Vos kelios minutės po gimdymo, 2013-aisiais, Emmai daktarai patvirtino, jog kūdikis gimė su labai reta sveikatos kondicija – išsivystė tik labai maža smegenų dalis, kuri leidžia kūdikiui tik kvėpuoti ir judėti.
Moteris prisimena, kad daktarai patarė pakviesti savo artimiausius žmones, kurie pamatytų mažylį ir su juo atsisveikintų, nes galimybės išgyventi buvo labai mažos. Su savo broliu atsisveikinti atvyko ir trejų metų Jackas.
Vis dėlto gydytojų diagnozės neišsipildė, o dabar jau dvejų metų Aaronas šypsosi, juokiasi, ploja rankutėmis ir bando tarti pirmuosius žodžius.
„Kai jis gimė man pasakė, jog Aaronas tikrai neišgyvens, nes jo kai kurie vidiniai organai nesivystė, tačiau nuo pat gimimo mažylis įrodė esąs tikras stipruolis. Kai jis ištarė „mama“, negalėjau patikėti“, - pasakoja mama.
Ji mena, jog antrojo vaiko sąrėmiai prasidėjo anksčiau nei planuota, tad tėvai ją suskubo gabenti į ligoninę. Daktarai greitai pastebėjo, jog mažylio galva žymiai didesnė nei kitų vaikų, o tik po gimimo mažylis buvo paguldytas išskirtinei priežiūrai.
„Gimus mažyliui aš buvau šokiruota. Maniau, kad jis mirs per 24 valandas”, - mena moteris. Nors po gimdymo mažylis buvo gyvas tik aparatų dėka, po aštuonių savaičių Aaronas buvo išleistas į namus.
