Gruodžio 17 d. moderniame sostinės verslo centre „GreenHall“ vyko prieš metus mirusio
architekto-restauratoriaus Romualdo Vytauto Kaminsko atminimui skirtas minėjimas ir jo šeimos
vardo premijos įteikimas. Restauratorių R. V. Kaminsko ir Mildos Kaminskienės įsteigtos premijos
pirmąja laureate tapo interjero restauratorė Renata Kalvaitytė.
1985 m. Alytuje gimusi R. Kalvaitytė studijavo Vilniaus dailės akademijoje (VDA), o pagal
Erasmus mainų programą – Suomijos Lahti taikomųjų mokslų universitete interjero architektūrą ir
grafinį dizainą. Dirbo kaip architektūros ir interjero projektuotoja, bet vėliau pasuko į paveldosaugą.
Restauratorių Kaminskų premijos laureatė R. Kalvaitytė šiuo metu yra VDA interjero restauravimo
II kurso magistrantė. Jos teorinis darbas – „Lietuvos renesanso architektūros bažnyčios ir jų
restauracija“. Laureatės praktinis darbas – Vilniaus šv. Stepono bažnyčios interjero restauravimo ir
atkūrimo projektas (vadovas prof. Jonas Glemža).
Dabartiniame sostinės stoties rajone stovintis Rokitų vienuolynas ir šv. Stepono bažnyčia buvo
vieni pirmųjų Vilniaus priemiesčių mūrinių statinių 1600 m. Statybų iniciatoriumi buvo jėzuitas
Simonas Visockis. Tuo metu šiame priemiestyje buvo laidojamos maro aukos.
Jau 1604 m. šioje bažnyčioje vyko šv. Kazimiero kanonizacijos iškilmės, nuo jos prasidėjo
iškilminga eisena su šventojo karalaičio karūna Vilniaus katedros link.
Rokitams pasitraukus, bažnyčia ir vienuolynas atiteko vienuolėms marijavitėms, globojusioms
apsikrikštijusias žydes, čia veikė neturtingų mergaičių mokykla. Per 1794 m. sukilimą, rusams
apšaudant miestą, bažnyčia buvo apgriauta. Pastatas suremontuotas 1806 m. pagal architekto Pietro
de Rossio projektą.
Per Vilnių pravažiuojantis caras Povilas I šv. Stepono bažnyčiai padovanojo 3000 sidabro rublių,
už kuriuos buvo pastatytas naujas mūrinis vienuolynas, pastatai našlaitėms ir varpinė prie kapinių.
1863 m. rusų valdžiai iškėlus vienuoles, bažnyčios pastatas iki 1914 m. buvo naudojamas kaip
kalėjimas.
Šiuo metu, restauruojant šv. Stepono bažnyčią ir pašalinus 300 kvadratinių metrų viršutinio
tinko sluoksnio, atidengti sfragitiniai ornamentai. Buvo atrastas ir sovietinių laikų
šokiruojantis grindinys, suklotas iš sudaužytų antkapinių akmenų.
Parengė Vaidotas Žukas
