Kilnojamuosius namelius ar vagonėlius galima transportuoti į kitą vietą neišardžius ir nepraradus didžiosios jų dalies vertės. Jie, kitaip nei įprastas statinys, neturi stacionarių, statybvietėje montuojamų konstrukcijų ir nėra tvirtai pamatais sujungti su žeme.
Atvejų, kai tokie objektai yra statomi draudžiamose teritorijose, nustatoma gana dažnai ir įvairiuose Lietuvos regionuose, pažymi Aplinkos apsaugos departamentas.
Tiesa, jų laikymui griežtų taisyklių nėra daug, tačiau kai kur galioja aiškūs draudimai ir ribojimai. Dėl to gyventojams, kurie planuoja savo sklype laikyti ar naudoti kilnojamąjį namelį poilsiui ar gyvenimui, pirmiausia reikia pasitikrinti, ar konkreti teritorija nepatenka į saugomų teritorijų ar apsaugos zonų ribas.
Taip pat verta sužinoti, ar teritorijai netaikomi specialūs žemės naudojimo ribojimai, kurie skelbiami Nekilnojamojo turto registre ir Lietuvos erdvinės informacijos portale.
Aiškina, kokios taisyklės galioja
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas numato, kad kai kuriose teritorijose vagonėlių, mobiliųjų namelių ar kitų panašių įrenginių laikyti negalima arba tai leidžiama tik išimtiniais atvejais.
Tokie ribojimai taikomi kultūriniuose, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose bei paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose.
„Pavyzdžiui, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose leidžiama laikyti ne daugiau kaip vieną vagonėlį sodyboje, tačiau kitais atvejais galima laikyti tik kempinguose, statybos metu, vykdant mokslinius tyrimus ar turint savivaldybės išduotą leidimą viešajam renginiui organizuoti“, – aiškina Aplinkos apsaugos departamento Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus atstovai.
Anot jų, analogiški apribojimai taikomi ir saugomose teritorijose. Įstatymas numato, kad vykdant ūkinę ar kitokią veiklą turi būti laikomasi visų konkrečioje teritorijoje galiojančių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.
Bitynas nuo atsakomybės neišgelbėjo
Kilnojamieji nameliai ar vagonėliai nuosavame sklype gali pasirodyti kaip patogus sprendimas poilsiui ar gyvenimui, tačiau nesilaikant taisyklių gresia atsakomybė.
Dar visai neseniai ekspertai išnagrinėjo vienoje iš pajūryje esančių sodybų pastatyto kilnojamojo namelio situaciją.
Praėjusį mėnesį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad Aplinkos apsaugos departamento reikalavimas iš pajūryje esančios saugomos teritorijos pašalinti kilnojamąjį vagonėlį buvo teisėtas.
Nustatyta, kad žemės sklypas visa apimtimi patenka į Šaipių kraštovaizdžio draustinį, todėl Departamento pareigūnai nurodė sklype laikomą vagonėlį pašalinti kaip neatitinkantį Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimų.
Pareiškėjas su tokiu sprendimu nesutiko ir teigė, kad vagonėlis naudojamas bityno veiklai, todėl turėtų būti laikomas išimties tvarka, taikoma kilnojamoms bitidėms.
Teisėjų kolegija akcentavo, kad galioja griežtas reglamentavimas, grindžiamas aplinkos apsaugos, atsargumo ir prevencijos principais, kuriais siekiama, kad neigiamas poveikis ar žala aplinkai apskritai neatsirastų.
Dėl to teismas nustatė, kad savininkas neįrodė, jog vagonėlis buvo skirtas tik bitininkystei. Paaiškėjo, kad jis buvo naudojamas ir laikinam gyvenimui. Taip pat bitynas buvo įregistruotas tik po to, kai savininkas gavo nurodymą namelį pašalinti.
Atskleidžia, kokios pasekmės laukia
Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad draudimų nesilaikymas užtraukia administracinę atsakomybę. Už neteisėtą kilnojamųjų objektų laikymą ar naudojimą saugomose teritorijose fiziniams asmenims gali būti skiriama bauda nuo 30 iki 300 eurų, o juridiniams asmenims – nuo 60 iki 600 eurų.
Tuo metu už pakartotinį pažeidimą bauda didėja ir gali siekti nuo 140 iki 600 eurų gyventojams ir nuo 250 iki 1200 eurų juridiniams asmenims.
Taip pat pažeidėjams gali būti teikiamas privalomasis nurodymas pašalinti kilnojamąjį objektą iš draudžiamos teritorijos.
