VUL Santaros klinikų Specializuoto vaikų ligų skyriaus gydytojas gastroenterologas prof. Vaidotas Urbonas konstatavo, kad skrandžio rūgštingumas – labai sena liga, tačiau kitą kartą šis sutrikimas žmonių įvardijamas ne visai tiksliai.
„Šios problemos senos ir jų daugėja, vaikų amžiuje – irgi. Bet jei klausiama, ar žmogus žino, koks jo skrandžio rūgštingumas, tai jis to nejaučia. Jei sako, kad jam padidėjęs rūgštingumas, suprask, kad tos rūgštys pateko į kitą vietą – į stemplę, dėl to ir jaučia rūgšties poveikį, nes niekas šiais laikais nematuoja rūgštingumo kaip tokio“, – kalbėjo profesorius nuotolinės konferencijos metu.
Kai skrandžio turinys keliauja ne ten, kur turėtų
Jo pastebėjimu, apskritai reikėtų kalbėti ne apie skrandžio rūgštingumą kaip tokį, o gastroezofaginio refliukso ligą (GERL).
„Tai yra liga, kai skrandžio turinys keliauja ne žarnyno link, kaip natūraliai turėtų būti, bet juda prieš srovę – į stemplę. Tai yra visiškai nenormalu ir stemplė nėra pasiruošusi priimti tokio turinio. Tas skrandžio turinys yra rūgštus ir žmonės dažnai jaučia rėmenį, skausmą, jei rūgštis pakyla aukščiau – jaučia atsirūgimus su rūgštimi burnoje“, – aiškino V. Urbonas.
Gydytojas atkreipė dėmesį, kad kartu su rūgštimi kartais atkeliauja ir tulžis bei kitos medžiagos iš dvylikapirštės žarnos, kurios kartais yra dar agresyvesnės.
„Ir kartais būna taip, kad žmogus gydosi rūgštingumą mažinančiais vaistais ir jam negerėja. Tada galvoji, kad gal yra kažkokios subtilios detalės, kurių nepagauname tradiciniais metodais ir būtent tulžies, dvylikapirštės žarnos problema sukelia tas problemas. Todėl reikėtų labai atsargiai elgtis su laisvai skiriamais rūgštingumą mažinančiais vaistais – retais atvejais jie gali ne tik nepadėti, bet ir pabloginti situaciją“, – pastebėjo jis.
Kokie pagrindiniai refliukso simptomai?
V. Urbonas akcentavo, kad realiai tiek vaikams, tiek suaugusiems GERL simptomai dalinami į dvi dideles grupes – susiję su stemple ir už stemplės ribų esantys simptomai – tai lėtinis kosulys, žagsulys, krenkštimas, laringitas ir pan.
„Tie netipiniai, už stemplės ribų esantys simptomai – juos diagnozuoti nėra taip lengva ir susieti su refliukso liga yra didelis iššūkis tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, nes nėra tobulų diagnostinių metodų.
„Anksčiau šiaip būdavo toks susitarimas – jei dvi dienas per savaitę jaučiamas rėmuo ar atsirūgimai rūgštimi ir tai tęsiasi mėnesiais, jau gali rašyti GERL diagnozę“, – sako V. Urbonas.
Tipiniai GERL simptomai yra du – tai atsirūgimas rūgštimi (tai reiškia, kad pateko skrandžio turinys) arba karčiai (tai reiškia, kad dar tulžis pateko į burną) ir rėmuo. Tai – graužimo, deginimo jausmas už krūtinkaulio. Aišku, vaikai labai sunkiai apibrėžia, kas tai yra rėmuo, tą gali kažkur padaryti nuo 10 metų“, – vardijo V. Urbonas.
Pasak jo, jei žmogus sako, kad dažnai raugėja, bet ne maistu, oru, ką labai dažnai pasako vaikai, tai nėra simptomai, susiję su GERL:
„Anksčiau šiaip būdavo toks susitarimas – jei dvi dienas per savaitę jaučiamas rėmuo ar atsirūgimai rūgštimi ir tai tęsiasi mėnesiais, jau gali rašyti GERL diagnozę. Ypač tai palengvina darbą kalbant apie vaikus, nes jiems nebūna vėžio, tik pas suaugusius kiek kitaip, gali būti baiminamasi kažkokių rimtų komplikacijų.“
Skausmas krūtinėje gali suklaidinti
Gydytojas taip pat įvardijo trečią, mažiau būdingą simptomą – krūtinės skausmą. Ne veltui kitą kartą GERL simptomus galima supainioti su kardiovaskulinių ligų simptomais.
„Čia yra labai didelis skirtumas tarp vaikų ir suaugusių – jei vaikui skauda širdies plote ar krūtinės srityje, tikimybė rasti širdies ligą yra apie 1 proc. Su suaugusiais yra kitaip“, – pastebėjo jis.
Be to, gastroenterologas pabrėžė, kad GERL niekada nesukelia pykinimo, vėmimo, tad esant tokiems simptomams reikia ieškoti kitos priežasties. Pasak jo, vaikams svarbu atmesti, ar nėra problemų galvoje, pavyzdžiui, vaikas neserga cerebriniu paralyžiumi ar nesivysto auglys.
Vis tik jis priminė, kad visiškai normalu, jei kūdikiai iki metų laiko ar ir ilgiau atpylinėja, mat tai tikrai nėra GERL simptomas.
„Šiaip refliuksą turi visi žmonės, tik sveiki žmonės to nejaučia. Per parą turime kažkur apie 50 minučių refliukso, kai skrandžio turinys patenka į stemplę. Bet jei refliuksas tampa per dažnas ar per ilgai stovi stemplėje, tada jau atsiranda problema. Refliukas savaime nėra liga, turi būti patologinis refliuksas, kad atsirastų GERL“, – aiškino V. Urbonas ir konstatavo, kad GERL atvejų ir sunkių atvejų daugėja.
Mityba ir emocinė būsena – pagrindiniai banginiai
Nors nėra žinomos aiškios GERL priežastys, gydytojas buvo įsitikinęs, kad kalčiausias čia yra maistas ir psichoemocinė būklė.
„Pavyzdžiui, yra žmonių, kurie vemia, jei jie stipriai susijaudina ar susinervina. Vienas mano kolega, garsus profesorius iš Londono pamiršo pasą bevažiuojant į oro uostą, lėkė atgal namo, ir sako, žinok, aš privėmiau taksi. O tai 60 metų žmogus, garsus profesorius ir kaip stresas suveikė.
Ir tokių žmonių yra, nors padarius endoskopiją matomas sveikas skrandis, viskas gerai. Viena, jei tas stresas nėra vienkartinis, o jei nuolatinis, lėtinis pavyzdžiui, mokykloje turime daug problemų su vaikais, patyčiomis. Ar prieš kokias varžybas ateina ir pradeda vaikas vemti, ieškai įvairių ligų, o akivaizdūs yra emociniai dalykai“, – pastebėjo gydytojas.
Pasak jo, nors vienas svarbiausių dalykų yra maistas, vaikams ypač sunku suvokti, koks konkrečiai maistas sukelia refliuksą.
„Bėda ta, kad net ir esant problemai organizmas priims bet kokį maistą, kokį žmogus duos, nors ir kentės“, – konstatavo V. Urbonas.
Pasak gydytojo, žmonės sumąsto įvairiausių dalykų – vartoja vitaminą C, nes įsitikinę, kad jis būtinas imunitetui stiprinti.
„Dažniausiai organizmas priima tą vitaminą C, nors rėmuo graužia, žmogus toliau kemša vitaminą C. Klausi – o kam? Sako, kad daktarai sako, jog imunitetą gerina. Klausi, kokie daktarai, parodyk tą daktarą, tūkstančiai straipsnių yra, kad vitaminas C jokio efekto imunitetui neturi, o askorbo rūgštis yra stipri.
Turėjau pacientą, kuris vieną dieną išgėrė šviežiai spaustų obuolių sulčių, kitą dieną ir vakare atvažiavo su skyle skrandyje, perpylėme kraują. Pasirodo, jam buvo stresinė opa – ji gali atsirasti per pusvalandį, valandą. Aišku, tai buvo neeilinis vaikas, 1,5 metų, tai buvo labai retas atvejis, jis turėjo ir kitų problemų, dėl ko viskas ir atsitiko. Bet štai tokios smulkmenos turi didelę reikšmę. Sako, medus sveika, bet jis irgi rėmenį sukelia“, – pasakojo profesorius.
Vaistai ar kiti preparatai gali sukelti refliuksą
Jis atkreipė dėmesį, kad GERL gali būti ir metabolinių sutrikimų viena išraiškos formų, susijusi su nutukimu, tai gali būti ir virškinamojo trakto ligų komplikacija – ligą gali provokuoti paprasčiausia opaligė. Tarp GERL skatinančių ar sukeliančių priežasčių – ir medikamentų ar maisto papildų vartojimas.
„Tai tarp suaugusiųjų tai dar didesnė problema, kurie sukelia GERL. Pavyzdžiui, labai geras papildas žuvų taukai, bet ne visi toleruoja žuvų taukus, geria juos, atpylinėja, refliuksas yra, tada duoda rūgštingumą mažinančius vaistus, o tereikia nuimti žuvų taukus.
Kartais tikrai reikalingi geležies preparatai, bet jei yra rimta problema, susijusi su geležies stoka, yra labai geri intraveniniai geležies preparatai, kas nesukelia tokio šalutinio poveikio skrandžiui, žarnynui.
Labai dažnai žmonės naudoja mėtą, šaltmėtę, melisą. Jei yra žarnyno spazmai, dirglios žarnos sindromas, tai gerai, bet jei turi refliuksą, tik pabloginsi. Mėtos sukelia pykinimą, jos atpalaiduoja apatinės stemplės rauką. Tai mėtos neturėtų būti vartojamas“, – patarė V. Urbonas.
Dar vienas pacientų mėgstamas gėrimas – vanduo su citrina. „Geria jį, nes šarmina kraują, čia yra dar vienas mitas. Nesu matęs tokio efekto, gal placebas veikia. O kiti sako, kad net citriną gėrėme, bet nepadėjo gydant GERL. Suvok, paskutinis vaistas išnaudotas“, – juokėsi gydytojas.
Gydytojas gastroenterologas-endoskopuotojas Lukas Juška antrino, kad irgi susiduria su organizmo šarminimo specialistais ir pasekėjais. „Ne tik citriną bando, ir šarminį vandenį, šarminius produktus vartoti. Ar iš kaimynų skolinasi vaistus ir sako, kad pagėrus pagerėjo“, – pastebėjo jis.
Paklausti, ar rūgštingumą sumažinti galėtų padėti soda su vandeniu, gydytojai tai vertino skeptiškai.
„Žmogus galėtų tokį dalyką gerti, jei jis yra kokioje dykumoje ir rėmuo labai graužia, iki artimiausios vaistinės koks 1000 kilometrų, o jis turi po ranka sodos. Kad nuramintų, gali išgerti, bet po kurio laiko atgalinė banga tokia, kad rūgštis pakyla dar labiau, nes soda užgesina tą gaisrą, plius žmogus gauna didelį kiekį natrio, kas negerai, jei jis dar turi kraujospūdžio ligą“, – pastebėjo V. Urbonas.
Kam skubama atlikti tyrimus?
Daliai žmonių pažįstamas ne itin malonus tyrimas, kuris pasitelkiamas ir diagnozuojant GERL – tai endoskopinis tyrimas. Kokias atvejais jis atliekamas?
„Jei atvyktų pacientas 30-ies metų, tipiniai skundai, neturi jokių aliarmo signalų, pavojaus ženklų – neaiškios kilmės anemijos, rijimo sutrikimų, kraujavimų iš virškinamojo traukto, tikrai nepuolame iš karto daryti tyrimo. Paskiriamas medikamentinis gydymas – 8 savaičių kursas. Jei yra geras efektas, nutraukiami vaistai ir jei niekas neatsikartoja, pacientas paleidžiamas.
Jei vartojant vaistus skundai išlieka, tada mums neramu, kas ten skrandyje, dvylikapirštėje žarnoje dedasi. Jei pacientas 45 m. ir vyresnis, dar jei teigiama onkoanamnezė šeimoje, dažniausiai nelaukiame ir iš karto darome tyrimą ir paskiriame medikamentinius preparatus“, – pasakojo L. Juška.
Jis įspėjo, kad jei GERL negydoma, ilgainiui gali kilti įvairių komplikacijų ir net grėsti vėžys. „Komplikacijas matome jau tiriant endoskopiškai – būna pakitimai, išopėjimai, Barreto stemplė (ikivėžinė liga, paveikianti stemplės gleivinę – aut. past.) ir viskas gali baigtis net vėžiu – adenokarcinoma. Aišku, tai būna retai, bet eina link to“, – sakė gydytojas.
V. Urbonas pridūrė, kad nors tai yra reta liga, stemplės adenokarcinomų daugėja.
Visų pirma – ne vaistai
Nors dalis žmonių be vaistų neišsiverčia, profesorius akcentavo, kad ši liga gali būti kontroliuojama ir kitais būdais.
„Gydymo principai vaikams ir suaugusiems tie patys, bet ką akcentuoju – pirma svarbu mityba ir psichoemocinė būklė. Realiai pas mane ateina labai daug pacientų su GERL, tai 60–80 proc. tokių ligonių negydau medikamentas. Visų pirma bandai išsiaiškinti priežastis, o po to yra dieta ir emocijos.
„Taip pat intensyvus fizinis krūvis provokuoja GERL, bet lengvo, vidutinio laipsnio fizinis krūvis rekomenduojamas. Galbūt nereiktų rinktis horizontalių sporto šakų, pavyzdžiui, plaukimo.“
Dvi savaites vaikas laikosi mano režimo, ką daryti, kiek miegoti, nes didelė problema yra miego stygius, tai labai provokuoja simptomus. Tada, jei nėra efekto po dviejų savaičių, jau skiriami medikamentai. Bet problema ta, kad jais sumažini rūgščių kiekį skrandyje, (...) bet refliuksas kaip buvo, taip liko. Taip, galbūt jis mažesnis, retesnis, gal užgijo žaizdos stemplėje, bet užtenka nutraukti vaistus ir vėl viskas grįžta. Yra žmonių, kurie geria vaistus metų metais, aišku, kalbant ne apie vaikus“, – mitybos ir emocijų valdymo svarbą akcentavo V. Urbonas.
Vengti kavos, alkoholio, gazuotų gėrimų
L. Juška savo ruožtu priminė, kad kofeinas, nikotinas irgi veikia į apatinį stemplė rauką ir jį atpalaiduoja, tad šių dalykų sergantiems reikėtų vengti. „Alkoholis taip pat viską atpalaiduoja. Jo ir taip nereikėtų vartoti, bet prie šių ligų alkoholio ypač nerekomenduojama vartoti“, – pabrėžė jis.
V. Urbonas pridūrė, kad net kava be kofeino turi neigiamą poveikį, kaip ir gazuoti gėrimai. „Taip pat intensyvus fizinis krūvis provokuoja GERL, bet lengvo, vidutinio laipsnio fizinis krūvis rekomenduojamas. Galbūt nereiktų rinktis horizontalių sporto šakų, pavyzdžiui, plaukimo“, – patarė jis.
Nors alkoholis tokiu atveju griežtai nerekomenduojamas, konstatavęs, kad kai kuriems pacientams jo visiškai atsisakyti labai sunku, profesorius aptarė ir kelis aktualius tyrimus.
„Lengviausia pasakyti, kad negerk. Bet žmogus sako, kad labai nori. Tai tada prašo pasakyti, kas mažiausiai kenkia, nori iš dviejų blogybių pasirinkti mažesnę. Mažai apie tai yra mokslinių darbų, bet man įstrigo prieš 25 metus darytas tyrimas, kaip GERL ligoniai toleruoja skirtingų rūšių alkoholį. To tyrimo duomenimis, mažiausiai reikšmės GERL atsiradimui turėjo raudonas vynas. Antroje vietoje buvo alus, trečioje baltas vynas, toliau ėjo visi gazuoti gėrimai.
Dar vienas tyrimas buvo, kaip alkoholio stiprumas veikia skrandžio kraujotaką. Jų duomenimis, apie 40 proc. alkoholis sukelia skrandžio sienelių kraujagyslių susiaurėjimą, o tai tolygu išemijai, trūksta deguonies skrandžio gleivinėje, tai iš karto sąlygoja opų, erozijų atsiradimą skrandžio gleivinėje. O apie 20 proc. stiprumo alkoholis išplečia kraujagysles, kraujas gerai priteka. Tai jei labai norisi, geriau gerti raudoną vyną ar kokteilį, kurio stiprumas ne didesnis 20 proc. Bet šiaip geriausia negerti visai“, – komentavo gydytojas.
