Sveikata

Pavasarį bunda ne tik gamta, bet ir kraujo ištroškusios erkės. Specialistai įspėja, kad ne tik mėgaujantis gamta, bet tiesiog lankantis miesto parke jau metas įprasti saugotis šių kraujasiurbių. Gydytojai primena, kad apsisaugoti nuo vienos erkių platinamos ligos – erkinio encefalito – dar nevėlu. Gera žinia – nuo rudens dalis gyventojų galės pasiskiepyti išvis nemokamai.

Apie tai, kad šiauriečiams ypač trūksta vitamino D ir profilaktines jo dozes rekomenduojama vartoti net vasarą, kartojama jau seniai. Vis tik neapdairus perteklinis vitamino D papildų vartojimas gali privesti ir prie skaudžių pasekmių. Gydytojai įspėja, kad ypač didelėje rizikos grupėje atsiduria vaikai.

Kai tik lauke nukrinta temperatūra, gali atrodyti, kad visi aplink jus staiga pradeda čiaudėti ir kosėti. Naujausi tyrimai parodė, kad šaltas oras gali sukelti įvairias ligas, nes pažeidžia nosies imuninį atsaką.

Jau 10 metų amerikiečiai gali skiepytis nuo gripo, kuris apsaugo nuo keturių viruso atmainų: dviejų A ir dviejų B atmainų. Tačiau nuo šio rudens visi Jungtinėse Valstijose platinami skiepai nuo gripo bus tik trijų atmainų (trivalenčiai), o šis pakeitimas iš dalies įvyko dėl COVID-19, skelbia CNN.

Vilniaus mero Valdo Benkunsko brolio Giedriaus valdomam medicinos centrui Šilutėje mesti kaltinimai sukčiavimu. Esą įstaiga įsirašydavo atliktas medicinines paslaugas: nors pacientai nei paslaugų, nei centro darbuotojų nebuvo regėję akyse. Tyrimą atliko ir Valstybinė ligonių kasa. Jos specialistai įrašuose aptiko slaugytoją, kuri neva per vieną dieną aplankė ir medicinines paslaugas suteikė net šimtui pacientų.

Naujausi skaičiai rodo, kad į ligonines papuola vis jaunesni vaikai – net ir šeštokai, apsvaigę nuo narkotikų. Į reanimaciją vaikai vežami net iš mokyklų, gatvės ar jaunimo pasilinksminimo vietų.  Specialistai kraupsta, kad patys tėvai vaikams per gimtadienius dovanoja elektronines cigaretes ir nemano, kad stumia juos į pražūtį. Vien Vilniuje į Priklausomybės ligų centrą per mėnesį dėl kvaišalų vartojimo kreipiasi apie šimtas vaikų, kai kuriems iš jų prireikia ilgo gydymo.

Ne tik supūliavę, skaudantys dantys, bet ir muštynėse, avarijose negrįžtamai sužaloti veidai – dėl tokios skubios pagalbos pacientai atsiduria Žalgirio klinikos Priėmimo skyriuje. Ne tik jam, bet ir visai ligoninei vadovaujantis 17 metų medicinos mokslams paskyręs ir vienu iš nedaugelio tokių specialistų Lietuvoje esantis burnos, veido ir žandikaulių chirurgas Dalius Matkevičius papasakojo apie iššūkius darbe ir neeilinį pacientą – karį iš fronto Ukrainoje.

Kai prieš keletą metų kalbėjomės su gydytoju kardiologu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriumi, Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovu Raimondu Kubiliumi, jis pateikė statistinių duomenų, patvirtinančių senoką išvadą, jog širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) mūsų šalyje yra dažniausia visų mirčių priežastis. Tačiau tuo pat metu atkreipė dėmesį, kad situacija po truputį gerėja.

Lietuva jau ne vienus metus linksniuojama kaip viena iš labiausiai į priklausomybę nuo raminamųjų vaistų įklimpusių Europos šalių. Gydytojai negailestingi – į šį liūną gali įgrimzti tiek darbingo, tiek vyresnio amžiaus žmonės, o pagyti gali būti sunkiau nei nuo priklausomybės narkotikams. Tiesa, specialistai įžvelgia ir šviesą tunelio gale, mat sugriežtinus šių vaistų pardavimo tvarką jau matomi rezultatai į teigiamą pusę.

Sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis ar patenkantys į didelę jų riziką laukia itin naujo efektyvaus vaisto kompensavimo. Pasak medikų, šis gydymas yra stiprus žingsnis į priekį. Nors pacientams jis jau yra nemokamai prieinamas kitose Europos šalyse, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar tik pradeda svarstyti vaisto kompensavimo klausimą.

Beveik pusė Lietuvos valstybinių sveikatos įstaigų pacientų teigia per pastaruosius dvejus metus papildomai oficialiai susimokėję už medicinos paslaugas. Tai atskleidė viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenys. Remiantis tyrimo duomenimis, beveik kas antras (48 proc.

Tyrimas rodo, kad žmonės, kurie sako, jog kenčia nuo ilgojo COVID-19, gali būti labiau linkę kentėti nuo sunkių pagirių. Stanfordo universiteto (JAV) mokslininkai apklausė žmones, kuriems praėjus keliems mėnesiams po pasveikimo nuo COVID-19 infekcijos pasireiškė ilgai trunkantys simptomai, ir visi jie nurodė, jog jų pagirios yra kur kas sunkesnės.

Pernai Lietuvoje fiksuotas įgimto sifilio atvejis, o per dešimtmetį gimė 10 tokių vaikų. Nors sifilis skamba kaip jau iš praėjusių amžių atėjusi liga, gydytojai konstatuoja, kad šiuo metu kaip tik stebimas šios infekcijos „atgimimas“. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, vienam pernai gimusiam vaikui buvo nustatytas įgimtas sifilis. Per pastarąjį dešimties metų (2013–2023 m.) laikotarpį Lietuvoje buvo užregistruoti aštuoni įgimto sifilio atvejai.

Kaip ir šiokiadieniais, taip ir švenčių dienomis nesame apsaugoti nuo sveikatos sutrikimų. Sunegalavę nedarbo dienomis gyventojai dažniausiai kreipiasi į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius, tačiau ne visada reikia priimti būtent tokį sprendimą. Ligonių kasos primena, kur ir kokiais atvejais reikėtų kreiptis pagalbos.

Marijampolės apylinkės teismas dėl neatsargaus gyvybės atėmimo išteisino du medikus, kaltintus tarnybos pareigų neatlikimu (aplaidumu) bei neatsargiu gyvybės atėmimu – medikai kaltinti neskubėję suteikti skubios pagalbos ant žemės gulinčiam kaliniui.

Lietuva neteko dar vienos medikės – mirė šeimos gydytoja Aldona Grajauskienė. Žinią apie tai penktadienį pranešė Kuršėnų ligoninė. 1956 m. gimusi A. Grajauskienė baigė Kauno Medicinos institutą, pagal paskyrimą su šeima atvyko dirbti į Kuršėnų ligoninę. 1982 m. persikėlė dirbti į Gruzdžių ambulatoriją šeimos gydytoja. „Šeimos gydytojos Aldonos Grajauskienės atminimas, jos nuoširdus dėmesys, atjauta, pagalba ligoniams ilgai paliks visų atmintyje.

Sulaukus didelio susidomėjimo Šeškinės poliklinika pranešė, kad Vaikams ir jaunimui palankių paslaugų kabinetas ne tik vaikinus, bet ir merginas nuo 16 m. iki 29 m. kviečia konfidencialiai ir nemokamai pasitikrinti dėl lytiškai plintančių infekcijų (LPI). Pažymima, kad nemokamų tyrimų kiekis ribotas. Įprastai Šeškinės poliklinikoje LPI tyrimo kaina – 32 eurai.

Nepriklausoma bandymų laboratorija paskelbė, kad keliuose pagrindinių odos priežiūros prekių ženklų parduodamuose produktuose nuo spuogų aptiktas didelis vėžį sukeliančios cheminės medžiagos kiekis, praneša portalas „Newsweek“. Niu Heivene, Konektikuto valstijoje, įsikūrusi bendrovė „Valisure“ teigė, kad „Clinique“, „Target“, „Clearasil“ ir „Proactiv“ prekės ženklų gaminamose priemonėse aptiko benzeno – žinomo kancerogeno – koncentraciją, kuri daugiau kaip 800 kartų viršijo federalinę leistiną ...

Kraujo tyrimai yra vieni pagrindinių tyrimų, kurie atskleidžia pacientų sveikatos būklę. Visgi jų rezultatus supranta retas, dėl ko žmonės atskuba pas gydytojus jau nusistatę sau net onkologines ligas. Laboratorinės medicinos gydytoja paaiškina, kodėl kraują tyrimams reikia imti iš venos, kas daro įtaką rezultatams ir kaip juos reikia vertinti.

Kiekvieną mėnesį kiekvienas darbuotojas sumoka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas – mažiausiai 64,5 euro – tam, kad už gydymo paslaugas papildomai mokėti neturėtų. Tačiau beveik pusė Lietuvos valstybinių sveikatos įstaigų pacientų sakosi per pastaruosius dvejus metus papildomai oficialiai susimokėję už medicinos paslaugas. Tai atskleidžia viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenys.

Lietuva jau daug metų garsėja kaip viena prasčiausiai su širdies ir kraujagyslių ligomis besitvarkančių valstybių, tačiau gydytojai kardiologai sako, kad šios „etiketės“ greitu metu atsikratyti nepavyks – pacientai, norėdami sumažinti savo cholesterolio kiekį kraujyje, privalo iš savo asmeninių lėšų pirkti itin brangius inovatyvius vaistus.

Kiekvienas mūsų esame susidūrę su skausmu, nesvarbu, ar tai būtų staigus ūminis, ar ilgalaikiai lėtinių ligų keliami skausmai. Tačiau kaip elgtis jį patiriant – ne visada aišku. Specialistai atkreipia dėmesį, kad ilgą laiką kenčiamas skausmas daro neigiamą poveikį bendrai žmogaus savijautai, pavyzdžiui, sukelia nuovargį, lemia suprastėjusią miego kokybę ar net paskatina depresijos simptomų atsiradimą.

„Ne vienas žmogus sako: „Ai, nieko man nėra, kam tikrintis.“ O gydytojai visiems tokiems pacientams norėtų priminti, kad prevencinė storosios žarnos vėžio patikra sumažina riziką mirti“, – sako Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro vadovas ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Tomas Poškus. Minėdami storosios žarnos vėžio prevencijos mėnesį, su specialistu kalbamės apie situaciją Lietuvoje ir siekį pakeisti visuomenės požiūrį į sveikatą.

Labai reta paveldima Fabry liga sergantys pacientai pirmą kartą Baltijos šalyse pradėti gydyti inovatyviu medikamentu – šaperoniniu migalastatu. „Džiaugiamės, kad Santaros klinikų Retų inkstų ir metabolinių ligų diagnostikos ir gydymo poskyrio medikų ir Valstybinės ligonių kasos pastangomis pacientai gaus moderniausią gydymą“, – sako Nefrologijos centro vadovas prof. Marius Miglinas.

Vokietijos mokslininkai ištyrė „hipervakcinuotą“ vyrą, kuriam, jų teigimu, buvo atlikta daugiau kaip 200 skiepų nuo koronaviruso injekcijų, tačiau jis nepatyrė jokio pastebimo šalutinio poveikio ar žalos imuninei sistemai.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) atnaujinus Psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo tvarką, išplečiamos pagalbos galimybės gyventojams, numatant, kad paslaugas visuomenės sveikatos biuruose pradės teikti emocinės gerovės konsultantai ir meno terapeutai, nurodo Sveikatos apsaugos ministerija.

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad nuo šių metų pradžios Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyboje pradėta taikyti vieninga darbo užmokesčio politika. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad įdiegus vieningą atlygio sistemą, GMP tarnybos darbuotojai jau sulaukė pirmųjų darbo užmokesčių pagal naująją sistemą. „Greitosios medicinos pagalbos tarnyba pirmiausiai buvo kuriama siekiant gerinti GMP paslaugų operatyvumą ir kokybę.

Antradienį koronaviruso infekcija patvirtinta 50 žmonių, 13 asmenų susirgo pakartotinai, pranešė Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso infekcijos nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9897. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Nacionalinis kraujo centras (NKC), siekdamas didinti kraujo donorų gretas, nuo šiol visiems šalies gyventojams, kurie ateis dovanoti kraujo, tačiau to padaryti negalės dėl netinkamų rodiklių – per žemo hemoglobino ar feritino kiekio, dovanos maisto papildus su geležimi. Suvartojus dalį papildų kurso, pakartotiniam tyrimui ar donacijai į vieną iš NKC padalinių gyventojai galės sugrįžti jau po mėnesio.  Pernai dovanojusiųjų kraują donorų iš viso buvo kiek daugiau nei 40 tūkst.

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – dažnai jaunus žmones, tiek moteris, tiek vyrus užklumpanti problema, dėl kurios gali atsirasti įvairių sveikatos sutrikimų – nuo lytinių organų karpų iki kur kas rimtesnių susirgimų. Viena iš pavojingiausių ŽPV keliamų grėsmių moterims – gimdos kaklelio vėžys. Pasak Vilniaus „InMedica“ klinikos gydytojos akušerės-ginekologės Inesos Žeimės, vienintelis būdas laiku pastebėti šio viruso sukeltus pakitimus – reguliarūs profilaktiniai tyrimai.

Lietuvoje vasario 26 d. – kovo 3 d. (9-ąją savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo iki 1216,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Vasario 19–25 d. (8-ąją savaitę) jis siekė 1363,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergančiųjų visomis ligomis (gripu, ŪVKTI, COVID-19 liga) skaičius sumažėjo.

Kovo pradžioje minint Tarptautinę klausos dieną, ligonių kasų specialistai primena, kokios sveikatos priežiūros paslaugos ir medicinos priemonės klausos sutrikimų turintiems žmonėms yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.   Kur kreiptis? Pacientai, pajutę klausos sutrikimo požymių ar norintys pasitikrinti klausą, pirmiausia turi apsilankyti pas savo šeimos gydytoją.

 Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys antradienį lankysis Šilalėje. Kaip pranešė ministerija, A. Dulkys apžiūrės vietos gydymo įstaigas – pirminės sveikatos priežiūros centrą ir ligoninę. Ministras su rajono vadovais taip pat aptars sveikatos sektoriaus reformų įgyvendinimo eigą, susitiks su medikų bendruomenės atstovais jų darbo vietose, išklausys jų pasiūlymų dėl darbo organizavimo tvarkos.

Marijampolėje – nelaimingas atsitikimas, kai dvi 3 ir 4 metų mergaitės apsinuodijo raminamaisiais vaistais ir pateko į ligoninę. Pasak ekspertų, tai dažnai pasitaikantis įvykis vaikams, todėl perspėja, nuo kokių vaistų ir medžiagų reikia ypač  saugoti vaikus ir kaip tai padaryti teisingai.  Marijampolės ligoninės ryšių su visuomene specialistė Rūta Priven-Vaitkevičienė tvirtina, kad mergaičių būklė stabili, todėl jos išleistos ambulatoriškai gydytis namo.

Knarkimas – ne tik medicininė, bet ir socialinė problema, galinti paskatinti net ir poros skyrybas. Vis tik ausų, nosies ir gerklės gydytojas Darius Rauba atkreipia dėmesį, kad knarkimas gali rodyti ir itin pavojingą ligą.

Kauno klinikose mėnesį praleidusi pacientė Janina, šiandien namuose džiaugiasi anūkais. Lapkričio mėnesį moteriai gydymo įstaigoje transplantuotos kepenys. Ji tapo vyriausia paciente Lietuvoje, kuriai atlikta ši procedūra. „Janina – visus medikus įkvepiantis pavyzdys griauti mitus, kad transplantacijos skirtos tik jauniems pacientams.

Šiemet tęsdamas vizitus po įvairių rajonų gydymo įstaigas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys praėjusią savaitę apsilankė Klaipėdos rajono gydymo įstaigose.  „Atsispirti nuo dugno. Taip galima apibūdinti situaciją Klaipėdos rajono gydymo įstaigose, kuriose lankiausi šią savaitę“, – tokiais žodžiai ministras apibendrino šį vizitą. Jo aiškinimu, sveikatos centrai buvo sukurti kaip įrankis, kad pacientai mažiausiai 80 proc.

Ignalinos rajono savivaldybė pasidalino liūdna žinia – mirė ilgametė gydytoja, chirurgė Reda Žvirblytė (1941–2024).  „Netekome ryškios ir laisvos asmenybės. Amžinybėn iškeliavo gydytoja chirurgė Reda Žvirblytė, savo gyvenimo pavyzdžiu rodžiusi, kaip reikia mylėti Lietuvą“, – pranešė savivaldybė socialiniame tinkle. Mylima gydytoja, aktyvi sąjūdietė R. Žvirblytė gimė 1941 m. balandžio 28 d. Lazdijuose. 1971 m. baigė Kauno medicinos institutą ir tais pačiais metais atvyko į Ignaliną.

Nors kalendorinis pavasaris – jau čia, lietuviai vis dar nepaliauja vaduotis iš peršalimo ligų. Apie tai byloja iš vaistinių šluojami vaistiniai preparatai. Gyventojus taip pat aktyviai atakuoja žarnyno infekcijas sukeliantis rotavirusas ir kiti jam giminingi virusai.

Sunkią negalią turintiems tautiečiams suskaudus dantį prisikviesti į namus odontologą kone misija neįmanoma. Tiesa, valdžia sukruto ir jau žada, kad metų viduryje pas tokius žmones į namus dantų gydytojai turės važiuoti. Juo labiau, dėl šios problemos į odontologų rūmus kreipiasi vis daugiau pacientų. Būdamas vos ašuoniolikos Maksimas išgirdo bauginančią diagnozę – aterosklerozė, kūnas palaipsniui silpo, o pastaruosius dešimt metų ligos kamuojamas vyras ir visai nesikelia iš lovos.

Nuolat sloguojate ar patiriate intensyvesnius peršalimą primenančius simptomus? Labai gali būti, kad pasigavote ne sezoninį virusą, o jus persekioja alergija namų dulkių erkėms. Gydytojai įspėja, kad galima gydymo būdas čia vienas, tačiau situacija nesikeis, jei visa šeima neatliks tam tikrų namų darbų. Vilnietė Agnė pasakojo nuėjusi netrumpą kelią, kol atrado jos dukros nesibaigiančių negalavimų priežastį – alergiją namų dulkių erkėms.

Šeštadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 7 asmenims, iš jų trys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso infekcijos nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9893. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Kauno klinikų medikai pirmą kartą Lietuvoje implantavo nugaros smegenų stimuliatorių, kuris padeda išvengti lėtinio skausmo. Unikalią operaciją medikai atliko 64-erių metų Gargždų gyventojai. Iki tol ilgus metus nuolat kentusi siaubingą skausmą ir vos galėjusi pajudėti, dabar moteris vaikšto ir nebejaučia skausmo. 64-erių gargždiškė Alvida žingsniuoja ligoninės koridoriumi, o dar prieš gerą savaitę dėl siaubingo nugaros ir kojos skausmo vos galėjo pajudėti.

Vaistininku iš didžiosios raidės vadinamas žemaitis Kęstutis Beržinis iš Telšių įsitikinęs – daug sveikatos bėdų ištinka dėl to, kad šiandien žmogus taip nutolo nuo gamtos. Žolelių paslaptis išmanantis vaistininkas pastebi, kad šiandien dažnai ne tik nebegyvenama gamtos ritmu, bet ir nevertinamos dosnios jos dovanos.  Tris dešimtmečius vaistinėje dirbantis vyras pasakoja, jei tik galintis, visų pirma stengiasi į vaistinę atėjusiam žmogui padėti žodžiu ir patarimu, o ne įbrukti vaistą.

Tarptautinės organizacijos skambina pavojaus varpais – antsvorio ir nutukimo mastas įgauna pagreitį. Ne ką geresnė situacija ir Lietuvoje – kas penktas žmogus yra nutukęs. Gydytojų žinia visuomenei – nutukimas yra tokia pati liga kaip visos kitos, tad ją būtina gydyti, o ne stigmatizuoti nutukusį žmogų net pavadinant jį apsileidusiu ar tinginiu. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, Europoje antsvoris ir nutukimas pasiekė epidemijos mastą – serga jau beveik 60 proc. asmenų.

Turbūt nerasime virtuvės, kurioje nebūtų naudojamas aliejaus. Vis tik išsirinkti jį iš gausybės siūlomų variantų parduotuvėse – užduotis ne iš lengviausių. Specialistai atkreipia dėmesį, kad vienoks aliejus tinkamas kepimui, kitoks – maistui pagardinti.

Remiantis dešimtmečius atliekamais tyrimais, tai, ką valgote ir ko nevalgote, gali sumažinti sveikatos sutrikimų, tokių kaip širdies ligos ir vėžys, riziką ir pailginti gyvenimo trukmę. Tačiau nors daugelyje patarimų daugiausia dėmesio skiriama tam, ko nevalgyti, taip pat svarbu yra žinoti tai, ką, kada ir kaip žmonės gali valgyti, kad jų sveikata būtų geresnė, skelbia CNN.

COVID-19 yra klastinga liga. Per koronaviruso pandemiją paaiškėjo vienas dalykas – kai kuriems užsikrėtusiems, pirminė infekcija išnyksta tik po ilgo laiko, kartais net po mėnesio. Dabar nauja Oksfordo universiteto atlikta analizė rodo, kad po COVID-19 susirgimo, pasikartojančios infekcijos gali būti dažnesnės, nei tikėtasi.

Šeštadieniniame TV3 žaidime „galvOK“ vėl virs atkakli intelektinė dvikova tarp dviejų TV3 šokių ir pažinimo projekto „Salsamanai“ dalyvių – buvusio krepšininko Simo Buterlevičiaus ir aktoriaus Tado Gryn. Vienoje komandoje su humoristu Vytautu Mikaičiu žaidęs S. Buterlevičius ilgą laiką pirmavo prieš T. Gryn ir Manto Katlerio tandemą, o padidinti atotrūkį galėjo teisingai atsakydami į klausimą apie kraujo spaudimą.