Andrew mama, Rachel Kane, pasakoja, kad sūnus darbe susižalojo ranką – musės įkandimas atsirado ant alkūnės. Gydytojas išrašė antibiotikų, o iš pradžių atrodė, kad nieko rimto nevyksta. Tačiau maždaug po dviejų savaičių Andrew netikėtai sukniubo leidžiant laiką su draugais.
Jį skubiai nugabeno į ligoninę, kur medikai nustatė sepsį – gyvybei pavojingą infekciją. Po kelių savaičių komos ir kovos dėl gyvybės Andrew mirė rugsėjo 18-ąją, motinai budint šalia.
„Jis buvo didelis, stiprus vaikinas. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad paprastas musės įkandimas gali taip baigtis. Tai – siaubinga“, – sako 52 metų Rachel.
„Jis labai greitai ėmė silpti. Buvau su juo iki pat pabaigos. Esu sugniuždyta. Vis pergalvoju viską mintyse, bet vis dar atrodo, kad tai – ne tikra. Jaučiuosi visiškai pasimetusi“, – pasakojo mama.
Vaikinas buvo iš ūkininkų šeimos
Andrew užaugo ūkininkų šeimoje, kuri daug keliavo po šalį dirbdama sezoninius darbus. Nors gimė Widdrington Station, daugiausia metų praleido Ashington ir Morpeth miesteliuose. Baigęs mokslus, jis pasekė šeimos pėdomis ir dirbo samdomu ūkininku, daugiausia pieno ūkiuose.
„Per avininkystės sezoną dirbo kartu su tėvu, bet dažniausiai buvo pieno fermose,“ – pasakoja Rachel. „Vienu metu buvo nusprendęs keisti veiklą – išmoko dažytojo-dekoratoriaus amatą.“
Andrew gyveno su mama Morpeth mieste. Ji sako, kad jų ryšys buvo ne tik motinos ir sūnaus – jie buvo geriausi draugai:
„Buvome labai artimi, jis buvo labai rūpestingas ir saugantis. Kartu eidavome į renginius, net atostogaudavome. Kai kurie žmonės net manydavo, kad esu jo partnerė, o ne mama.“
Tragedijai užteko vos vieno įkandimo
Tragedija prasidėjo, kai Andrew, dirbdamas su seserimi fermoje Shrewsbury (Šropšyre), pajuto įgėlimą alkūnėje. Grįžęs namo pamatė paraudimą – mama įkalbėjo nueiti pas gydytoją.
„Jis nesijaudino. Galvojo, kad tiesiog niežti ir praeis. Bet žaizdelė niekada iki galo neužgijo,“ – prisimena Rachel.
Vartojant antibiotikus atrodė, kad viskas gerėja, tačiau po dviejų savaičių Andrew sukniubo bare Morpeth mieste. Jis buvo skubiai nuvežtas į Northumbria Specialist Emergency Care Hospital, kur gydytojai nustatė sepsinį šoką, rašo dailystar.co.uk.
Penkių savaičių kova ligoninėje buvo be galo sunki. Vyras buvo perkeltas į Newcastle Freeman Hospital, kur medikai jį dirbtinai migdė. Kurį laiką atrodė, kad būklė gerėja – šeima turėjo vilties.
„Buvo tiek daug vilčių, kad jis sveiksta... Bet infekcija sugrįžo. Ji plito neįtikėtinu greičiu, o organai vienas po kito ėmė nebefunkcionuoti,“ – sako mama.
Rachel beveik neišėjo iš sūnaus palatos: „Buvo labai sunku palikti jį net nakčiai. Kai tik leisdavo, likdavau kartu.“
Ji tiki, kad Andrew jautė, jog jo laikas artėja prie pabaigos. Nepaisant silpnos būklės, jis vis galvojo apie kitus – prašė mamą nupirkti dovanų slaugytojoms, kurios juo rūpinosi.„Jis klausė, ar pasakiau draugams, kad jis ligoninėje. Sakė: Jei jiems nepasakysi, jie net nežinos, kad turi ateiti į mano laidotuves. Jis prašė manęs nunešti šokoladų seselėms, kurios jį prausė. Jis žinojo. Jis tiesiog norėjo joms padėkoti,“ – sako Rachel.
Po sūnaus mirties moteris sužinojo, kiek daug žmonių jį mylėjo.
„Jis turėjo begalę draugų – kai kurių aš net nežinojau. Žmonės man rašo ir sako, koks jis buvo linksmas, nuoširdus, geros širdies žmogus. Jis buvo labai šiltas, rūpestingas, visada pirmas ištiesdavo pagalbos ranką,“ – priduria ji.
Andrew paliko dukrą Skylar, seseris Antoinette ir Ellesse, bei sūnėną Hunterį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
