Rasa Pekarskienė, LRT Radijo laida „Sveikata“, LRT.lt

Nors rudenį imame bijoti peršalimo ligų, kurias sukelia įvairios bakterijos ir virusai, yra žmonių, kurie nežino, kas yra sloga, sako „Žolinčių akademijos“ vadovė Danutė Kunčienė. „Tokie žmonės daug ir tinkamai kvėpuoja. Pavyzdžiui, atsisėskite, užspauskite vieną šnervę ir kažkiek laiko ramiai pakvėpuokite. Paskui užspauskite kitą šnervę“, – pataria ji.

Pasak žolininkės, pajutus pirmuosius nemalonius simptomus, ligos galima išvengti geriant įvairias arbatas, darantis kompresus, drėkinant nosį ir atsisakant kai kurių maisto produktų.

– Kaip sau padėti, kai ima kutenti nosį, pradedame čiaudėti, nugara ima bėgioti šiurpuliukas?

– Mums tik atrodo, kad rudenį daugiau sergame. Iš tikrųjų sergama ir vasarą, ir žiemą. Jei ruduo drėgnas ir šiltas, slogos gali ir nebūti. Dažnai sloguojame, kai kambariuose sausas oras, nosies gleivinei, nosiaryklei ir giliau įvairių problemų pridaro kompiuteriai ir kondicionieriai. Be to, tai priklauso ir nuo imuninės sistemos. Vaikučiai darželiuose greitai sureaguoja, nes per šiltai juos rengiame – jei lauke nėra saulės, galvojame, kad reikia megztinių, striukių, šalikų.

REKLAMA

– Yra žmonių, kuriems sloga – nežinoma liga. Kokių kasdienių taisyklių reikėtų laikytis?

– Tokie žmonės daug ir tinkamai kvėpuoja. Pavyzdžiui, atsisėskite, užspauskite vieną šnervę ir kažkiek laiko ramiai pakvėpuokite. Paskui užspauskite kitą šnervę. Būtina vėdinti kambarius ir, be abejo, išeiti pasivaikščioti ir pakvėpuoti grynu oru.

Taip pat reikia nosį plauti vandeniu. Jei pakanka vandens, nosis neišdžiūsta ir neatsiranda terpės virusams ir bakterijoms. Taip pat svarbi mityba. Pieno produktai skatina gleivių susidarymą, tad, jei vartosime jų daug, sloguosime ilgai. Sergant sinusitu, pieno produktų reikėtų nevartoti du tris mėnesius.

– Kokie liaudies medicinos patarimai padėtų norint išvengti rudeninių ligų?

– Paprastas patarimas – skalauti sūriu vandeniu. Į šilto vandens stiklinę įberkite šiek tiek druskos (užteks ant peilio galiuko), pirštu užspauskite vieną šnervę ir įtraukite taip, kad vandens patektų į burną. Tada išspjaukite ir įkvėpkite kita šnerve. Mažiukai vaikai to nemokės, bet didesniems po trupučiuką pavyks.

Taip pat reikia gerti arbatas. Sumaišykite šaukštą aviečių uogienės, šaukštą medaus ir įspauskite pusę citrinos. Į šilto vandens stiklinę įdėkite kokius tris šaukštelius ir išgerkite prieš miegą. Suaugusieji dar gali įpilti konjako šaukštelį. Vaikams, žinoma, jo negalima. Dar galima vienos citrinos sultis sumaišyti su 100 g medaus ir įtarkuoti imbiero šaknį. Be abejo, labai sveika džiovintų aviečių ir liepžiedžių arbata.

– Tokias arbatas gerti profilaktiškai ar jau susirgus?

– Jei jaučiate per nugarą bėgantį šiurpuliuką, prieš miegą ir išgerkite. Atsimenu, vaikučiams ligoninėje dar įlašindavome burokėlių sulčių. Jos irgi labai sveika, nedirgina gleivinės ir slopina uždegimą. Mažesniems sultis galima šiek tiek praskiesti virintu vandeniu, o didesniems skiesti nebereikia.

Sveika ir cinamonas. Pusę šaukštelio užberkite ant gabaliuko duonos ir gerai sukramtykite suvilgydami seilėmis, nes cinamoną organizmas pasisavina per burnos gleivinę.

REKLAMA

Nepamirškite kompresų. Sutarkuokite imbiero šaknį ir, sudėję į lininę ar medvilninę skepetaitę, išspauskite sultis. Atskieskite jas trupučiu vandens, šiek tiek pakaitinkite, suvilgykite jomis kitą skepetaitę ir užsidėkite ant kaktos ar kitos vietos, kur jaučiate sunkumą. Kai kompresas atvės, pasidarykite kitą.

Labai sveika gerti medaus, imbiero ir citrinos arbatą, nes imbieras gerai valo gleives. Imbiero arbatą vertėtų gerti, kai skrandyje prisikaupia gleivių, ir, kaip sakiau, tuo metu nevartoti pieno produktų. Gleives labai skatina apelsinai, todėl reikėtų jų nevartoti. O mandarinai šių savybių neturi.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų