vis nesiryžtama. Naujausiais duomenimis, tokia paslauga galėtų atsirasti ne anksčiau šių metų pabaigos. Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė priminė, kad apie galimybę pratęsti kai kuriuos vaistus vaistinėje kalbama jau seniai.

Vitaminas D ir kalcis – paprasti maisto papildai, kuriais daugelis iš mūsų stiprina savo sveikatą. Arizonos (JAV) universiteto profesorė, dietologė ir vėžio prevencijos ekspertė Cynthia Thomson atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad šių papildų vartojimas gali turėti kur kas didesnės naudos. Ilgametis C. Thomson tyrimas, apimantis dešimtis tūkstančių žmonių, parodė, kad tinkamai dozuojant vitaminą D ir kalcį galima sumažinti vėžio riziką, tačiau tai gali turėti ir tam tikrų šalutinių poveikių.

Nuo kitų metų nemokamai dėl krūties vėžio galės išsitirti moterys sulaukusios keturiasdešimt penkerių metų. Dabar nemokamai mamograma atliekama tik nuo 50-ies. Gera žinia, bet medikai ir pacientės pirštu beda į tai, ko valdininkai dar nepadarė ir tai kainuoja žmonių gyvybes – Lietuvos pacientės metų metus nesulaukia vaistų, kuriuos seniai vartoja kitų šalių moterys, negauna genetinių tyrimų, kurie leistų parinkti tinkamiausią vėžio gydymą.

Medikai kaip reikiant sunerimę – į šalį grįžta jau pamirštomis laikytos ligos. Iš dalies taip yra dėl to, kad vis daugiau tėvų atsisako skiepyti savo vaikus. Pristačius naujausią statistiką specialistai dega raudoną pavojaus signalą – aktyvumas skiepijantis nuo kai kurių itin pavojingų infekcijų Lietuvoje nuosekliai mažėja. Ypač daug nerimo kelia tymai – skiepijimo apimtys nuo šios ligos mažėja jau daugiau nei dešimtmetį.

Gyventojų laukia pokyčiai – Seime svarstomi pakeitimai, kurie suteiktų teisę medikams atsisakyti suteikti planines sveikatos paslaugas, jei pacientas elgiasi agresyviai, taiko emocinį ar fizinį smurtą. Taip pat svarstoma ir apie tokiais atvejais galimybę medikams daryti garso ar vaizdo įrašą. Jau kuris laikas medikų bendruomenė garsiai kalba apie dažnai nematomą jų darbo pusę – neadekvačius, agresyviai nusiteikusius pacientus.

Vitaminas D – kiekvienam gyvybiškai būtinas, vis tik, pasirodo, net 30–40 proc. žmonių jo nestokoja. Taigi ir papildomai jo vartoti nėra būtinybės. Tuo metu dalis žmonių susintetinti vitamino D patys net nesugeba, tad turėtų gerti ne maisto papildus, o receptinius vaistus. Po revoliucinio vitamino D svarbos pripažinimo jis užkopė į vitaminų hierarchijos viršūnes. Be jokios abejonės, pelnytai – jo nauda niekas  abejoja.

Lietuvos gyventojams – gera žinia: plečiamos nemokamai skiepijamos žmonių grupės. Šių metų naujiena – nuo rugsėjo 1 d. nemokamai nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti 50–55 m. amžiaus žmonės. Taip pat nemokamai nuo gripo bus skiepijami vaikai 2–7 metų amžiaus vaikai.

TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ Alvydas Unikauskas prakalbo apie streso daromą žalą. Pasak profesoriaus, net keletą savaičių ar mėnesių patiriamas nuolatinis stresas gali būti labai žalingas ir sutrikdyti beveik 10 organizmo funkcijų. A. Unikauskas pastebi, kad nors daugelis pacientų stengiasi sveikai maitintis ir sportuoti, vis dėlto, kenčia nuo nuolatinio streso.

Atrodo, žmogus gyvena sveikai, nusiskundimų neturi, bet staiga lyg iš giedro dangaus sustreikuoja širdis. Kardiologai įspėja – kad širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) ilgą laiką gali vystytis nebyliai. Jie pažymi, kad vienintelis būdas užbėgti už akių jau net mirtinoms pasekmėms – aktyviai tikrintis profilaktiškai. Kauno klinikų gydytojas kardiologas Kulautuvos reabilitacinės ligoninės vadovas prof.  Raimondas Kubilius konstatavo, kad sveikas gyvenimo būdas – dar ne viskas.

Šylant orams atgyja ir pavojingas ligas platinantys nariuotakojai – erkės, kurios mūsų šalyje yra itin paplitusios. Lietuvoje žmonės dažniausiai serga dviem erkių pernešamomis ligomis – erkiniu encefalitu ir Laimo borelioze. Šios ligos kartais vis dar yra painiojamos nežinant esminių skirtumų. Visgi keli šių ligų profilaktikos žingsniai gali būti lemiami siekiant išvengti susirgimų.

Mažai kas žino, kad visame pasaulyje pati rečiausia kraujo grupė yra rezus (Rh) nulinė kraujo grupė. Ji dar kitaip vadinama „auksiniu krauju“. Ne veltui, kadangi skaičiuojama, kad pasaulyje yra vos 50 žmonių turinčių šios grupės kraujo. Lietuvoje tokių žmonių nėra nė vieno, kaip ir šios kraujo grupės atsargų.

Vasario pabaigoje Kauno klinikose pirmą kartą šalyje atliktos peties sąnario artroskopinės sukamųjų raumenų sausgyslių rekonstrukcinės operacijos, kurių metu pirmą kartą Lietuvoje sausgyslių fiksacijai panaudota besraigtė sistema. „Peties sąnario rekonstrukcinių operacijų prireikia pacientams po sunkių peties traumų, kai plyšta sukamosios peties sausgyslės, kurios sukinėja petį, jį kilnoja, padeda jam judėti, – pasakoja prof.

Merams pakėlus triukšmą dėl pacientų pavėžėjimo paslaugos finansavimo Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad atrado galimybių šią paslaugą pilnai finansuoti. Nurodoma, kad 20-yje savivaldybių, dalyvaujančių pilotiniame projekte, paslauga užtikrinta visa apimtimi bent iki liepos. Vykdant bandomąjį pavėžėjimo projektą, nuo kovo 1 d. savivaldybės turėjo finansuoti dalį kelionių.

Gyventojai dažnai domisi, kam priklauso kompensacija protezuojant dantis ir kaip šią paslaugą gauti. Paaiškinimus apie tai pateikia Valstybinė ligonių kasa. Kaip pakliūti į sąrašą kompensuojamai dantų protezavimo paslaugai gauti? Pirmiausia kreipkitės į gydymo įstaigos, prie kurios esate prisirašę, gydytoją odontologą.

Mažesnė komplikacijų po operacijos rizika, greitesnis sveikimas, geresnė tolerancija medikamentiniam gydymui, kokybiškesnis gyvenimas sveikstant. Visa tai – priešoperacinės reabilitacijos privalumai. Nacionaliniame vėžio institute tokia reabilitacija pradėta taikyti skrandžio vėžiu sergantiems pacientams. Pirmasis priešoperacinę reabilitaciją išbandęs ponas Vitas sako, kad tai jam ne tik padeda greičiau sveikti, bet ir leidžia išvengti streso.

Vasario pabaigoje buvo pusmetis, kai Kėdainių ligoninė turi naują direktorę. Ateiti vadovauti daugiau kaip metus laiko ankstesnės vadovės draskytai ir skandaluose murkdytai įstaigai, savaime suprantama, nebuvo nei lengva, nei paprasta, tačiau konkursą į ligoninės direktoriaus pareigas laimėjusi Asta Šakickienė, nors iki tol ir neturėjo nieko bendro su medicina bei kone visą savo gyvenimą buvo dirbusi tik žemės ūkio srityje, išdrįso surizikuoti.

Obstrukcinė miego apnėja – vienas dažniausių miego sutrikimų, kuris ne tik apsunkina sergančiojo kasdienybę, bet ir didina sunkių ligų bei nelaimingų autoįvykių riziką. Tuo metu situacija Lietuvoje skandalinga: tyrimų, kurie padėtų ištirti šią ligą, prireikia laukti 2–3 metus ir net ilgiau. Ministerija gi skelbia, kad tyrimą galės atlikti daugiau įstaigų. Įvairių tyrimų duomenimis, miego apnėja serga apie 4 procentai vidutinio amžiaus vyrų ir 2 procentai vidutinio amžiaus moterų.

Šįkart – istorija, kuri turi ne tik sėkmingą pabaigą, bet ir gražų pavadinimą – „Žirnio istorija“. Nutiko ji Plungės ligoninėje, Vidaus ligų skyriuje. Apie ką ji? Sužinosite perskaitę šį straipsnį. Sulaukė paciento padėkos Prieš kurį laiką į Plungės ligoninės elektroninį paštą atskriejo tokia padėka: „Labai noriu padėkoti Vidaus ligų skyriaus gydytojai Danielei Ivanauskaitei už profesionalumą, nuoširdumą ir atsidavimą savo darbui.