Na, argi nesmalsu pasigaminti patiekalą iš filmo arba romano? Kaip tik tokia yra garsioji Toskanos sriuba, verdama iš makaronų ir pupelių, vadinama originalo pavadinimu bei minima daugybėje knygų apie Italiją - nuo detektyvų iki meilės romanų.
Ją mielai ragauja taip pat ir filmų herojai, nes ji padeda sukurti autentišką Toskanos aplinkos įspūdį.
Išreklamuota forma pasižymi visai neblogu turiniu. Nieko rafinuoto, nieko įmantraus, bet labai tinka lietuviškiems skonio receptoriams, lietuviškam skrandžiui ir ankstyvo pavasario orui.
Jei nežinote, kas tai yra, ir nesate tikri, ar pamėgsite “pasta e fagioli” (tariame “fadžioli”), iš pradžių išvirkite nedidelį puodžiuką. 4 porcijoms reikėtų 200 g sausų pupelių (italai skiria jų veisles, bet tai neturi didelės reikšmės), 1 morkos, 1 saliero stiebo, pusės svogūno, 2 skiltelių česnako (kuris Italijoje yra daug skanesnis už parduodamą mūsų parduotuvėse), 100 g sūdytos šoninės, 20 g alyvuogių aliejaus, 100 g trumpų itališkų makaronų, druskos, maltų juodųjų pipirų, petražolių ir kelių šalavijo lapelių. Jei neturite po ranka trumpų makaronų, naudokite spagečius, juos prieš tai sulaužę.
Pupeles galite mirkyti per naktį šaltame vandenyje, o galite užvirinti, trumpai pavirti ir palikti pabrinkti valandėlę, kol suminkštės.
Per tą laiką pasiruoškite užkulą. Nuvalykite morką, salierą, svogūną, česnako skilteles. Susmulkinkite daržoves. Supjaustykite arba sumalkite šoninę. Į virimo puodą įpylę aliejaus kepinkite morkas ir svogūnus (neleiskite pradėti skrusti). Paskiau sudėkite šoninę, šalavijo lapelius. Didžiąją dalį (3/4) pupelių pertrinkite per sietą ir kartu su jų nuoviru (reikalingas maždaug litras skysčio) pridėkite prie užkulo. Suberkite ir likusias sveikas pupeles. Gautą užkulo ir pupelių tyrę pavirkite ant mažos ugnies apie 20 minučių.
Reikia maišyti, kad nepradėtų svilti!
Tuo pačiu metu pradėkite virti ir makaronus. Galite tiesiai sriuboje, bet jei ji labai tiršta, tai geriau atskirai, pasūdytame vandenyje. Išvirtus makaronus sudėkite į sriubą, po minutės išjunkite ugnį, suberkite supjaustytas petražoles ir uždengę dangtį leiskite viralui porą minučių pabręsti.
Patiekite į stalą aukštuose dubenėliuose, kad sriuba būtų karšta ir ilgai neatauštų. Kiekvienas valgantysis pagal savo skonį gardina patiekalą įsiberdamas maltų juodų pipirų ir įsipildamas alyvuogių aliejaus.
Gali būti, kad susidursite ir su kita “pasta e fagioli” versija, kai sriuba pagardinama nuluptais pomidorais arba pomidorų pasta. Pamėginkite abu variantus ir taikykite tą, kuris labiau patinka. Toskanoje valgoma ir balta, ir raudona “pasta e fagioli”.
Giedrės J. receptai
