Virginija Spurytė
Šilutės rajonas pagrįstai vadinamas pamario perlu. Pamario kraštas unikalus savo natūralios gamtos grožiu, ramiu ir sveiku poilsiu. Šilutės rajonas iš kitų Lietuvos vietų savo kraštovaizdžiu išsiskiria dėl užliejamų pievų gamtos, lietuviškąją Venecija vadinamu Minijos (Mingės) kaimu. Smalsuolius taip pat vilioja Ventės ragas ir ornitologijos stotis, Krokų lankos ežero paukščių karalystė, Kuršių marių peizažas, viena aukščiausių Europoje tujų.
Šilutėje išlikę daug senų, paminklinių pastatų ir statinių. Viešnagė Šilutės rajone neabejotinai paliks neišdildomų įspūdžių.
Šilutės (Hugo Šojaus) dvaras
Jis pastatytas 1818 metais. 1882 metais juose apsigyveno miesto mecenatas Hugo Šojus su šeima. Į pietus nuo rūmų buvo pasodintas parkas, iškasti trys tvenkiniai. Šiuo metu dvare įsikūrę Šilutės turizmo informacijos centras bei Šilutės muziejaus administracija.
Geltonas metalinis tiltas per Šyšos upę
Tiltas nutiestas 1914 metais. Tai – senamiesčio urbanistikos paminklas.
Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia
Ji pastatyta 1926 metais pagal architekto K.Gutknechto projektą. Išorėje dominuoja 50 m aukščio bokštas, kuriame yra trys varpai ir miesto laikrodis, įspūdingas tapytas altorius. Bažnyčią supa gražus gojelis, kuriame šalia bažnyčios buvo pastatyta stilinga klebonija.
Rusnė
Rusnė – didžiausia Lietuvos sala ir miestelis, nutolusi apie 8,6 km nuo Šilutės miesto. Tai viena seniausių gyvenviečių Nemuno deltoje, įkurta XV a. Bažnyčios bokšto vėjarodė žymi 1419 m. Tai vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje. Per Atmatą nutiestas modernus tiltas ne visada gelbsti vietos gyventojus nuo pavasarinių potvynių. Jo metu užliejama per 40 tūkst. ha pievų. Rusniškius nuo potvynio saugo pylimai. Gyvenvietėje atgimsta senosios žvejų tradicijos. Rusnės saloje galima aplankyti restauruotą bažnyčią, senąjį paštą, etnografinę žvejo sodybą, Uostadvario švyturį (1876 m.), pirmąją vandens kėlimo stotį (1907 m.). Rusnė – pasienio miestelis, nes kitoje Skirvytės pusėje jau yra Rusijos teritorija. Rusnę neabejotinai galima vadinti ir žvejų miesteliu, nes čia itin gyvos žvejojimo tradicijos, todėl visi atvykusieji kviečiami ragauti ir įsigyti įvairių žuvų.
Kintų Vydūno kultūros centras
Garsaus rašytojo ir filosofo Vydūno kultūros centras ir memorialinis muziejus įrengtas buvusioje Kintų mokykloje, čia taip pat veikia meno galerija, vyksta edukaciniai užsiėmimai.
Didžioji tuja
Kintuose esantis gamtos paminklu paskelbta tuja, kurios aukštis apie 20 metrų. Europoje didesnė tuja žinoma tik Šveicarijoje.
Ventės ragas
Tai labiausiai į vakarus nutolęs Šilutės rajono taškas. Pusiasalio ilgis – 5,5 km, didžiausias plotis – 2,2 km. Jo smaigalyje nuo 1863 metų veikia švyturys, nes laivams ir sieliams ši vieta buvo labai pavojinga. Pro Ventės ragą driekiasi didysis paukščių migracijos kelias, todėl 1929 metais Ventės rage įsteigta ornitologinė stotis bei muziejus.
Minijos (Minės, Mingės) kaimas
Tai – architektūrinis paminklas, vadinamas lietuviškąja Venecija, mat jį skiria ne gatvė, bet Minijos upė. Abipus upės 19-oje sodybų gyvenantys žmonės susisiekia tik valtimis. Sodybos išsidėsčiusios pakrantėje, kiemai su darželiais atgręžti į upę, prie kiekvieno namo įrengtos prieplaukos valtims. Kaime taip pat įrengta puiki jachtų prieplauka su visa infrastruktūra.
Švėkšna
Tai – miestelis, garsėjantis aukščiausia rajone (75 m) dvibokšte raudonų plytų bažnyčia (1905 m.) bei XVIII a. įkurtu grafų Pliaterių parku su įspūdinga liepų alėja, Genovaitės vila, rūmais, tvenkiniais ir skulptūromis.
Švėkšnos miestelis priklausė Žemaitijai, todėl jo urbanistinė struktūra skiriasi nuo Klaipėdos krašto miestelių. Miestelio centre – didžiulė turgaus aikštė. Iš bažnyčios tilteliu pro restauruotus vartus patenkama į senąjį parką, kuriame auga retų medžių. Viename iš parko pastatų įrengtas Švėkšnos muziejus. Alėjos gale – Genovaitės vila, kurią 1880 m. grafas pastatė savo žmonai. Šalia vilos – grafienės mylimo šunelio skulptūra, saulės laikrodis ir laipteliai, kuriais galima nusileisti prie tvenkinių. Didžiojo tvenkinio saloje – medžioklės deivės Dianos skulptūra. Grafų rūmai ir dar vienas parkas yra miestelio gale, už senųjų kapinių, ten stovi senas vandens malūnas.
Nemuno deltos regioninis parkas
Tai – protakų raizgalynė, unikalios salos, užliejamosios pievos, pamario pelkės ir miškai. Deltą kiekvieną pavasarį, o neretai ir viduržiemį, užplūsta potvynio vandenys. Tada dešimtys hektarų pievų ir laukų atsiduria po vandeniu, o išsibarsčiusios sodybos pasiekiamos tik valtimis. Pagal Ramsaro konvenciją 1993 m. Nemuno delta įtraukta į tarptautinės svarbos pelkių sąrašą. Parko plotas – 29 013 tūkst. ha, iš jo miškai sudaro 10,3 proc., vandens telkiniai – 17,3 proc., pelkės – 13 proc., žemės ūkio naudmenos – 51,6 proc., gyvenvietės – 0,6 proc., kita – 7,2 proc. Jis apima Nemuno deltos dalį su Ventės ragu, Rusnės sala, prisišliejusiomis Ragininkų, Galzdonų salomis, Krokų Lankos ežeru, Aukštumalos, Rupkalvių Medžioklės pelkėmis.
