Į Kaliningradą atvykusi vokiečių specialistų grupė atsivežė tunelio, kuris po Priegliumi buvo baigtas statyti nacistinės Vokietijos laikais, brėžinius. „Fau-1“ raketų šachtas Tiuringijos kalnuose aptikę tyrėjai įsitikinę, kad būtent šiame tunelyje yra paslėptas Gintaro kambarys.
Į Kaliningradą atvykusioje 48 žmonių grupėje yra nemažai speleologų, tarp jų – besispecializuojančių dirbti dideliame gylyje, pranešė „Gazeta.ru“. Neįvardintai organizacijai (atvykėliai atsisakė bendrauti su vietinės spaudos ir TV atstovais) priklausantys specialistai Vokietijoje, Tiuringijos kalnuose, anksčiau buvo nustatę šachtų, kuriose III Reicho laikais buvo kuriamos raketos „Fau-1“ (V-1), buvimo vietą. „Gazeta.ru“ teigimu vokiečius labiausiai domino po Priegliaus upe esantis tunelis.
Kad jis apskritai egzistuoja, vokiečiai neabejoja – jie atsivežė jį prieš karą stačiusios bendrovės atliktų darbų aktų kopijas ir sąmatas. Iš šių dokumentų aiškėja, kad XIV a. požeminis tunelis po upe buvo rekonstruotas ir prailgintas XX a. ketvirtąjį dešimtmetį. Jis driekėsi nuo Karališkosios ordino pilies (kurios jau nebėra) Priegliaus pusėn. Senuosius požemius tęsė betoninis tunelis, kurio paskutinioji atkarpa buvo pastatyta 1943 m. Tunelis baigiasi prie XIV a. statytos Katedros, šalia kurios palaidotas filosofas I. Kantas.
Pasak vokiečių speleologų, maksimalus tunelio gylis siekia 16,5 m. Ši vieta rusų istorikų ir archeologų niekada nebuvo tyrinėta, teigia „Gazeta.ru“.
Į Kaliningradą atvykę vokiečiai, pasiėmę atsivežtus prietaisus, perėjo visu maršrutu virš spėjamos tunelio buvimo vietos. Pasak liudininkų, jie aptarinėjo hidroizoliacijos klausimus, daug fotografavo ir kažką žymėjosi bloknotuose ir nešiojamuosiuose kompiuteriuose.
Su svečiais bendravęs kaliningradietis kraštotyrininkas Sergejus Trifonovas „Gazeta.ru“ sakė, kad vokiečiai yra įsitikinę, jog šiuose požemiuose yra palėptos vertybės, tarp jų ir legendinis Gintaro kambarys.
Pasak S. Trifonovo, vokiečiai mano, kad požemiuose išliko optimalus 2 laipsnių šilumos režimas, kuris garantuoja, kad į dėžes sudėti ir parafinu užlieti gintaro dirbiniai gali išsilaikyti maksimaliai ilgą laiką. Vokiečiai patikino, kad karo metais iš Carskoje Selo šalia Peterburgo išvežtas Gintaro kambarys buvo paliktas Kaliningrade, o ne išvežtas į centrinę Vokietiją: taip esą atsitiko dėl Rytų Prūsijos gauleiterio Ericho Kocho ir Gintaro muziejaus direktoriaus Alfedo Rodės suokalbio.
Vokiečių grupė Kaliningrade nustatė, kad įėjimas į tunelį susprogdintas. Veikiausiai tai padarė nacistai, siekdami, kad paslėpti lobiai neatitektų prie artėjančiai sovietų kariuomenei. Šią išvadą netiesiogiai patvirtino Rusijos mokslų akademijos Istorijos instituto surengta Baltijos ekspedicija: vykdant kasinėjimus susprogdintos pilies vietoje buvo aptiktas įėjimas į kažkokį tunelį su viduramžiškais skliautais. Tačiau 12 metrų į priekį prasibrovę archeologai atsirėmė į užtvarą iš suskaldytų plytų.
Vokiečių specialistų manymu bandyti patekti į tunelį reikia nuo Priegliaus pusės. Jie ketina kreiptis į savo šalies vyriausybę, kad ši savo ruožtu pradėtų oficialias derybas su Rusija dėl techninių paieškos darbų.
Teigiama, kad paieškos darbai po vandeniu ir po žeme gali kainuoti gana brangiai, tačiau jų kaina vis tiek bus nedidelė lyginant su pripažinta Gintaro kambario verte, kuri dabar siekia 500 mln. JAV dol.
Vokiečių paieškos grupė į Kaliningradą ketina sugrįžti po 3 savaičių, kad galėtų pradėti tvarkyti ekpedicijos darbų formalumus su Kaliningrado srities valdžia, praneša „Gazeta.ru“.
