Sodas ir daržas

Dabar vis dažniau socialiniuose tinkluose galima pamatyti klausimą, koks gi svečias aplankė lietuvių kiemus, o dažniausiai atsakymas į šį klausimą, kad tas užklydėlis – vabzdys maldininkas. „Facebook“ puslapio „Džiunglių žmogus“ įkūrėjas, biologas, egzotinių gyvūnų specialistas Gerardas Paškevičius paaiškino, ar verta šį svečią vyti iš savo namų kiemo. Lietuvoje plinta natūraliai Pasak Gerardo, vabzdžiai maldininkai Lietuvoje sutinkami jau maždaug 10 metų.

Kadangi britai šią vasarą leidžia daugiau laiko savo soduose nei užsienyje, savos gyvenamosios erdvės suteikė mums šiek tiek palaimos. Tačiau kai kurie augalai, kuriuos kažkada laikėme nekenksmingais, iš tikrųjų gali pakenkti mūsų gauruotiems keturkojams draugams. Artėjant šventiniam savaitgaliui, gyvūnų labdaros organizacija „Guide Dogs“ paskelbė šokiruojančią apklausą.

Lietuviai vis nesiliauja stebinti įspūdingais grybų laimikiais. Šį kartą Telšių rajone gyvenanti moteris rado netgi 1200 gramų sveriantį baravyką. Skaitytoja juokauja, kad tai – jos gyvenimo grybas. Monika Lukošienė pasakoja, kad grybauti visada mėgo, bet tokį įspūdingą grybą rado pirmą kartą. „Įdomumo dėlei parsivežėme grybą namo. Norėjosi jį ne tik pasverti, bet ir parodyti vaikams“, – sako Monika.

TV3 laida „Svajonių ūkis“ lankėsi bitininko Lino Kazėno ūkyje, kuris papasakojo apie kreminio medaus išskirtinumą ir davė patarimų ūkinininkams, kodėl svarbu produktus pateikti išradingai. Bitininkauti Linas pradėjo vaikystėje, mat bites laikė jo tėvas ir senelis, o dešimties metų jis jau turėjo savo bičių avilį. Šiuo metu profesionalus bitininkas laiko 400-us šeimų, o jo aviliai stovi Pasvalio, Kupiškio, Biržų ir kituose rajonuose.

Apie marinuotas ir raugintas daržoves žino visi, tikriausiai nerasi nė vieno lietuvio, kuris nėra pastarųjų ragavęs. Tačiau tikrai ne visi žino, kad marinuotos bei raugintos daržovės ir vaisiai gali būti naudingi sveikatai. Apie jų naudą tv3.lt naujienų portalui papasakojo gydytoja dietologė Žana Antonova.

Tulpės nuostabios gėlės, kurios tapo tikrojo pavasario simboliu. Jų spalvingi žiedai tampa tikru akių džiaugsmu po pilkos žiemos. Tačiau, jeigu ruošiate savo darželius kitiems metams, ar žinote, kada tinkamiausias laikas sodinti tulpes? Tulpės yra ne tik vienos populiariausių gėlių Anglijoje, tačiau ir visame pasaulyje, mat jos savo žiedais gali džiuginti nuo pat kovo iki gegužės.

Pasirodo rugpjūtį, danguje galima stebėti net tik žvaigždes ir meteorų lietų, bet galima išvysti ir Mėnulio vaivorykštę. Būtent tokį įspūdingą vaizdą užfiksavo Mindaugas Ilčiukas Užpaliuose, Utenos rajone.  Pats fotografas rašo, kad tai itin retas gamtos reiškinys, pasirodantis tik naktį mėnuliui priartėjus prie horizonto pilnaties metu.

Lietuviai traukia į miškus ir iš jų grįžta ne tik su šypsena, bet ir su pilnomis pintinėmis baravykų.  Žmonės netveria džiaugsmu ir dalijasi savo surastų grybų nuotraukomis socialiniuose tinkluose. Trys grybautojai – Tautvydas, Daiva ir Kristupas – sutiko pasidalinti nuotraukomis ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais, bet atskleidė, kur grybų ieškojo ir patys. Tautvydas grybavo Rokiškio rajone. Vyras sako, kad 3 pintines, kibirą ir dėžę baravykais užpildė dviese per 5 valandas.

Krūmapjovė, arba trimeris – vis labiau populiarėjantis prietaisas namų aplinkai, kurio dėka žaliųjų erdvių priežiūra tampa dar paprastesnė bei patogesnė. Dėka krūmapjovės lankstumo bei universalumo, nesunku susitvarkyti su krūmais, piktžolėmis, ar net stambia žole. Taigi, nenuostabu, kad vis daugiau vartotojų renkasi šį prietaisą, siekdami pasiekti puikių rezultatų savo sode ar kieme.

Yra tokių keistų grybų, kurie grybautojus nustebina kasmet. Jiems nebūdinga tradicinė, įprasta grybo išvaizda: kotas, kepurėlė, lakšteliai. Pasak gamtininko Almanto Kulbio, tokių grybų mūsų grybijoje yra gana nemažai ir jie pamatomi greta kitų grybų. Kraujuojantis dyglutėlis – ne išimtis. Skaitytoja Daiva, kurios rasti grybai matomi nuotraukoje, juos pamatė Švedijoje, Stokholmo apylinkėse, tačiau gamtininkas sako, kad šie grybai randami ir Lietuvoje.

Drėkinančios, raminančios, maitinančios ir gydančios savybės. Tam tikri augalai gali padėti kovoti su odos ligomis, nudegimais ar net raukšlių atsiradimu. Oda atspindi mūsų fizinę ir psichologinę sveikatą. Kai kurie augalai suaktyvina organus, kurie padeda pašalinti toksinus ir taip veikia odos būklę. O mūsų oda reikia rūpintis ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. Vienas populiariausių Prancūzijos naujienų portalų LeFigaro.fr dalinasi keletu augalų panaudojimo būdų.

Laistymas yra kiekvieno daržo sėkmės paslaptis. Tačiau ar žinote, kaip teisingai laistyti augalus? Ir kaip dažnai tai turėtumėte daryti? Mes visi žinome, kaip svarbu reguliariai laistyti augalus, tačiau ar laistome juos tinkamai? Yra technika, kuri laikoma teisingu augalų laistymu. Toks neteisingas laistymas gali netgi pakenkti jūsų augalams.

Šią vasarą žmonėms vis dažniau pavyksta pamatyti virš Baltijos jūros susidariusius viesulus. Rugpjūčio 22 dieną Lietuvos pajūryje besilankiusiam Pauliui pavyko užfiksuoti net du viesulus. Rugpjūčio 22 dieną ties Monciškėmis nuėjęs pasivaikščioti vyras išvydo nepaprastą reginį. Panašu, kad didesnis viesulas galėjo liesti ir vandens paviršių. Anot vyro, reginys truko apie 20 minučių.

Daugelis iš mūsų žino jau nuo seno, kad angis – nuodinga ir pavojinga gyvatė. Tačiau „Facebook“ puslapio „Džiunglių žmogus“ įkūrėjas, biologas, egzotinių gyvūnų specialistas Gerardas Paškevičius skuba šį mitą paneigti sakydamas, kad mūsų angys – fantastiški gyvūnai ir turėtume joms dėkoti bei bučiuoti uodegėles. Vyras patikina, kad Lietuvoje neturim tokių gyvačių, kurių reikėtų bijoti: „Mums labiau reikėtų saugotis erkių, uodų, žabalių.

TV3 laidoje „Svajonių ūkis“ – vertingi biomedicinos mokslų daktaro Algirdo Amšiejaus patarimai kultūrinių lazdynų augintojams. Pastaraisiais metais kultūrinių lazdynų Lietuvoje sparčiai daugėja, o daugelis ūkininkų yra pradedantieji ir neturi reikalingų žinių apie šių augalų auginimą. Vilkaviškio rajono ūkininkas Antanas Burinskas pasakoja, kad auginti lazdynus nutarė tuomet, kai įsigijo sodybą su žeme.

Jeigu norite užtikrinti kasmetinį orchidėjų žydėjimą, palepinkite savo augalą trąšomis. Kiek jų naudoti priklauso nuo to, kokią orchidėjų rūšį turite. Orchidėjos, kurios žydi rudenį Kai kurios orchidėjos žydi tik kartą per metus ir išskirtinai rudenį. Kai šios orchidėjos nežydi, patręškite jas kartą per mėnesį. Kai prasideda žydėjimo sezonas, tręškite kartą per dvi savaites. Orchidėjoms nežydint skirkite joms trečdalį to trąšų kiekį, kokį naudojate joms žydint.

Žolininkė, puslapio „Mano žolėlės“ įkūrėja Jolanta pataria, skinant juoduosius serbentus, atkreipti dėmesį ir į jų lapus, kuriuose slepiasi neįtikėtina nauda. Juodieji serbentai tai ir maistas, ir vaistai, dabar puikiausias metas yra jų prisiskinti. JUODŲJŲ SERBENTŲ LAPAI Jie yra tinkami gaminti namų arbatai su aviečių bei gervuogių lapais. Jei po vaisių skynimo iškerpate senesnius stiebus, neišmeskite lapų, surinkite juos ir sudžiovinkite.

Sparčiai artėjant rudeniui prekybininkai jau pradeda prekiauti ir kapų gėlėmis. Apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ įkūrėja Lina Liubertaitė sako, kad geriausia ant kapų sodinti daugiametes gėles, kurios skoningai dera prie aplinkos. „Geltono karučio“ apželdinimo kursų įkūrėja sako, kad daugiametės gėlės – puikiausias sprendimas puošti kapus, kadangi jas prižiūrėti lengviau.

Gamta vis nepaliauja stebinti savo reiškiniais. Šį kartą įspūdingus debesis užfiksavo austostrada Vilnius-Kaunas važiavusi Greta. Šįryt, maždaug 8 valandą, važiuodama kelio Vilnius-Kaunas atkarpa ties Rumšiškėmis Greta užfiksavo neeilinį reiškinį. Moteris sako, kad reginys buvo fantastiškas, tačiau išsisklaidė labai greitai. Akyliausi komentatoriai pastebėjo, kad tokie debesys atrodo tarsi mistinė jūra danguje.

Hortenzijų galima rasti daugelio lietuvių kiemuose ir ne be reikalo – jos nėra labai lepios, o jų žiedai tiesiog įspūdingi. Apie tai, kaip išsirinkti hortenzijas bei kaip tinkamai jas prižiūrėti pasakoja Vilniaus Botanikos sodo specialistė Edita Petronaitė. Pasak specialistės, Lietuvoje galima įsigyti įvairiausių hortenzijų veislių ir rūšių, priklausomai nuo to, ko norisi jas sodinančiam asmeniui, kokioje vietoje jos bus sodinamos ir kiek erdvės joms bus skiriama.

Reiškiniai pasirodantys Lietuvos danguje vis dažniau stebina lietuvius. Šią vasarą tautiečiai ypač dažnai dalijasi savo užfiksuotais neeiliniais reiškiniais „Facebook“ įsikūrusioje grupėje „Orų entuziastai“. Šįkart dalijamės Klaipėdoje užfiksuotu nekasdieniu reginiu. Lina Galinė Klaipėdoje užfiksavo neeilinį reginį. Moteris rašė, kad įspūdingos formos debesis pavyko nufotografuoti rugpjūčio 16 dieną, 19 val.

Rugpjūtį lydintys lietūs slogias emocijas kelia tikrai ne visiems. Tikriausiai niekas lietumi taip nesidžiaugia, kaip grybautojai. Paskutinėmis dienomis grybautojai socialiniuose tinkluose dalijasi įspūdingais laimikiais iš miško. Gamtininkas Almantas Kulbis naujienų portalui tv3.lt pasakoja, ką reikia žinoti einant į mišką. „Sąlygos grybų augimui yra dvi – drėgmės ilgą laiką nebuvo, todėl ir grybų nebuvo, bet buvo pakankamai šilumos. O dabar yra gerokai atvėsę, bet užtenka drėgmės.

Jei paklaustumėte gerų virėjų, kokią daržovę jie laiko nepakeičiama, daugelis paminės svogūną. Svogūnai yra esminis daugelio sriubų, troškinių ir pagrindinių patiekalų ingredientas. Be jų neįsivaizduojama pica ar čirškantys kepsniai. Kitas puikus dalykas, susijęs su svogūnais, yra ilgas jų galiojimo laikas. Laikomi vėsioje, tamsioje vietoje, jie visada būna po ranka, kai reikia. Tiesą sakant, tinkamai laikant,  kai kurios svogūnų veislės gali išsilaikyti ištisus metus, rašo gardeners.com.

Koronaviruso COVID-19 pandemijos metu pasaulyje ir Lietuvoje vykdant priešvirusinių ir sveikatą gerinančių priemonių paieškai, įdėmaus tyrėjų žvilgsnio sulaukė vaistinis, maistinis, dažinis, insekticidinis, dekoratyvinis augalas – juoduogis šeivamedis, dar vadinamas juoduoju bezdu, kiaurmedžiu, sambe, štruku.

Jauni žmonės galvoja, kad sąnarių problemos jų neliečia. Ir tada vieną dieną, atlikdami paprastus judesius, jaunesni nei penkiasdešimt metų žmonės, pajaučia netikėtą sąnarių skausmą. Gali atsirasti ir tam tikras sustandėjimas sąnariuose, kuris vis labiau žmogų vargina. Baltojo gluosnio, dilgėlių nuovirai, užpilai ir kompresai gali nuraminti pažeistas vietas. Dabar pats laikas veikti! Svarbu tinkama laikysena, sveika mityba, mankšta.

Joniškietės Andželikos Budginienės rankose – tikra pomidorų karalystė. Jos darže ir šiltnamyje auga daugybė pomidorų, kurie žavi savo spalvomis, formomis ir kvapais. Jų čia 170 įvairiausių daigų. Apie tai, kaip juos augina, ji sutiko papasakoti naujienų portalui tv3.lt. „Auginu įvairiausius pomidorus – jau pati nebežinau, kiek ir ko auginu. Dažniausiai renkuosi pagal spalvą, formą, aišku, ir skonio savybes.

Rugpjūčio 12-ąją, antrą valandą nakties, šiauliečiui Gintarui Staneliui pavyko užfiksuoti neįtikėtino grožio ir ryškumo kadrą, kuriame – Paukščių takas ir krentančios žvaigždės. Rugpjūčio mėnesį toki vaizdai tikrai nėra retenybė. Nuo seno žinoma, kad paskutinį vasaros mėnesį galima tikėtis meteorų lietaus. Vyras gailisi, kad ilgai būti, ir padaryti dar įspūdingesnių kadrų, nepavyko, kadangi debesys greitai užtraukė dangų ir vaizdą užstojo.

Piktžolės vejoje vasarą yra gana paplitęs reiškinys, tačiau tai nereiškia, kad su tuo turite  taikstytis, ypač kai daugiau laiko praleidžiate sode. Laimei, yra šeši paprasti būdai pašalinti vejos piktžoles be chemikalų. Piktžolės neįtikėtinai vargina sodininkus, ypač kai taip sunkiai dirbate, kad jūsų sodas atrodytų gražiai ir patraukliai. Tačiau nesijaudinkite, nes galite jų lengvai atsikratyti be stiprių chemikalų, rašo express.co.uk.

Liepos mėnesį Jurgitai Udrienei Šiaulių rajone pavyko užfiksuoti nepaprastą reginį – fluctus debesis. Moteris nuotraukomis sutiko pasidalinti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. Jurgita sako, kad pastebėjus debesis jie išsisklaidė gana greit.

Hortenzijos ir rododendrai – dažnas vienas kitą papildantis derinys sode. Šie augalai pasižymi panašiais dirvos terpės poreikiais, taip pat žydi vienas po kito, todėl visuomet bus kuo pasigrožėti. Tačiau norint susikurti jų žiedų pasaką savo namuose gali prireikti nemažai pastangų ir žinių. Kaip teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus vyresn.

Sodininkystės ekspertas tvirtina, kad lietumi nereikėtų pasitikėti. Kai temperatūra pakyla, turite pasirūpinti, kad augalus laistytumėte bent kasdien. Tačiau laistant augalus, svarbu naudoti teisingą techniką ir nepasitikėti krituliais – jie už jus darbo neatliks. „Sodininkų pasaulio“ ekspertas Kevin Smith paaiškino, kaip laistyti vazoninius augalus ir kodėl vis tiek reikia juos laistyti net po lietaus, rašo express.co.uk.

Nors skeptikai kalba, kad dėl karštos ir sausos vasaros didelio grybų derliaus neturėtume tikėtis, tautiečiai jau dabar, po keleto dienų lietaus, stebina daug žadančiais grybų laimikiais. Skaitytoja Rima Kairienė sako, kad po mišką ilgai neklaidžioja, nes turi savo vietas, kurias kiekvienais metais aplanko ir grybus paprasčiausiai greitai susirenka: „Mano nuotraukoje vasariniai baravykai, tai dar tik pati pradžia dygimo. Dažniausiai auga ant miško keliukų.

Jei paklaustumėte gerų virėjų, kokią daržovę jie laiko nepakeičiama, daugelis paminės svogūną. Svogūnai yra esminis daugelio sriubų, troškinių ir pagrindinių patiekalų ingredientas. Be jų neįsivaizduojama pica ar čirškantys kepsniai. Kitas puikus dalykas, susijęs su svogūnais, yra ilgas jų galiojimo laikas. Laikomi vėsioje, tamsioje vietoje, jie visada būna po ranka, kai reikia. Tiesą sakant, tinkamai laikant,  kai kurios svogūnų veislės gali išsilaikyti ištisus metus, rašo gardeners.com.

Sakoma, kad norint pamatyti gražiausius dalykus, kartais užtenka pakelti akis į dangų. Šį posakį patvirtina Klaipėdos pietiniame rajone Donato Jogos užfiksuoti vaizdai, kurie išties pakeri. Vyrui pavyko nufotografuoti sidabriškuosius debesis. Tiesa, kaip pats juokauja, pabudęs 3.40 val. ryte negalėjo šio nuostabaus reginio nenufotografuoti. Sidabriškieji debesys – vis dažnesnis reiškinys, matomas Lietuvoje, sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) klimatologas Lukas Sudvajus.

Antradienio vakarą „Kas vyksta Kaune“ redakcija sulaukė skaitytojų klausimų, kas buvo matyti padangėje virš Kauno. Miestiečių užfiksuoti šviesuliai danguje – tai akrobatinių skrydžių grupės ANBO treniruotė. Antradienį apie 22 val. danguje virš Aleksoto buvo galima matyti įvairia trajektorija skriejančius žiburius. Kauniečiai suskubo spėlioti, kas vyksta. „Ar Kaune aš viena matau keistus reiškinius, ar tai meteorų lietus?“ – teiravosi skaitytoja Alina.

Vasarai persiritus į antrąją pusę, daržoves auginantys žmonės jau džiaugiasi derliumi, o švieži agurkai – geriausias užkandis karštą vasaros dieną. Tačiau derėtų nepamiršti, kad ir pradėjus imti derlių augalams reikalinga tinkama priežiūra. Kaip tinkamai prižiūrėti agurkus šiltnamyje, kodėl gelsta jų lapai bei apkarsta vaisiai, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto dr. Julė Jankauskienė.

Vasaros metu pievelėje gali veistis piktžolės, bet tai dar nereiškia, kad jų pageidaujame, ypač jei mėgstate leisti laiką sode. Yra šeši lengvi būdai šalinti piktžoles nesigriebiant chemikalų ir sintetinių piktžolių naikinimo priemonių, rašoma express.co.uk. Piktžolės sodininkams dažnai yra stiprus galvos skausmas, ypač jei sunkiai dirbote, kad sodas atrodytų gražiai ir tvarkingai. Bet nesijaudinkite – galite lengvai atsikratyti piktžolių ir be stiprių chemikalų.

Gruzdiškių kaime, Raseinių rajone liepos 31-ąją dieną Mindaugas Kleišmantas užfiksavo neįtikėtino grožio grėsmingą kadrą. Hidrometeorologijos ir aplinkotyros specialybes įgijęs vyras sako, kad šiam reiškiniui nėra tikslaus lietuviško pavadinimo. „Tai yra kamuolinio lietaus debesies padas/pagrindas/šerdis – galima įvardinti visaip, nes lietuvių kalboje aiškaus termino nėra. Angliškai meteorologai tiesiog sako „base““, – pasakoja orų entuziastas.

Robotas-vejapjovė – tikra inovacija aplinkos priežiūros rinkoje. Tokio tipo prietaisas itin palengvina dažno nuosavo namo, sodybos, ar kito panašaus objekto savininko gyvenimą: sutaupoma laiko, nereikia vargti norint nupjauti veją sunkiau pasiekiamose vietose, išvengiama įprastų vejapjovių keliamo triukšmo bei užtikrinama, kad veja atrodys nepriekaištingai. Be to, robotas-vejapjovė gali tapti patikimu būdu prižiūrint sportinio tipo veją ar parkus.

Sodininkystė daugeliui nuima stresą, o buvimas lauke kiekvienam padeda pagerinti emocinę būklę. Kokie sodo darbai laukia rugpjūtį? Čia patariame, ką sodinti, kaip genėti ir kaip tinkamai užsiimti sodininkyste.   Gražus sodas yra daugelio privačių namų savininkų įkvėpimas. Juose galima auginti įvairiausius augalus, daržoves, užauginti sodus. Dalis darbo prižiūrint sodą yra žinojimas, kuriuos darbus reikia atlikti tinkamu metų laiku – oras gali stipriai paveikti augalų augimą.

Unikalių dangaus reiškinių fiksavimu garsėjantys „Sky chaser LT“ pasidalijo dar vienu neįtikėtinu kadru – kosminėmis šviesomis arba kosminiu žaibu. Šiuo kadru jie pasidalijo savo facebooke ir rašė: „Visi esat girdėję apie mistinį kamuolinį žaibą. Deja, niekam nėra pavykę jo užfiksuoti. Tačiau, egzistuoja kur kas mistiškesni žaibai, nei kada galėjot įsivaizduoti! Visą šimtmetį lėktuvų pilotai pranešinėdavo, kad virš audrų matydavo keistus šviesos darinius, tarsi šmėklas keliaujančias į dangų.

Išmesti negalima palikti. Kur dėsime kablelį sodyboje atsiradus įvairiomis metalo ar medžio atliekoms? Tai priklauso nuo kiekvieno mūsų išradingumo. Kol vieni metalo laužo atsikrato specialiose supirktuvėse, kitiems tai tikras nešlifuotas deimantas – įdėjus truputį fantazijos ir pastangų, atrodytų, net niekam tikusios senienos gali būti prikeltos naujam gyvenimui.

Sodininkų pasaulyje dalinamasi nauju paprastu būdu atbaidyti šliužus nuo daržo gėrybių. Šliužai dievina plačialapius vešlius augalus darže, todėl geriausiai juos nuo lysvių laikyti atokiai. Kiekvienas sodininkas yra susidūręs su pačiu dažniausiu daržo kenkėju – šliužu. Šliužai mėgsta taikytis į vešlius ir daug lapų turinčius augalus bei daržoves. Dažniausiai jų ėdami augalai – melsvės, dalijos ir žirneliai. Ten, kur gyvena šliužai, bet kokį augalą užauginti gali būti labai sudėtinga.

Ši šiluma džiuginanti vasara vis nesiliauja stebinusi. Šiaulių rajone buvo užfiksuotas neįtikėtinas vaizdo įrašas, kuriame siaučia grėsmingas viesulas. LHMT Tyrimų ir plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Izolda Marcinonienė teigia, kad iš sinoptikų buvo gautas pranešimas apie šį reiškinį, tad gali patvirtinti, kad toks viesulas tikrai buvo. „Konvekcijai sąlygos buvo tikrai labai geros, buvo didelis nepastovumas.

Trečiadienį „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota liepsnojanti medžio drevė. Tokį vaizdą kaunietis įamžino Jiesios kraštovaizdžio draustinio pažintiniame take. „Kaune, Jiesios parke, padegtas medis. Tai eilinis siautėjančių šiame parke, chuliganiškas, su satanistiniu prieskoniu, veiksmas“, – trečiadienio vidurdienį praneša skaitytojas. Kaip matyti vaizdo įraše, žalialapio kamienas dega atvira liepsna, tikėtina, kad buvo padegta medžio drevė.

Delfiniumai (pentiniai) – tai įspūdingo grožio augalai, kurie papuošia kiekvieną sodą. Bet kada reikėtų trumpinti ilgus jų stiebus? Delfiniumai auga gegužės bei birželio mėnesiais – jie pasižymi ilgais, iki dviejų metrų galinčiais siekti stiebais su žiedais. Šias gėles labai mėgsta bitės ir kiti polinatoriai, o pamerktos į vazą namuose jos atrodo ypatingai. Delfiniumai yra daugiametės gėlės, išsiskiriančios ryškiomis spalvomis.

Kalvarijos gyventoja, buvusi policijos pareigūnė Daiva Macijauskaitė garsėja arbūzų, vynuogių ir gėlių auginimu. Tradiciją tęsia jau dešimtmetį. Nors ši vasara tropinė, kai dieną ir naktį alina karštis, arbūzų derlius vėluoja. Šiemetis sezonas daržuose kur kas sunkesnis nei ankstesnių metų. Tačiau atkakli moteris džiaugiasi, kad kai kurie arbūzai jau sunkėja. Patyrusi augintoja mano, kad nuskinti ir paragauti savo plantacijoje išaugintų arbūzų galės apie rugpjūčio 10 dieną.

Tręšimas mielėmis pastebimai pagerina augalo būklę, didina derlingumą, paspartina vaisių brendimą. Tačiau jeigu norite, kad mielių tirpalas nepakenktų, reikia jį tinkamai paruošti ir naudoti. Kodėl pomidorai ir agurkai laistomi mielėmis? Tręšimas mielėmis turi daug pliusų ir jeigu jas naudosite pagal visas taisykles, jų poveikis augalams bus labai teigiamas.

Piktžolės gali sugadinti bet kurį sodą – jos išnyra būtent ten, kur yra mažiausiai pageidaujamos, ir plinta žaibo greičiu. Baltasis actas gali efektyviai šalinti piktžoles, sutaupyti jums pinigų ir laiko – štai kaip iš acto pasigaminti galingos piktžolių naikinimo priemonės. Piktžolių ravėjimas vargina ir užima daug laiko, ypač jei piktžolės išplitusios po visus sodo kampus, dygsta tarp plytelių ir net šalia jūsų auginamų augalų.