Nuo nuodingos technologijos iki medžio
Tautodailininkas S. Tamulis į kaukių gamybą įsitraukė būdamas 23-ejų. Pradėjęs nuo savarankiškai atrastos „papje maše“ technologijos ilgainiui pastebėjo, kad jo darbai sužavėdavo ne tik šventės dalyvius, bet ir tautodailės profesionalus. S. Tamulio kaukės Lietuvoje įvertintos ne vienu aukštu apdovanojimu. Dalis jų iškeliavo į Čikagą, Kanadą, Vokietiją, Daniją ir, be abejo, į Lietuvos muziejus.
„Pradėjau nuo „pajpe mašė“, tiesiog nė nematęs, negirdėjęs apie kaukės gamybos technologijos. Juokauju, kad viskas prasidėjo todėl, jog galvą susitrenkiau. Bandžiau, atrodo, viską klijuodamas ir net foliją nuo šokolado. Sugalvojau dirbti su universaliu matiniu laku, kuriuo grindis ir baldus lakuoja. Po tris-keturias valandas virtuvėje prastovėdavau užsidaręs, kad keturkojis mano draugas nenugaištų. Būdavo visko, ne kartą kone alpau, nes vis tik nesveika dirbti tokiomis sąlygomis“, – sakė S. Tamulis.
Sluoksnis po sluoksnio – taip ir gimdavo kaukė. Tautodailininkas savo kaukes džiovino daugiabučio namo rūsyje, tad lako aitrumas bendrose patalpose piktindavo kaimynus.
„O kartą pabandžiau su medžiu dirbti, nors įrankių tinkamų neturėjau. Šis tas išėjo, bet tą pirmąją kaukę mečiau į kampą ir užmiršau, grįžau prie nuodijimosi. Atėjo laikas tautodailininkų parodai ruoštis, pristačiau joje keletą kaukių ir tarp jų priglaudžiau medinę. Praėjo kiek laiko, Laima Kelmelienė davė metraštį ir netikiu savo akimis – mano medinė kaukė ten išspausdinta. Nuo to laiko nusprendžiau dirbti su medžiu. Jeigu šita tinka, tai geresnę tikrai išdrošiu“, – apie pasitikėjimo pliūpsnį kalbėjo tautodailininkas ir dėkojo visiems, kurie prisidėjo prie knygos atsiradimo.
Kūrybinė autobiografija
Tautodailininko S. Tamulio knygą „Šalta žiema, bėk iš kiemo“ susirinkusiesiems išsamiai pristatė Šiaulių universiteto literatūros istorijos ir teorijos katedros dėstytojas humanitarinių mokslų daktaras Nerijus Brazauskas.
„Aš knygos žanrą pavadinčiau kūrybine autobiografija, nes knygoje randame ir autoriaus vadinamąjį gyvenimo naratyvą, ir kūrybinius darbus, ir Lietuvos etnokultūros refleksiją. Knyga yra gan šiuolaikiška, nes ją sudaro tekstai, fotografijos, autoriaus kūryba, netgi metodiniai patarimai. Kartu knyga reikalauja aktyvaus skaitytojo darbo, aktyvaus mąstymo, o ne tik atpažinimo proceso“, – sakė N. Brazauskas.
O knygoje – žodžiai apie gyvenimo prasmę, apie mūsų šalies praeitį, apie svajonių išsipildymą, gyvenimo tikslą. Trumpoje įžangoje apie patį S. Tamulį tarp Žemaitijos regiono tapatybės ir žemaitiškų „ličynų“ nutiesiami tiltai, kurių unikalumu ir garsėja autorius. Skaitytojas mato tikras ir šiltas tautodailininko fotografijas, kurios pristato autorių ir jo sukurtus liaudies meno kūrinius.
„Užgavėnių kaukės yra gyva tradicija ir tai nėra tik muziejaus eksponatai. Sukurtos iš natūralių medžiagų, išlaikant tradicijas ir menininko savitumą, jos mums primena, kad etninė kultūra yra dabar ir šiandien. Arklio plaukai, linas, kailis, pakulos, džiovinta skūra, galvijų dantys, šiaudai – visa tai kartu su medžio faktūra sukuria natūralumo ir tikrumo įspūdį. Tačiau autorius negyvena XX a. pirmos pusės Lietuvos kaime, todėl šiuos dalykus jam reikia įsigyti. Tai aprašoma ir tai rodo autoriaus sąmoningumą ir tikrą veidą Lietuvos etnokultūroje“, – teigė literatūrologas.
Jo teigimu, iš S. Tamulio rūpesčio knygoje etnologiškai apibūdinama Užgavėnių šventė, jos tradicijos, atributai, Užgavėnių kaukės ir jų prasmė.
„Be to, S. Tamulis atskleidžia savo vidinį pasaulį, kuris yra natūralus, tikras ir man atrodo egzistenciškai skaudus. Skaitydamas autoriaus gyvenimo vingius, atpažįstu lietuvio išgyvenimo naratyvą, nors jis ir sukuriamas asmeninės patirties pagrindu. Patirtas vargas neslepiamas, nespalvotos fotografijos sukuria egzistencinę įtampą, kuri nuspalvina visą Tamulių šeimos atmintį“, – kalbėjo literatūrologas ir pabrėžė, kad galvodamas apie mūsų Šiaulių krašto kultūrinę tapatybę tikrai norėtų, jog kaukių S. Tamulis neišdalytų į visas puses. Autorius ir jo darbai turi likti čia, o mes turime padaryti taip, kad iš Lietuvos ir viso pasaulio važiuotų turistai į S. Tamulio kaukių muziejų.
Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
