Nuo tos akimirkos, kai vaiką iškeliate iš vežimėlio ir išsiruošiate pasivaikščioti pėstute, tenka nuolat būti pasirengus užbėgti galimoms nelaimėms už akių. Juk tiek gatvėje, tiek parke mažylio tyko daugybė naujų netikėtumų. Ir ne visi jie malonūs.
Pavyzdžiui, kaip turėtumėte elgtis jūs ir mažylis su nepažįstamu šunimi kad nepatirtumėte nei išgąsčio, nei traumų?
Turėkite omeny: tikrai ne visi keturkojai draugiškai elgiasi su vaikais. O šunys, kurių psichika nesveika, gali būti ir labai agresyvūs.
Tiesa, dažnai šunys užpuola vaikus visai ne todėl, kad jie agresyvūs, o todėl, kad jų agresiją nesąmoningai pakursto vaikas savo elgesiu. Dėl tos pačios priežasties susidūrimas su šunimi gali baigtis gilia psichologine trauma jūsų mažyliui.
Kad to išvengtumėte, išmokykite vaiką keleto paprastų elgesio taisyklių:
1. Svetimo šuns niekada negalima liesti, gąsdinti, vyti, rėkti ant jo, prieiti artyn, tiesti rankos – keturkojis tai gali suvokti kaip agresiją, išsigąsti arba supykti. Visa tai provokuoja šunį pulti.
2. Negalima žiūrėti šuniui tiesiai į akis. Klysta teigiantieji, esą jei pademonstruosite stipresnį žvilgsnį – šuo nubėgs pabrukęs uodegą. Įdėmus žvilgsnis vertinamas kaip iššūkis ir signalas, neva priešininkas ketina jį pulti. Instinktas šuniui pasufleruos: pulk pirmas! Todėl derėtų elgtis atvirkščiai: nežiūrėti svetimam šuniui į akis, kad jis nurimtų ir liautųsi į jus ar mažylį žiūrėjęs kaip į priešus.
3. Netieskite svetimam šuniui jokių skanėstų. Keturkojo reakcija gali būti neprognozuojama. Be to, pasitaiko, jog mažylis nori atsiimti ką tik duotą „dovaną“ – tada jau šuns agresija neišvengiama, nes maistas jam – šventa, ir savo grobį gins bet kokia kaina. Vaikas turėtų prisiminti, kad valgantis šuo – agresyvus, tad geriau tuo metu prie jo nesiartinti.
4. Jei nepažįstamas šuo artinasi prie mažylio, paraginkite jį sustoti, ramiai stovėti, neverkti, nerėkti ir neliesti šuns. Šuo atliks savo ritualą – apuostys – ir nubėgs savais keliais.
5. Jums pasirodė, kad šuo jus persekioja ir ketina pulti? Tiesiog ramiai eikite toliau, jokiu būdu nebėkite. Bėgimą šuo vertina savaip. Jie jūs bėgate – bijote, o tai pakankama priežastis jus pasivijus savaip „išspręsti“ reikalus.
Jei vis dėlto atsitiko nelaimė ir mažyliui šuo įkando ar įdrėskė, sužeistą vietą pavalykite 3 procentų vandenilio peroksido tirpalu ar muiluotu vandeniu, patepkite briliantine žaluma. Jodo, spirito, odekolono geriau nenaudokite – jie gali nudeginti audinius. Odą aplink įkandimą pavalykite 5 procentų spiritinio jodo tirpalo.
Užklijuokite žaizdą baktericidiniu pleistru, uždėkite sterilų tvarstį ir nedelsiant kreipkitės į artimiausią polikliniką ar ligoninę – medikai nuspręs, ar mažyliui reikia skiepo nuo pasiutligės.
