„Starkus stato“ dienoraštis: vasara baigiasi, galiu ir nespėti

Įsitaisiau vaikų hamake, atsikimšau ir pakibau po slyva. Buvo labai tylu. Ne taip, kaip tylu būna naktį – girdėjosi kažkur veikianti žoliapjovė, tolumoje automobilis pravažiavo. Bet po kasdieninės veiklos alaso – visiška tyla. Tik slyvos krito. Kažkoks raminantis garsas. Bumt. Bumt. Bumtbumt. Negali nuspėti, kada kitas bumbtelėjimas. Jų, geltonų, aplink daug, niekam anos nereikalingos, čia, aplink jų – gausybė. Vieną, kitą kas įsimeta į burną patrynęs į marškinį, jei pasilenkti netingi ir tiek tos rūgšties. Vis aš ar pati pagrėbliojam aplink, kad po uogienę nevaikščioti, tai žinantys, vis pagalbon prie reikalų ateinantys vyrai tarsteli:

– Taigi vėl prikris, nu.

Išmintingi žodžiai. Ale mes – iš miesto, ne visuomet paklausom.

Virš galvos suko ratą gandrų šeima. Išskrenda jie. Statybose tai labiau neramina už prasidėjusias rugsėjo pirmosios mugės reklamas. „Va ir vasara baigėsi. O juk galėjau pradėti anksčiau. Bet tas futbolas buvo, kaip čia praleisi. Dabar va – galiu nespėti. Bet gal spėsiu?“

REKLAMA

Puvo penktadienio popietė, orai prieš tai būtas dienas tinkami pasitaikė, gerai padirbom, tai ir vyrai anksčiau prie stalo sėst išėjo, o namiškiai – į miestelį, ledų ir skarų pirkt. Tai aš vis gulėjau. Retai taip, kad tylos niekas nenutrauktų. Net šuo vidury kiemo išsitiesė be veiklos – nebuvo kas ganyt.

Seno tvarto griuvėsių nebeliko. Visą aplinką sutvarkėm, palikom tik keletą rastų, kas dar pravers, katrie dar atras savo vietą. Seną šiferį sukrovėm, kaip priklauso, pagal taisykles. Tai dabar sakė kelis mėnesius reiks laukti, kol išveš. Tvarka tokia. Tradicija. Man tai kas, laistyt, maitint ar ravėt jo nereikia, tegu, palauks. Tik kaži, kiek jo liks – vis užsuka kas iš kaiminystės ar pakeliui vykdamas, paprašo kokio lakšto ar dviejų – reikia žmogui, o man gi negaila. Tai ir mažėja kvadratai.

Rytais keliuosi kaip ir anksčiau, beveik su saule. Ale prūdan jau neinu, eikit peklon, kaip šalta būna. Bet uodų ir mašalų akivaizdžiai mažiau. Matyt ir jie, paskui gandrus – į Afriką. Šitų tai negaila, bet va, matyti paliekančius gandrus, tai kažkaip liūdnoka.

– Nieko ty iš jų gero. Per daug ėda. Va, net paukštukus mažus snapan grūda, jei kur žolėsna randa.

Čia man toks dėdė iš vyresnių, kur užsuka su pagalba kartais, sakė. Kai padūsavau dėl išskrendančių. Nesusiklostė pas juos.

Tiesa, kaimynas mašiną nusipirko. Ne naują. Bet tvirtą. Su „kūzavu“. Tai atvyko pasipuikuoti, prasilėkti leido – geras žmogus. „Baisiai nepatogi, ale daiktų pasidėt galima“ – švytėdamas iš laimės kalbėjo.

Aš tai su ta pačia vis, jau desetką metų bus, kai nesiskiriam. Ne mėgėjas keisti. Bile važiuoja.

Kiti čia irgi su technika atsisveikinti neskuba. Uždusus ekskavatoriui, katras subyrėjusį tvartą man išrinkti, išvalyti padėjo, kol pats aš su grėbliu aplink šokčiojau, kalveles lyginau, žmogus po kitą rytą grįžo ir tuoj pat pataisė. „Tai jūtubėj naktį paieškojau, akis pražiūrėjau, bet aišku pasidarė – siurblys gi.“

REKLAMA

Vėjo gūsiui įsisukus slyvos dažniau bumsėt pradėjo. Šuo vis dar toje pačioje vietoje, pavėsyje tysojo, tik jau ant nugaros. Matyt snūstelėjau, nes gėrimas jau toks pašilęs buvo. Niek nebus, reiks antro eit. O paskui gal grybų? Sakė jau baravykai išlindo. Bet gal dar pabus, visų neišrinks. Tai kitą savaitę, kaip po savaitgalio samanos vėl atsigaus.

Laida „Starkus stato“ žiūrovus pasieks naujame TV3 rudens sezone! Čia turėsite galimybę stebėti apleisto namo statybos darbus, iškylančius iššūkius bei išgirsti patarimus, kaip sutaupyti ir atrasti geriausius sprendimus įsirenginėjant būstą. 


Rašyti komentarą...
D
Dzukelis
2021-08-16 16:38:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
Visciek viecinis nebus
Atsakyti
0

J
JONAS
2021-08-18 10:09:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
ir kuo daugiau prakaito praliesi tuo vis malonesne bus sodyba bet kai atsistatysi ar susiremontuosi sodyba tai pamatysi koks laimingas esi zmogus ISEJES i lauka tave sveikins sodybos gyventojai savo linksmomis giesmemis o kartu ir sutikta eziu seimyna o jei netoli miskas ir stirnaites aplankys o kur naktinis lakstingalu treles IR VISI TAU ATSIDEKOS UZ JU BUVEINIU ISAUGOJIMA NES PLECIANTYS UKIAMS PAVIENES SODYBOS NUGRIAUNAMOS IR PADAROMI ISTISI LAIKAI NUKERTANT IR GRAZIAUSIUS SODYBU MEDZIUS O KIEK graziu sodybu dar turime su senoviskais namu ir langiniu puosybos elementais neuzmirskime issaugoti ir tai kam svarbi salies istorija juk kad ir paprastame namuke galime kazka aptikti labai grazaus ir istoriskai vertingo SEKMES TAU
Atsakyti
0

V
Vilnietė
2021-08-16 14:51:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
Stilius man patiko.Tegul rašo toliau,aš skaityčiau.
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų