Estetiškos aplinkos kūrimas jau seniai peržengė tiesiog tvarkingos vejos ar stilistiškai suderintų gėlynų ribas. Kai kaimynas kartu su kaimynu planuoja bendras erdves, sodina medžius ar tiesiog dalijasi augalų sodinukais, gimsta prasmingiausias bendruomeniškumas. O gražiai sutvarkyta aplinka ne tik tampa iškalbinga rajono vizitine kortele, bet ir tiesiogiai veikia gyventojų emocinę sveikatą: kuria saugumo jausmą, pozityvią, bičiulystei atvirą atmosferą ir skatina pasididžiavimą savuoju kraštu.
Kviečiame iš arčiau susipažinti su keliais šių metų konkurso laureatais, kurie savo pavyzdžiu įkvėpė ir parodė, kaip bendri siekiai gali keisti ne tik vietovės veidą, bet ir stiprinti joje gyvenančių žmonių santykius.
Ne tik apžiūrėti, bet ir pabendrauti
Konkurso „Gražiausiai tvarkoma aplinka“ vertinimo komisijos pirmininkė rajono vicemerė Danutė Mykolaitienė pasidalino, jog lankant konkurso dalyvių puoselėjamas erdves rūpėjo ne tik jas įvertinti pagal numatytus kriterijus – labai svarbu buvo ir pabendrauti su šeimininkais.
„Dievo dovana – išgirsti jų pasakojimus. Juk šie akį džiuginantys reginiai – ne vienerių metų darbas, – pabrėžė D. Mykolaitienė. – Šie pavyzdžiai savy talpina viską – žmonių gerumą, nuoširdumą, norą tvarkytis ir dar daugiau. Jie kuria ne tik dėl savęs, bet ir dėl aplinkinių – dėl Kėdainių krašto. O jei mes stabtelime pasigrožėti, manau, irgi neliekame abejingi – jaučiamės pakylėti, galbūt net ir patiems pabunda noras kurti.“
Ganyklą pavertė rojaus sodu
Komisijos širdį tiesiog pavergė Vainotiškių kaime (Dotnuvos sen.) sodybą puoselėjančios Irenos Gaurilčikienės rankomis sukurtos erdvės. Kraštietei atiteko laurai už individualaus gyvenamojo namo kaime gražiausią aplinką. Pasidairius po Irenos valdas sunku patikėti, jog čia sukasi tiesiog darbšti, augalus mylinti į pensiją išėjusi agronomė, o ne visas būrys profesionalių kraštovaizdžio dizainerių.
„Esu iš Žemaitijos, Klaipėdos rajono pakraščio, – gimtinės vietą atskleidžia pašnekovė. – Užaugau kaime – ten nuo vaikystės rūpinausi gėlynais. Baigusi technikumą gavau paskyrimą dirbti Akademijos institute ir taip užsilikau Lietuvos vidury. Gamta man visada buvo labai arti sielos.
Ši sodyba kurti pradėta apie 1992 metus. Iš pradžių tai tebuvo pieva, ganyklos gabalas – vėjo pagairė. Atsirado ūkinis pastatas. Norėjosi gamtos užuovėjos. Pasodinome pušų, beržų – taip palaipsniui, palengva kraštovaizdis pradėjo keistis.
Paskui sūnus čia pasistatė namą, vėliau rekonstravome ūkinį pastatą ir šis taip pat tapo gyvenamuoju namu, kuriame 2008-aisiais aš ir įsikūriau.“
Irenos sode pasakišką reginį kuria nesuskaičiuojama gausybė augalų rūšių, vis tik moteris išskiria ir savo mėgstamiausius.
„Kadangi plotas nemažas, todėl tik viską harmoningai komponuojant susidėlioja akiai malonus vaizdas. Sodybą puošia ir gėlės, ir medžiai, ir dekoratyviniai augalai bei krūmai, – paaiškina vainotiškietė. – Didelė dalis medžių išauginti mano pačios. Veši ir modernūs augalai, ir tie, kuriuos darželiuose prisimenu nuo vaikystės: ramunės, jurginai, lelijos, tulpės – visi žiedai randa savą vietą.
Labai myliu rožes, levandas, todėl jų turiu daug. Žinoma, norisi dar ką nors įkurdinti, bet nusipirkusi vaikštau ir suprantu, kad jau nėra vietos kur sodinti, – nusišypso Irena. – Vienas ypatingesnių mano sodo augalų – ąžuolialapė hortenzija, labai graži. Draugė apie ją papasakojo.“
Nors vainotiškietė nebedirba, bet profesiniais metais, kaip pati mena, grįžus iš darbo geriausias poilsis agronomei vis tiek būdavo rankas vėl sugrąžinti į žemę.
„Puoselėti sodybos aplinką man svarbu – ne tik dėl estetiško vaizdo, bet ir todėl, kad gamta – nuostabiausias poilsis. Širdžiai gera ne tik džiaugtis rezultatu – mėgaujuosi ir pačiu procesu, nes rankas prie žemės tiesiog traukia.“
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
