sodyba

Lietuvoje sugriežtėjo aplinkos apsaugos reikalavimai, todėl dalis gyventojų, savo namuose ar sodybose naudojantys individualius valymo įrenginius, juos turės pakeisti.  Aplinkos ministerijos (AM) specialistai paaiškino, kam reikės keisti valymo įrenginius ir kodėl tokių pokyčių reikia.

Senas rąstinis namas ant kalvos, dešimties hektarų sklypas, šimtametis ąžuolas ir nė vieno kaimyno – tokią vietą netikėtai atradęs kaunietis Donatas Vaitkevičius iš karto pamatė jos potencialą ir nusprendė imtis ilgo ir nelengvo projekto prikelti sodybą naujam gyvenimui.

Karklėje, vos keli žingsniai nuo jūros, sena giminės sodyba per daugiau nei dešimtmetį virto išskirtiniu kempingu, kuriame susipina gamta, istorija ir savomis rankomis kurta aplinka. Mama ir sūnus, Aušra ir Matas Mendeliai pasakoja, kaip be aiškaus verslo plano, bet su vizija po truputį kūrė „Karkelbeck No 409“, kodėl jo pavadinimą padiktavo netikėtas radinys, siekiantis XIX amžių, ir kokios svajonės šią vietą veda į priekį.

Jau beveik du dešimtmečius organizuodamas vestuves, jubiliejus ir kitus renginius Paulius Arasimavičius matė pačių įvairiausių situacijų – nuo jautrių akimirkų bei Lietuvos garsenybių švenčių, iki vakarėlių, po kurių tekdavo skaičiuoti dešimčių tūkstančių eurų žalą. Sodybos „Grand Vila“ šeimininkas sako, kad per tiek metų labiausiai įsiminė ne prabangiausios dekoracijos ar didžiausi švenčių biudžetai, o žmonės ir istorijos, kurių neįmanoma suplanuoti.

Sodyba gamtos apsuptyje daugeliui lietuvių vis dar išlieka svajone. Nepaisant to, šiandien rinkoje galima rasti itin skirtingų pasiūlymų – nuo apleistų vienkiemių už kiek daugiau nei 10 tūkst. eurų iki istorinių dvarų, kurių kaina siekia milijonus. Kai kurių objektų savininkai netgi pasirengę juos perleisti už simbolinę sumą, jei tik atsirastų žmogus, galintis įkvėpti naują gyvybę.

70-metė Violeta Polkienė ir jos vyras Augustas šiandien gyvena Agluonėnų kaime, Klaipėdos rajone, kur jau daugiau nei 16 metų kuria savo sodybą. Nors gyvenimas sodyboje iš pirmo žvilgsnio atrodo ramus ir idiliškas, tačiau kasdienybėje netrūksta nei darbo, nei iššūkių.

Pareigūnai gavo iškvietimą, kuriuo pranešta, kad prieš kelias dienas dingo vyras. Policininkai metė maksimalias pajėgas, siekdami surasti paslaptingai dingusį vyriškį. Paieškas užfiksavo laidos „Farai“ operatorius. Gauta informacija, kad vyras gali būti nuošalioje sodyboje, tačiau nebuvo aišku, ar jis ten yra savo noru, ar laikomas prieš savo valią.

Varėnos krašte, pušynų ir laukinių pievų apsuptyje, slepiasi vietos, kuriose augalai vasarą skleidžia pavėsį, kvapus, grožį, ramybę. Dar daugiau – čia apie juos galima sužinoti, juos patirti, susipažinti su grožį puoselėjančiais šeimininkais ir grįžti namo su lauktuvėmis.

Sodas daugeliui atrodo visų pirmiausia kaip grožio ir estetikos projektas, tačiau, pasak kraštovaizdžio dizainerės Joana Bakūnė, tai pirmiausia turėtų būti patogi gyvenimo erdvė. Ji įspėja – būtent neteisingi prioritetai, madų vaikymasis ir bandymas sutalpinti „viską“ į nedidelį plotą dažniausiai lemia, kad kiemas tampa ne džiaugsmu, o nuolatiniu darbu.

Lietuvos bardas, atlikėjas ir dainų autorius Kazimieras Jakutis prieš daugiau nei 20 metų įsigijo šimtametę sodybą Molėtų rajone, Pagulbio kaime. Nors tuo metu sodyba jau buvo apgriuvusi ir reikalavo daug dėmesio ir meilės, vis tik dabar ji pavirto į tikrus Pagulbio kaimo kultūros namus. Kazimieras pasakojo, kad dar anuomet, kai pačiam buvo 42-eji, jo gyvenime atėjo etapas, kai norėjosi savo prieglobsčio gamtos apsuptyje.

Kai kaunietis Vaidas Milikauskas su drauge Danguole prieš 15 metų atvyko į seną, apleistą Danguolės močiutės sodybą, jie nė neįsivaizdavo, kad vieną dieną čia jie augins šitiek įvairių augalų ir rinks derlių. Šiandien, be visų kitų augalų, ypatingo dėmesio gauna čia augančios šilauogės, kurias šio ūkelio šeimininkai saugo nuo paukščių itin unikaliu būdu.

Lietuvių vestuvės per pastaruosius kelerius metus pasikeitė iš esmės – nuo planavimo įpročių iki maisto kultūros ir pačių jaunavedžių lūkesčių. Ilgametę patirtį sukaupusi sodybos savininkė Diana, šioje srityje dirbanti jau 20 metų, sako atvirai: šiandieninės šventės ne tik brangesnės, bet ir kur kas reiklesnės. „Seniau žmonės džiaugdavosi kiekviena detale. Dabar „gerai“ yra norma“, – pastebi ji.

Norai turėti poilsio namelius daliai gyventojų gali pasirodyti itin patrauklūs, tačiau neapgalvoti statybų planai gali greitai apkarsti. Specialistai perspėja, kad tokių objektų statymas saugomose teritorijose turi griežtas ribas, todėl už pažeidimus gali grėsti ne tik baudos, bet ir nurodymai namelius pašalinti. Kilnojamuosius namelius ar vagonėlius galima transportuoti į kitą vietą neišardžius ir nepraradus didžiosios jų dalies vertės.

Jeigu keliautumėte po Lietuvą ir užsuktumėte į Šiaulių rajone esančius Kurtuvėnus, visai nesunkiai surastumėte Gintauto Plungės ir Jacko van Schaiko sodybą. Nepaprasto grožio aplinka ir namas patraukia praeivių žvilgsnius, o iš Olandijos atvykę šeimininkai kviečia visus pasivaišinti taure gėrimo. Prieš prasidedant karui Ukrainoje sodybą įsigijęs charizmatiškieji Gintautas ir Jackas  papasakojo, kas juos sužavėjo renkantis investicinį nekilnojamojo turto (NT) objektą.

42-ejų Evelina Starinskienė iš Šakių rajono savo namų aplinką pavertė išskirtine spygliuočių oaze, kuri traukia akį ramybe, tvarka ir apgalvotu paprastumu. Nuo vaikystės, augdama didelėje sodyboje, ji aiškiai žinojo, ko nori – ir dar svarbiau, ko tikrai atsisakys savo kieme. Ilgi ravėjimo ir nuolatinės priežiūros metai suformavo tvirtą viziją: jokio vargo su gėlynais, tik estetiška, lengviau prižiūrima žaluma.

Renovuodama senų laikų sodybą, kuri kadaise priklausė jos močiutei, Lucy netikėtai rado paslaptingą seifą, įspraustą į namo sienas. Moteris, dokumentuojanti savo renovacijos procesą „TikTok“ platformoje, negalėjo patikėti akimis, kai jai pavyko jį atidaryti. „Mes jį atrakinome!“ – džiaugėsi Lucy, dalindamasi pirmaisiais kadrais, kuriuose užfiksuotas istorinis momentas.

TV3 laidoje „Vytaro ferma“ vedėjas Vytaras Radzevičius priminė, kaip pernai ėmėsi dažymo darbų. Anot vyro, darbuodamasis kieme rado nemažai „grožybių“, kurias paliko žmona Laisvė Radzevičienė. V. Radzevičius juokavo, kad jei ne raminantis dažymas, žmona būtų sulaukusi raštiško pasipiktinimo. Laidos vedėjas parodė Merkinės sendaikčių turguje pirktą ratą. Vyras tikino, kad jau metas pokyčiams, nes saulė kaipmat išblukino jo spalvą.

Pavasarį sodybos šeimininkė Regina susidūrė su nemalonia staigmena – vejoje ir gėlynuose atsirandusiais kurmiarausiais. Tokios išraustos žemės krūvos ne tik gadina estetinį aplinkos vaizdą, bet ir apsunkina kasdienę kiemo priežiūrą, pavyzdžiui, žolės pjovimą ar augalų tvarkymą. Dėl to gyventojai neretai ima ieškoti būdų, kaip atsikratyti nepageidaujamų „kaimynų“ ir apsaugoti savo sklypą.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi moteris, kuri jaučiasi apgauta pažįstamo žmogaus. Danguolė pažįstamam asmeniui pardavė savo seną sodybą ir sutvarkė visus teisinius reikalus, tačiau pinigų vis neatgauna. Nepavydėtina pensininkės situacija domėjosi gelbėtojas Linas Jakštas. Moteris pasakoja, kad noriai priėmė ūkininko pasiūlymą parduoti savo tėviškėje esančią nedidelę sodybą tarp miškų. Pardavėja teigia, kad ūkininką pažįsta nuo mažų dienų, tad tuo žmogumi visiškai pasitikėjo.

Kai rudeniop paskutinės gervės pakyla iš pievų, sodyboje stoja kitokio laiko ritmas. Palaipsniui išnyksta kasdienis šurmulys, tyliai užsidaro langinės, o pievos ir daržai pasiduoda šalnoms. Lietuviškas ruduo, kupinas drėgmės ir vėjų, visada primena, kad artėja metas, kai sodyba turi pasitraukti į žiemos ramybę.

Prienų rajone, šalia privačios sodybos buvo išpjauti pakelės medžiai. Apie planuojamus darbus sodybos savininkei nebuvo pranešta, todėl kirtimas šeimai tapo netikėta ir skaudžia naujiena. Įvykio liudininkas ir sodybos savininkės sūnus piktinasi, kad sveiki medžiai ne tik puošė sodybą ir niekam netrukdė, bet ir turėjo sentimentalią reikšmę.

Iš Klaipėdos kilę Elzbieta ir Gražvydas Kontarai prieš maždaug penkerius metus leidosi į nuotykį, kurį kiti galėtų pavadinti tikra avantiūra. Pavargę nuo didmiesčio gyvenimo pora įsigijo 245 metų senumo sodybą Plungės rajone, Purvaičių kaime ir ryžosi ten susikurti savo namus. Naujienų portalui tv3.lt sodybos įsigijimo ir atnaujinimo istoriją papasakojo Gražvydas Kontaras.

Lietuvoje ruduo visuomet reiškia ne tik spalvingų medžių lapų šokį ir ramų perėjimą į žiemos tylą, bet ir nesibaigiančius darbus kaimo sodybose. Nesvarbu, ar ta sodyba yra tik savaitgalio prieglobstis, ar gyvenamoji vieta ištisus metus, atėjus rugsėjo ir spalio mėnesiams šeimininkai vis dažniau pagalvoja apie tą patį – kaip tinkamai pasiruošti artėjančiam šalčiui, vėjams, sniegui ir drėgmei.

Tvarkydamas paveldėtą sodybą Pasvalio rajone, vyras aptiko pavojingą radinį – revolverį ir daugiau nei šimtą šovinių. Apie tai antradienį pranešė policija. 1986 metais gimęs vyras ginklą ir šaudmenis rado Papyvesių kaime esančioje sodyboje. Pareigūnų teigimu, rastas revolveris – „Kora 4/6“ modelio. Ginklas ir šoviniai paimti, o dėl neteisėto disponavimo ginklais pradėtas ikiteisminis tyrimas, praneša policija.

Šių dienų skubėjime vis daugiau žmonių ieško lėtesnio, sąmoningesnio ir tvaresnio gyvenimo ritmo – atsigręžia į gamtą, renkasi natūralius sprendimus ir mažina vartojimą. Būtent tokį kelią atrado ekologiško gyvenimo būdo entuziastė Gabija Kuncaitytė. Apie tai, kaip jos šeimos kasdienybę keičia gyvenimas tarp miesto ir kaimo, kaip tvarūs įpročiai ugdo mažametę dukrą ir kokias alternatyvas miesto pramogoms atrado jų šeima, Gabija pasakoja ir tv3.lt portalo skaitytojams.

Netoli Marijampolės gyvenanti Donata šiandien savo kieme turi tris didelius ir kelis mažesnius gėlynus. Jie ryškūs, tvarkingi, modernūs – visai kitokie, nei kadaise buvęs „senoviškas“ gėlynas, kurį moteris praktiškai sunaikino ir iš pagrindų atnaujino. Donata nėra naujokė augalų pasaulyje – ji baigusi žemės ūkio studijas, dirba šiame sektoriuje, o kartu augina ir žirgus.

Žinių vedėjas Rokas Petkevičius vasarą leidžia giminės dvare, vos 55 km nuo Vilniaus. Čia jis atskleidžia – ši vasara buvo kupina ne tik lietaus, bet ir netikėtumų: sodybą užpuolė širšės, gėles apgraužė sraigės, o ilgus metus kartu gyvenęs katinas – pabėgo. R. Petkevičius dalijasi sodybos nuotykiais, prašo pagalbos dėl širšių lizdo ir pasakoja apie pabėgusį katiną.

Žinomas televizijos laidų vedėjas, prodiuseris ir buvęs politikas Arūnas Valinskas į savo gyvenimą įsileido didelę permainą – jis tapo Saldutiškio miestelio gyventoju. Nors čia planuoja lankytis tik poilsiui, naujoji sodyba jau sulaukė daugybės kalbų, o Žolinės išvakarėse surengtos įkurtuvės pritraukė vietos bendruomenę, praneša udiena.

Tetirvinų kaimo pakraštyje, toliau nuo pagrindinės gatvės šurmulio, slepiasi išskirtinė Virginijos ir Antano Paušų sodyba. Kadaise čia plytėjo paprastas laukas: bulvių lysvės, šienaujama pieva ir keli pavieniai medžiai. Tačiau kūrybingų šeimininkų rankos šiai vietai suteikė išskirtinį veidą, nuo kurio grožio aikčioja prašalaičiai. Topiarai – iš augalų suformuotos skulptūros Tetirviniečiai savo sodybą puošti pradėjo prieš 14 metų, kuomet atsisakė nemažo ūkio.

Vasaros sezonu ne vienas gyventojas nori daugiau laiko praleisti gamtoje – tiek savaitgaliais, tiek ilgesniam poilsiui jie renkasi sodybas, sodus ar vasarnamius. Tokie nekilnojamojo turto (NT) objektai dažnai tampa ne tik poilsio vieta, bet ir ilgalaike investicija ar net nuolatinės gyvenamosios vietos alternatyva. Poilsinio NT pasiūla Lietuvoje gana įvairi – galima rasti pirkti tiek nedidelių sodo namelių netoli miesto, tiek erdvių sodybų atokesniuose rajonuose.

„Aš esu laisvas žmogus, ir mano gėlės čia auga laisvai – taip, kaip joms patinka“, – sako gamtos prieglobstyje, savo sode, vasaros dienas leidžianti žinoma alytiškė Svetlana Žadeikienė.

Šiauliečiai 67-erių Jonas Tamašauskas ir jo žmona Danutė jau daugiau nei trisdešimt metų kuria savo svajonių sodybą, kuri neabejotinai traukia kiekvieno praeivio akis. Visas darbas – nuo pat pradžių iki smulkiausių detalių – atliktas jų pačių rankomis, o kartais pagalbą suteikia ir dukros su žentais. Pradėję nuo tujų, buksmedžių ir kukmedžių sodinimo, Jonas ir Danutė pamažu kūrė savo unikalų gamtos kampelį ir taip atrado malonumą bei ramybę darbuodamiesi kartu.

Ši vasara – viena lietingiausių ir vėsiausių per daugelį metų. Pajūrio verslininkai jau nuo birželio skundžiasi liūdnu ir finansiškai skausmingu sezonu. Populiariųjų kaimo turizmo sodybų savininkai taip pat sako pastebintys liūdnesnes tendencijas. Vis dėlto gyventojai nurodo, kad problema ne tik prasti orai, bet ir „kosminės“ kainos. Laukiantys gerų orų ir ieškantys progos pailsėti gamtoje, prie vandens, su įvairiomis pramogomis, žmonės šiais metais teigia nusivylę pasiūla.

48-erių Elena Virzinkevičienė iš Šalčininkų rajono, Grybiškių kaimo, su vyru Andriumi savo rankomis prikėlė seną, apgriuvusią sodybą, kurią kaimynai siūlė tiesiog nugriauti. Tačiau pora matė joje ne griuvėsius, o istorinį ir kultūrinį lobį.

Niekas nesiginčytų, kad gyvenimas kaime yra žavingas. Tačiau dar jis ir labai sunkus. O ypač tuomet, kai esi tikrų tikriausias miestietis. Būtent tą pamatysime ir šio sekmadienio TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Ūkio šefas“, kurioje Vylius Blauzdavičius ir Vitalijus Vardziukevičius kibs į naujus darbus. Nuo romantiško vynuogyno iki nesėkmingų šiltnamio statybų – draugų laukia tokie iššūkiai, kuriuos iškęsti padės tik geras humoras.

71-erių keliautojas Justinas Navikas atsisveikina su savo ilgai puoselėta oaze Trakų rajone – parduodama išskirtinė sodyba, kuri išties primena svajonių vietą tiems, kurie ieško harmonijos tarp gamtos ir patogaus gyvenimo. Vos žengus į Senąjį Žvėryno kaimą, pasitinka neeilinis sklypas, užimantis net 5 hektarų teritoriją – tai kone pusė viso kaimo. Keliautojas Justinas šią sodybą kūrė daugiau nei 30 metų.  Parduoda sodybą už įspūdingą sumą Nekilnojamojo turto portale Aruodas.

TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Ūkio šefas“ dviem draugams – Vyliui Blauzdavičiui ir Vitalijui Vardziukevičiui – niekuomet netrūksta iššūkių. Barnių – taip pat. Čia realybė maišosi su humoru, o kiekviena diena atneša naujų pamokų. Tą pamatysime ir šįkart, kai nusprendę imtis sodinimo darbų, galiausiai jie tik gūžčios pečiais ir žvalgysis aplink su kastuvu… Atėjus laikui sodinti, tikėjimas, kad „viską moka“, greitai susvyruos.

Atvykus pasisvečiuoti į Biržų rajone esančią Almos Bačiulienės sodybą ne vienas jaustųsi taip, tarsi jau nukeliavęs į rojų. Įvairiaspalvė žiedų jūra, nematyti augalai ir iki tobulumo nupjauta veja – pirmasis vaizdas, pasitinkantis Almos sode. „Čia mano gyvenimas“, – trumpai sodą pristatė pašnekovė. Turbūt ne vienas žino, kad Lietuvoje galima aptikti ne vieną išpuoselėtą ir išmylėtą sodybą, o lietuviai pasižymi tikrai puikiais sodininkystės gebėjimais.

Šią savaitę TV3 žiniasklaidos grupėje startuoja ilgai laukta laida „Ūkio šefas“, kuri sekmadieniais, 9 val. per TV3 atvers duris į laukinę sodybą ir į dviejų vyrų galvas, pilnas planų, idėjų ir, žinoma, ginčų. Ši laida nėra apie blizgančią gyvenimo romantiką – tai tikra realybė, kurioje kvepia dūmais, kyla statybinės dulkės, dūžta įrankiai ir susiduria skirtingos nuomonės.

Samanos vejoje – vienas iš labiausiai sodininkus erzinančių vaizdų. Ne vienas stengiasi palaikyti dailią veją, sukurti vientisą vaizdą sodo aplinkoje, tačiau šie netikėtai pasirodę augalai gali nemenkai sugadinti nuotaiką. Tad ko imtis, kad samanų vejoje daugiau nebeliktų? Šia tema naujienų portalo tv3.lt skaitytojams sutiko pakomentuoti Vilniaus kolegijos lektorius, želdynų ekspertas Tomas Čižokas.

TV3 laidos „Vytaro ferma“ vedėjas Vytaras Radzevičius aplankė jauną porą, kuri visai neseniai nusipirko sodybą atokiame Dzūkijos kaime ir dar tik pradeda pirmuosius tvarkymo darbus. O darbų tokiems naujakuriams būna nors vežimu vežk – nuo aplinkos tvarkymo iki seno, medinio namo rekonstrukcijos. „Kuo jie skiriasi nuo kitų mano lankytų naujakurių? Tuo, kad pas juos tik pati pradžia.

Apsilankę Utenos rajone gali išvysti nedažnai matomą grožį – atnaujintą, daugiau nei 90 metų skaičiuojančią Ilonos senelių sodybą. Autentika, istorija ir širdžiai šilti prisiminimai – visa tai sutelpa vos vienoje troboje. Ilona pasakojo, kad ši sodyba tapo šeimyniniu prieglobsčiu net trims kartoms. Joje gyveno jos seneliai, joje gimė ir augo jos tėtis, o dabar vos sulaukusi laisvo savaitgalio į ją skuba atvykti pašnekovė su sūnumi.

33-ejų Indrė Gražulienė kartu su vyru kuria ir vysto jos tėvų pradėtą kaimo turizmo sodybą Ažušilės kaime, Ignalinos rajone. Ši sodyba, įsigyta prieš 29-erius metus, tapo jų šeimos turtu ir verslu, kurį moteris perėmė bei modernizavo. Visgi, noras atnaujinti ir sukurti dar daugiau inovatyvios aplinkos atsirado tik pastaraisiais metais, kai Indrė su vyru nusprendė iš emigracijos sugrįžti į Lietuvą ir įnešti naujų idėjų į seną sodybos verslą.

Vilniaus rajone, Zujūnų seniūnijoje galima aptikti tikrą rojaus kampelį žemėje. Čia – Daivos Būbnelienės namai ir savomis rankomis sukurtas sodas, kuriame apsilankę vilnietės pažįstami lieka pakerėti moters kruopštumo, o iš namų išeina nešini ne tik įspūdžiais, bet ir naujomis idėjomis savo sodams. Daiva sutiko naujienų portalo tv3.lt skaitytojams papasakoti apie savo sodo kūrimą.

Jeigu šiltuoju laiku atvyktumėte į Šalčininkų seniūniją, Didžiųjų Baušių kaimą ir praeitumėte pro Julijos ir Pavel Liubin sodybą, nuo jos būtų sunku atitraukti akis. Vien pažvelgus į sodybos aplinką galima išvysti galybę gėlynų aplink gyvenamąjį namą, poilsio zonas augalų apsuptyje bei medžius, kurie savo šešėliu suteikia malonų ir vėsų prieglobstį vasaros metu.   Šįkart naujienų portalo tv3.lt skaitytojus mintimis į savo sodybą pakvietė pasisvečiuoti Julija.

Žmonės skundžiasi, kad pateko į spąstus. Jie leido giminaičiams apsigyventi jų sodyboje, o dabar negali jų išprašyti. Sodybos savininkui teks apsispręsti, ar ir toliau gailėti giminaičių, ar juos išvyti lauk.  Įtraukianti istorija – „TV Pagalbos“ siužete.  Po sesers mirties apleista tėvų sodyba atiteko Arvydui (vardas pakeistas). Jis su savo žmona ėmė namą tvarkyti, įvedė vandenį, kanalizaciją, investavo nemažai asmeninių lėšų.

„Ką daryti, kai vejoje samanų daugiau nei žolės?“ – klausia Andrius V. iš Biržų. Atsako agronomė Regina Sereikienė.  Samanos mėgsta pavėsį ir mažai patręštą dirvą. Nuo jų galima gintis dviem būdais – mechaniniu arba cheminiu. Atsikratyti samanų padės vejos vėdinimas, giliai subadant velėną. Tada į gilesnius velėnos sluoksnius lengviau patenka oro. Samanų naikinimas pievoje Jei samanų nedaug, jas galima išgrėbstyti.

45-erių vilnietė Renata Rudzevičienė – moteris, kuri viena augina keturis vaikus, dirba pramogų srityje ir visada atranda jėgų naujiems iššūkiams. Ieškodama ramybės ir atokvėpio nuo miesto šurmulio, ji vis dažniau traukia į savo senelių sodybą Molėtų rajone – vietą, kurioje prabėgo jos vaikystė. Senas medinis namas, menantis kelias šeimos kartas, reikalavo neatidėliotino remonto, tad Renata ėmėsi iniciatyvos jį atnaujinti.

Po motinos mirties tarp brolio ir sesers užvirė įnirtinga kova. Sesuo pasakoja, kad brolis kėsinasi į jos palikimą. Brolis užkalė duris į virtuvę ir seseriai siūlo kreiptis į teismą. Giminaičių drama – „TV Pagalbos“ siužete.  Po tėvų mirties vaikams likęs turtas tik dar labiau apsunkino jų gyvenimą. Pačius artimiausius žmones palikimas sukiršino taip, kad jau kvepia ir teismais.