Dėl gėlynų darbe – žvaigždė

Gražiojo Sodų g. 13-to daugiabučio gyventoja Rasa Škulteckienė atskleidžia ir nemalonius incidentus, kurių kadaise kilo dėl pavydžių piktavalių.

„Daugiabučio aplinką puoselėju daug metų. Mūsų namas yra pelnęs ne vieną šio konkurso apdovanojimą. Norėdami pasidžiaugti, kaskart apie laimėjimą liudijančias lenteles kabindavome ant namo sienos. Piktavaliai iš pavydo jas nudraskydavo. Paskui kaimynas pakabino aukščiau, tad dabar nebepasiekia, – šypteli Rasa, čia gyvenanti nuo 1990-ųjų. – Anksčiau tvarkydavomės tik šiek tiek, o dabar jau oho, kaip puoselėjame, – emocingai palygina moteris. – Nors esu miestietė, bet rankos visada tiesėsi myluoti žemę ir gėles. Nuo mažų dienų su mama darbuodavomės sode – būdavo pasakiškai gražu.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Atskleidė, kada paskutinį kartą pjauti žolę: pasižymėkite

Lapkritį sode būtina padaryti tai: kitaip pavasarį vaizdas nedžiugins

Padarykite tai savo darže prieš žiemą: rezultatas nustebins

Kai gyvenau daugiabutyje Babėnuose, ten irgi po langais tvarkydavausi. Vėliau – savame sode, dabar jo nebeturiu, tad visą meilę gamtai ir augalams perteikiu čia, – pasidalino kėdainietė. – Man labai patinka grįžti į namus, kur ne tik švaru, bet ir gražu.“

Rasa darbuojasi ligoninėje – Traumatologijos skyriuje slaugytojos padėjėja. Tarp pacientų ji tapo tikra žvaigžde, o šią šlovę Rasai pelnė būtent prie daugiabučio puoselėjami gėlynai.

„Atsigula žmogus pas mus operuotis ir sako: „Aš žinau, kur jūs gyvenate – ten, kur gražiausia aplinka“, – juokiasi Rasa. – Savo daugiabučio aplinka rūpinamės ne dėl apdovanojimų – tiesiog mums tai labai patinka: krapštytis lauke, sodinti gėles… – svajingai nutęsia pašnekovė. – Man tai joks vargas – atvirkščiai, vienas malonumas – meditacija, hobis.

Esu pasodinusi, pavyzdžiui, kanų. Jas kasmet reikia iškasti. Kaimynas rūsy man davė tokią salytę, kurioje susidedu dėžutes su iškastomis ir žiemoti padėtomis gėlėmis, o pavasarį vėl sodinu. Su kaimynais gyvename labai draugiškai, todėl gera ir juos džiuginti gražia aplinka.

Štai pasėjau lauke gvazdikėlių, išsidalinom su Vitalija ir Virgilija – pasodinom kiekviena prie savo laiptinės. Susitikusios daugiausia tik apie gėles ir kalbamės, – prasitarusi nusijuokia Rasa. – Manau, visiems gera, kai aplink gražu, estetiška. Mus pagiria ir buvę šio namo gyventojai, kurie čia užaugo, o dabar atvyksta aplankyti savo tėvų.

Kiti sako – kam reikia tų gėlių, tegul būna pieva, bet daug kam ir patinka. Konkurso komisija aplinką vertina labai įžvalgiai. Jiems imponuoja, kad prie namo auga žydinčios gėlės, nes puoselėti žydinčius gėlynus – daug darbo. Turi nuolat eiti: ravėti, tręšti, laistyti, nuskabyti nužydėjusius žiedus. Komisija įvertina žmogaus pastangas, kurių reikia tokiai aplinkai sukurti.“