Atvirai apie savo gyvenimą pasakoja naujienų portalo tv3.lt skaitytojams.
Apie dukros nėštumą
R. Vilkienė turi tris dukras: Evą (23 m.), Esmirą (21 m.) ir jauniausiąją dukrą Eliją (11 m.). Rasa sako, kad motinos intuicija – ypatinga. Ji pirmą kartą pajuto, jog dukra Eva laukiasi, dar praėjusių metų gegužę, per jaunesnės dukrytės Pirmosios Komunijos šventę.
„Sėdėjau bažnyčioje ir staiga pajutau – kažkas ne taip. Tyliai sau uždaviau klausimą: „Ar tik ne tas…?“ Bet save nuraminau – „Rasa, dar anksti, nesuk galvos“, – prisimena ji. – „Vėliau, per vidurinės dukros gimtadienį, Klaipėdoje, tas jausmas sugrįžo. Grįžusi namo, paskambinau dukrai ir paklausiau tiesiai: „Tu laukiesi?“ Ir ji atsakė: „Taip.““
Rasa sako, kad dukra bijojo jai prisipažinti – juk mama visada sakydavo, jog kūdikis turi gimti santuokoje. Tačiau dukrą ji nuramino, teigdama, kad būtent tokiais momentais labiausiai reikia žmogaus, kuris apkabintų, pasidžiaugtų kartu ir suteiktų šilumos.
Mamos ir močiutės vaidmuo
Rasa pasakoja, kad kai dukra pradėjo lauktis, pati ėmė ieškoti daugiau ryšio – dažniau lankėsi, ieškojo galimybės būti kartu.
„Rugpjūtį, kai organizavau jai šventę – lėliuko lyties paskelbimą, po jos gimtadienio – ji kreipėsi į mane su ypatingu prašymu: paprašė, kad būčiau šalia gimdymo metu. Man, kaip mamai, tai – didžiausias pasitikėjimo ir artumo įvertinimas. Tai ta akimirka, kai tikrai jauti, kad esi svarbiausias žmogus.“
Rasa prisimena, kad jos gimdymo metu, jai irgi labai reikėjo mamos. Ši laukė jos už gimdyklos durų, o kai laikė jos kūdikį, Rasai buvo be galo gera tai matyti. Ryšys tarp mamos ir dukros, Rasos žodžiais, tokiomis akimirkomis yra nenusakomas.
Rasa pasakoja ir apie savo laisvalaikį su dukromis – eina pasivaikščioti, bendrauja, mėgsta būti gryname ore.
„Man, kaip mamai, svarbiausia yra tai, kad tarp mūsų atsiranda visiškai kitoks ryšys. Ji pati tampa mama – pajunta atsakomybę, gyvybę po savo širdimi. Visi tie dalykai, apie kuriuos kalbėdavome prieš penkerius metus, kai ji dar buvo paauglė, dabar įgauna visai kitokią prasmę. Jai dabar 23-eji, ji jaučia atsakomybę ne tik už save, bet ir už kūdikį. Ir tas pasikeitimas – man labai svarbus“, – pasakoja R. Vilkienė.
Gyvenimo filosofija
Rasa dirba sporto trenere, moko sveikos gyvensenos ir, kaip pati sako, švytėjimą jai dovanoja ne kosmetika, o vidinė darbo su savimi disciplina.
„Mes kiekvienas ateiname į šitą pasaulį su tam tikra misija. Labai džiaugiuosi, kad laiku supratau savo paskirtį – padėti žmogui per judesį. Mano didžiausia dovana yra tai, kad galiu ne tik užsidirbti pragyvenimui, bet ir kažką duoti kitiems: padėti sustiprėti, įkvėpti, motyvuoti, palengvinti emocinį skausmą ar net grąžinti žmogų į gyvenimo džiaugsmą. Tai mane veda į priekį – ne pinigai, o nuoširdus „ačiū“ iš žmogaus, kuris jaučiasi geriau.“
Pašnekovė džiaugiasi, kad gali gerai jaustis šalia jaunesnių, būti natūrali, nepasidažiusi, ir tuo pačiu būti pavyzdžiu – tiek išvaizda, tiek požiūriu į save.
„Mano sveika išvaizda – ne dovana, o ilgų metų disciplinos rezultatas. Visada žinojau: „Ką pasėsi, tą pjausi.“ Kūnas visada išduoda, kas vyksta viduje. Jei jis užterštas, pavargęs, persivalgęs – jis neatiduos šviesos. Mano taisyklė paprasta: maistas turi būti vaistas, ne nuodas. Mes galime leisti sau mažų nukrypimų – taurė vyno kartą per savaitę nėra tragedija. Svarbiausia – neužpildyti streso alkoholiu, bet judesiu, pasivaikščiojimu, laiku su savimi.“
Jos mitybos formulė paprasta, bet aiški: apie 45–50 % dienos raciono sudaro baltymai, 25 % gerieji riebalai ir apie 20 % angliavandenių.
„Labai svarbu – pamilti save. Kol to neišmoki, neišmoksi priimti ir kitų meilės. Neapkalbėti, nepykti, nerenk paskolų emocine prasme – verčiau dirbti, kurti, mokytis. Man – 51-eri, bet aš vis dar noriu tobulėti: mokytis, lankyti kursus, išbandyti jodinėjimą, tapybą, užsiimti kuo nors, kas išlaisvina emocijas“, – priduria Rasa.
Apie santykius
Rasa atvirauja esanti vieniša.
„Manęs dažnai klausia: „Kaip taip gali būti? Kaip jūs viską spėjate – dirbate, rūpinatės savimi, gaminate sveiką maistą, esate tvarkinga, motyvuota?“ Aš visada sakau: ateina laikas, kai žinai, ko iš tikrųjų nori. Ir man svarbiausia – ne kiekybė, o kokybė. Geriau gyventi penkerius metus santarvėje, meilėje ir supratime, nei blaškytis ir ieškoti to, kas neaišku.“
Pašnekovė atvirauja, jog tiki, kad žmogus, kuris skirtas, atsiras tada, kai reikės. Ji nesiblaško ir nėra linkusi vaikščioti po barus ar didelius renginius. Didžioji jos laiko dalis – darbas, verslas ir vaikai.
„Aš viena auginu tris dukras ir dirbu tikrai daug. Todėl, kai baigiu darbą, man reikia poilsio – dienos ar pusantros. Mano darbas ne tik fizinis, bet ir emocinis. Žmonės ateina su savo energija, savo problemomis, o aš visa tai sugeriu kaip kempinė: išklausau, patariu, dalinuosi. Tada ir pati turiu papildyti savo energiją – gamtoje, tyloje, ramybėje“, – teigia R. Vilkienė
Rasa teigia, kad toksiškų santykių, kurie eikvotų jėgas – ji nenori. Jos tikslas – tikri, geri, sveiki ryšiai, kurie atneša ramybę ir džiaugsmą.
„Gal todėl prie manęs gali prieiti tik labai stiprus, pasitikintis savimi vyras. Ne plevėsos, ne tie, kuriuos reikia „tempti“ į priekį. Aš pati esu stipri, bet man taip pat reikia įkvėpimo, o ne amžinos pareigos kitą stiprinti. Man svarbios vertybės. Šeima man – didžiausia vertybė. Jei būčiau norėjusi gyventi susidėjus, jau būčiau seniai tai dariusi. Bet noriu santuokos, tikrų namų.“
Socialiniai tinklai ir kritika
Rasa gavo nemažai kritikos, pasidalijusi nuotraukomis su dukra ir jos nėščiu pilvuku.
„Moteriai tiek daug pereiti, o jokios mokyklos, jokio paruošimo tam nėra. Jei santykis su mama silpnas, mergina visa tai išgyvena viena ir tyliai. Todėl tiek daug moterų atrodo užsidariusios kaip kriauklės – nes niekas jų neišmokė priimti tų jausmų“, – pasakoja Rasa.
Pašnekovės teigimu, gydytojai pasakoja būsimoms moterims tik apie kūdikį, bet ne apie psichologinę būseną, saugumo jausmą, o kartais to reikia labiau nei vitaminų.
„Todėl aš nesuprantu žmonių, kurie įlenda į kito erdvę ir leidžia sau komentuoti, kritikuoti, kone smerkti. Jei tau nepatinka – praeik pro šalį. Lygiai kaip gatvėje: jei žmogus apsirengęs kitaip nei norėtum – juk nepuoli jo. Kodėl socialiniuose tinkluose elgiamasi kitaip?“, – retoriniu klausimu mąsto Rasa.
Ji lygina socialinę realybę su bibliniu pasakojimu: „Kai lankiau jaunesniosios dukrytės Pirmosios Komunijos pamokėles, buvo pasakojimas: atvedė moterį, norėjo užmėtyti akmenimis. Jėzus atsuko sakydamas: „Meskit, jei esate be nuodėmės.“ Toks paprastas pamokslas. Mes nė vienas nesame šventas“.
Rasa taip pat priduria, kad šiandieninė visuomenė praranda vertybes: nuo Seimo iki kasdienio bendravimo.
„Gėda, kai matau, kas vyksta politikoje. Bet aš turiu teisę taip galvoti. Jei galėčiau, įvesčiau daugiau ugdymo apie empatiją, emocinę sveikatą, socialines vertybes. Kai asmenybė stipri, ji žino savo kryptį. Kai silpna – ji blaškosi, kaip ir mūsų visuomenė, kaip ir mūsų valdžia.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
