Toks G. Nausėdos sprendimas neliko nepastebėtas ir sukėlė diskusijų socialiniuose tinkluose. Savo nuomonę šiuo klausimu išsakė ir žurnalistas Andrius Tapinas. Netrukus į žurnalisto pasisakymą sureagavo ir Prezidentūra. Tačiau jos pateiktas atsakymas A. Tapino neįtikino – jis dar kartą kreipėsi į šalies vadovą ir negailėjo aštrių žodžių.
Pasisakė Andrius Tapinas
Primename, kad neseniai A. Tapinas viešai sukritikavo G. Nausėdą ir atskleidė netikėtų detalių.
„Labai daug kas nustebo, kad Prezidento Adamkaus 100-mečio jubiliejuje nebuvo Prezidento Nausėdos. O jubiliejai Nausėdai visada buvo svarbūs. Prisiminkime, kaip jis pliekė Prezidentę Grybauskaitę, kai 2018 metais sugedus Spartanui ji nenuvyko pasveikinti Latvijos su šimtmečiu.
Ką tada sakė Nausėda – „Būčiau, jei reikia, ir su dviračiu nuvažiavęs“
Simboliška.
Akivaizdu, kad vakar reikėjo. Juk vis dėlto tai didžiausias ir svarbiausias ne tik metų, bet turbūt labai ilgo laiko politinis šventinis renginys. Yra labai nedaug valstybių, kurių prezidentai sulaukia 100 metų.
Prezidentūra paaiškino, kad Nausėda išvyko į iš anksto planuotą oficialų vizitą Berlyne. Paaiškinimas labai silpnas, nes:
1. Adamkaus šimtmečio šventimas buvo žinomas gerokai anksčiau nei suplanuota saugumo konferencija Berlyne.
2. Net ir nuvykęs į Berlyną, atidaręs konferenciją ir pasifotkinęs su Merzu, Nausėda galėjo Spartanu grįžti į Vilnių ir puikiai spėti į renginį. Nes tai, ką jis daro šiandien Vokietijoje yra šiek tiek antraeilis dalykas – Nausėda susitiko su vietinės žemės ministru pirmininku ir atidarė regioninį Vokietijos – Lietuvos verslo forumą.
3. Prezidentūra pati supranta, kad vizitas Vokietijoje yra bullshit, nes mėgindama sureikšminti apie jį paruošė 10 naujienų per dvi dienas.
Beje, vienas aukštas pareigas einantis Lietuvos politikas vakar baiminosi nespėti į Prezidento Adamkaus šventę, užklausė prezidentūros, ar nebūtų įmanoma jam grįžti kartu su Prezidentu ir buvo šokiruotas sužinojęs, kad Nausėda neplanuoja atvykti ir pats pasveikinti Adamkaus.
Nes kai reikia rinktis – Prezidento Adamkaus 100-metis ar susitikimas su Šiaurės Reino-Vestfalijos vadovu? Štai jums ir „kad ir dviračiu nuvažiavęs“.
Tačiau aš dar labiau pasigilinau į šitą istoriją ir ji atrodo nykesnė arba nausėdiškesnė.
Keli liudininkai man patvirtino, kad pernai sveikindamas Adamkų Nausėda pompastiškai pareiškė, kad „kitais metais susitiksime prezidentūroje“, duodamas suprasti, kad jubiliejus vyks ten, o Nausėda bus renginio šeimininkas.
Šita idėja nesusilaukė didelio pritarimo, nes prezidentūroje telpa 50 žmonių su antrosiomis pusėmis, o Prezidento 100-mečiui buvo norėta didelės šventės.
Panašu, kad kaip jam būdinga, Nausėda įsižeidė ir prezidentūra galėjo gauti nurodymą rasti priežastį jam tuo metu nebūti Lietuvoje. Šiaurės Reino – Vestfalijos žemė tapo puikia priežastimi. Tokį Nausėdos požiūrį į Adamkaus jubiliejų patvirtino ir organizacinis akibrokštas – mano žiniomis, Nausėdos sveikinimo video buvo atsiųstas paskutinę minutę. Na ir atrodė…kaip atrodė.
Šiandien pakalbintas kitas politikas visiškai sutiko su tokia versija ir dar papildė, kad prezidentas stengiasi nedalyvauti renginiuose, kur nėra pats svarbiausias ir kažkas kitas gali jį užgožti“, – socialiniame tinkle rašė A. Tapinas.
Prezidentūros kirtis
Naujienų portalui tv3.lt Prezidentūra pateikė savo poziciją dėl Gitano Nausėdos ir jo vizito Vokietijoje.
„Jūsų minėtas asmuo demonstruoja savo nepagarbą Valstybei ir Prezidento institucijai bei paprasčiausiai meluoja.
Šalies vadovo darbo vizitas Vokietijoje – svarbioje strateginėje Lietuvos partnerėje – vyko kviečiančiosios šalies iš anksto pasiūlytu metu. Vizito darbotvarkėje, kuri skelbta iš anksto ir prieinama visiems – Prezidento susitikimai su visais Vokietijos valstybės vadovais, su Vokietijos gynybos pramonės flagmano, investuojančio Lietuvoje generaliniu direktoriumi, šalies vadovo kalbos Berlyno saugumo konferencijoje bei Lietuvos ir Vokietijos verslo forume.
Prezidentas G. Nausėda yra dirbęs Jo Ekscelencijos Prezidento V. Adamkaus komandoje ir dešimtmečius palaiko su Prezidentu nuoširdžius asmeninius ryšius. Sveikinimo kalba, kurią mini įtakdarys ir kuri skambėjo Prezidento V. Adamkaus gimtadienio šventėje, rašyta paties Prezidento G. Nausėdos ir buvo perduota šventės organizatoriams praėjusią savaitę. Bet tai tik kalba šventei. Prezidentas G. Nausėda su Prezidentu V. Adamkumi telefonu bendravo vakar ir susitiks dar šią savaitę. Kaip yra susitikę ne kartą per pastaruosius dešimtmečius – draugiškai, artimai ir privačiai. Be pasiskelbimų socialiniuose tinkluose ir noro įsiamžinti prie foto sienelės.
Ne įtakdariams mokyti šalies vadovą pagarbos Jo Ekscelencijai Prezidentui Valdui Adamkui. Kruopštus ir atsakingas darbas ginant Lietuvos interesus užsienio politikos, saugumo, ekonominės diplomatijos srityse Prezidentui G. Nausėdai buvo, yra ir bus taip pat ir tos pagarbos dalis“, – atsiųstame laiške rašė Prezidentūra.
Rėžė, ką galvoja
Tokios Prezidentūros reakcijos sulaukęs A. Tapinas tylėti neketino – socialiniuose tinkluose rėžė viską, ką galvoja.
„Prezidentūra įtūžo.
Panašu, kad net rankos drebėjo rašant atsakymą. Nes iki negaliu įsižeidęs Nausėda ir jo būrys jau nebesupranta, kaip veikia demokratija.
Demokratijoje Prezidentą gali pakritikuoti ir pamokyti ir įtakdarys (koks išradingas naujas holistinis softpower failas), ir mokytojas. Ir studentas, ir pensininkas. Ir tai nėra nepagarba nei valstybei, nei Prezidento institucijai, kurios reputaciją kaip dvylikametė mergaitė ar berniukas įsižeidžiantis Daukanto rūmų šeimininkas baigia pakišti po grindjuoste.
Demokratijoje Prezidentas yra renkamas tarnauti valstybei ir būti atskaitingu piliečiams, todėl kiekvienas pilietis gali jo klausti nemalonių klausimų ir nebūti įtūžusio prezidento paverstas valstybės priešu.
Ir jeigu į klausimą – ar radote būdą nedalyvauti Prezidento Adamkaus 100-mečio šventėje, nes buvote įsižeidęs, kad nebūsite pats svarbiausias – Nausėda atsako įtūžio protrūkiu, tai aiškesnio atsakymo ir nereikia.
Būtų Caravaggio gyvas šiomis dienomis, geresnio modelio savo „Narcizui“ jis tikrai nerastų“, – socialiniame tinkle rašė A. Tapinas.
Gitano Nausėdos sveikinimas Valdui Adamkui
G. Nausėda šventės dieną atsiuntė sveikinimą V. Adamkaus 100-mečio proga. Jame jis pranešė, kad prezidento gyvenimas ir veikla tapo visos valstybės istorija.
„Net ir pasitraukęs iš Lietuvos, jūs visą laiką likote Lietuvoje. Visas jūsų gyvenimas JAV, jūsų profesinė veikla buvo nukreipti į tai, kad Lietuva vėl bus laisva“, – buvo teigiama antradienį paskelbtame prezidento sveikinime.
Pasak G. Nausėdos, V. Adamkus, kitaip nei daugelis išeivijos atstovų, buvo tvirtai įsitikinęs, kad sulauks Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, o grįžęs į tėvynę svariai prisidėjo prie laisvos valstybės kūrimo ir jos įsitvirtinimo Vakarų bendrijoje.
„Du kartus išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu, tvirtai vedėte atgimusią mūsų valstybę įsitvirtinimo Vakarų bendrijoje keliu“, – sakė šalies vadovas.
„Prezidente Valdai, dėkoju jums už tai, kad atskleidėte okupacijos pančių atsikračiusiai Lietuvai, jog valstybės kūryba, tarnavimas žmonėms einant politines pareigas gali būti vedamas idealizmo ir pilietinės darnos troškimo. Už tai, kad paliudijote, jog politika iš esmės yra kilni veikla“, – tikino G. Nausėda.
Jis taip pat pabrėžė, kad V. Adamkaus pasišventimas Lietuvai, išmintis ir autoritetas padarė didelę įtaką daugeliui žmonių, įskaitant jį patį.
G. Nausėda buvusiam prezidentui linkėjo „sveikatos, neblėstančios energijos, kasdienos šviesos ir džiaugsmo akimirkų“.
Valdas Adamkus minėjo šimtmetį
Primename, kad lapkričio 3-ąją prezidentas V. Adamkus minėjo savo šimtmetį. Šventinę dieną Vilniuje vyko gausi renginių programa, o kulminaciniu šimtmečio akcentu tapo vakare Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) rengiama iškilminga šventė.
Tarp kviestinių svečių prezidento V. Adamkaus šimtmečio šventėje buvo ir buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwaśniewskis, buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka bei buvęs Latvijos prezidentas Valdis Zatleris.
Išskirtinę muzikinę programą jubiliejaus vakarą dovanojo ryškiausi Lietuvos scenos meistrai: Edgaras Montvidas, Irena Milkevičiūtė, Ieva Prudnikovaitė, Vytautas Juozapaitis ir kiti žinomi solistai.
Šiam iškilmingam koncertui dirigavo net keturi iškilūs Lietuvos dirigentai: Modestas Pitrėnas, Gintaras Rinkevičius, Martynas Stakionis ir Ričardas Šumila.
