Vilniečio Sauliaus žmona būdama trisdešimt trejų išgirdo visą šeimą sukrėtusią žinią – ji serga ketvirtos stadijos krūties vėžiu, o kepenyse metastazės. Dvejų metų sūnų auginanti šeima svarstė, kad netrukus jis neteks mamos.
„Ne apie metus jau net kalbėjom“, – kalbėjo vyras.
Nesulaukia vaistų
Modernūs kompensuojami vaistai ne tik panaikino metastazes, bet ir padovanojo Sauliaus žmonai šešerius gyvenimo metus.
„Šiandien dienai ji yra gyva ir, galima sakyt, net sveika“, – tikino Saulius.
Tačiau ne visoms moterims taip pasiseka. Pagalbos onkologiniams ligoniams organizacija pasakoja apie kitos moters kovą su krūties vėžiu, kurią ji pralaimėjo sulaukusi vos keturiasdešimties. Tačiau modernūs vaistai, kurių, beje, valstybė nekompensavo, jai vietoj kelių gyvenimo mėnesių metų dovanojo šešerius metus.
„Ji numirė, tai yra skaudu, bet ji numirė ne po kelių mėnesių, o po metų, ir jos dukra sulaukė pilnametystės, pasirengė savarankiškam gyvenimui“, – teigė POLA direktorė Neringa Čiakienė.
Naujausių ir efektyviausių vaistų negaunantys ligoniai juos medžioja per įvairias programas, fondus.
„Kai kurie mūsų ligoniai seniai būtų numirę, jei nebūtų ankstyvo prieinamumo programos, kuri garantuoja tiems pacientams gydymą tiek, kiek reikės“, – tvirtino Klaipėdos Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas.
Valdininkai skėsčioja rankomis
O kai medikai ar pacientų atstovai Sveikatos apsaugos ministerijai užsimena apie naujų vaistų kompensavimą, išgirsta – vėžiui gydyti Lietuvoje ir taip skiriama beveik 200 milijonų eurų per metus – tai yra beveik pusė vaistams kompensuoti skirtų pinigų.
„Žiūrint dabar į analizes, Bulgarija, kurios bendras vidaus produktas yra mažesnis, tačiau jinai su vaistų prieinamumu yra dvigubai geresnėje situacijoje negu Lietuva. Lenkijoje yra beveik perpus, 30 procentų geresnė situacija. Tie pavyzdžiai rodo, kad ieškant sprendimai yra randami“, – vardino POLA direktorė.
Pacientų atstovai piktinasi, kad valdininkai ne tik pinigų neranda, bet ir ilgai nagrinėja paraiškas dėl vaistų kompensavimo.
„Vėlgi, esam Europos Sąjungos ne lyderiai, šitoj vietoj, pas mus procesai trunka ilgiausiai, nuo 7 iki 860 dienų, pagal paskutinę statistiką“, – teigė N. Čiakienė.
Tai yra pustrečių metų, nors pagal savo pačios tvarkas, turėtų išnagrinėti per pusmetį.
„Yra tam tikri procesai, kurie mūsų valstybėje yra nustatyti, kad būtų priimamas sprendimas, įvertinus tiek mokslo pagrįstumą, tiek Privalomojo sveikatos draudimo fondo galimybes“, – aiškino Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Inga Cechanovičienė.
„Tai – didelės išlaidos, yra žmonių gyvenimai ir šeimų gyvenimai, norisi kad į tai būtų žiūrima ne biurokratiškai, o ieškoma sprendimo“, – kalbėjo N. Čiakienė.
Lietuvoje – vos vienas aparatas
Medikai jau kalba ne tik apie vaistų, bet ir tyrimų prieinamumo bėdas. Pavyzdžiui, sergančioms krūties vėžiu svarbu atlikti genetinius tyrimus, kurie leidžia tiksliau parinkti gydymą.
„Galbūt galima vieną pacientę gydyti agresyviau, skirti agresyvesnę chemoterapiją, o kitai pacientei galbūt užtenka tik hormoninio gydymo, galbūt nereikia viso spektro, kaip sakoma, nereikia žvirblio šaudyti iš patrankos“, – dėstė LSMU Onkologijos instituto vadovė Elona Juozaitytė.
Šiuos tyrimus ligonių kasos kompensuoja. Tik štai juos atlikti ne visuomet yra kur – vienintelis aparatas yra Vėžio institute ir tas kelis mėnesius stovėjo sugedęs, kol galiausiai pataisė.
„Vienas aparatas Lietuvoje – ydinga situacija. Jeigu neturime alternatyvos, tenka kreiptis į užsienio klinikas, apmoka tada ligonės pačios“, – pabrėžė E. Juozaitytė.
Galės kreiptis anksčiau
Sveikatos apsaugos ministerija į svarstymus, kad reikia Lietuvoje daugiau tokių aparatų, atsako taip: „Įstaigos gali įsigyti, tai nėra draudžiama.“
Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerija turi ir gerų žinių. Nuo kitų metų nemokamai dėl krūties vėžio galės išsitirti moterys sulaukusios 45-erių metų. Dabar nemokamai mamograma atliekama nuo 50-ies. Moterims nereikės, kaip dabar, prašyti šeimos gydytojo siuntimo ir paskui ieškoti, kur registruotis tyrimui. Viską už jas padarys du koordinaciniai centrai – Santaros ir Kauno klinikos.
Tiesa, šiuo metu dėl krūties vėžio pasitikrina tik kas antra, iš tų, kam priklausytų. Kasmet krūties vėžiu Lietuvoje suserga apie 1600 moterų.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
