Tokia informacija yra pateikta jos interneto puslapyje.
Dar neseniai studijavo Rusijoje
Interneto puslapyje teigiama, kad ji šiuo metu studijuoja Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Tačiau prieš tai, anot svetainės, magistro diplomą ji 2021 m. gavo Maskvos aukštojoje ekonomikos mokykloje.
Taip pat nurodyta, kad praktiką ji atliko Tarptautiniame psichosomatinės sveikatos institute Maskvoje, „Maskvos psichologinės pagalbos gyventojams tarnyboje“ ir Valstybės biudžetinėje Mokslinėje institucijoje „Mokslinės psichikos sveikatos centras“ Maskvoje.
Remiantis informacija, jos akademinis patarėjas buvo Andrejus Vladimirovičius Rosokhinas – psichologijos mokslų daktaras, profesorius, Psichoanalizės ir verslo konsultavimo katedros vedėjas.
Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentę, gydytoją psichiatrę bei psichoterapeutę Ramunę Mazaliauskienę, kad ji išsamiai paaiškintų, kokie reikalavimai galioja asmenims, prisistatantiems psichoterapeutais Lietuvoje.
„Visų pirma, geriausiai atsakyti, ar asmuo gali Lietuvos Respublikoje naudoti „psichoterapeuto“ pavadinimą, galėtų Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.. Paprastai asmenys, kurie reikiamą išsilavinimą įgyja užsienyje, pateikia reikiamus dokumentus, o tada jau gali oficialiai užsiimti psichoterapeuto praktika. Čia kalba eina apie praktiką, nors nuo 2025 metų sausio mėnesio mes turime ir kitus teisės aktus, kurie leidžia žmogui ta praktika užsiimti, neturint jokio įsipareigojimo įrodyti, ar tai daryti gali (apie tai komentaras žemiau).
Kokios gali būti pasekmės pacientui, kai jo psichikos būsena patikima asmeniui, kuris nėra profesionalas, manau, pakankamai aišku ir be komentarų. Svarbesnis yra etinis aspektas. Manau, kad laisvoje šalyje visi gali komentuoti įvairius dalykus įstatymo leidžiamuose rėmuose, tačiau kai dalykai komentuojami iš profesionalo pozicijos, šis komentaras įgauna kitokią potekstę. Tai gaunasi ir jei asmuo naudojasi „psichoterapeuto“, „psichiatro“ ar „psichologo“ pavadinimo; jo komentaras jau skamba kaip diagnozė ar bent jau kaip solidus įvertinimas. Ką apie tai pasakytų specialisto etika, reikėtų paklausti Lietuvos psichoterapijos asociacijos. Tačiau jei asmuo nepriklauso jokiai asociacijai, tai ir jo etika lieka jo paties reikalu.
Atsakyti, ar konkretus asmuo yra „psichoterapeutas“, ar nėra, gali būti nelengva, nes psichoterapijos ar psichoterapeuto sąvoka Lietuvoje yra naudojama skirtinguose kontekstuose ir remiasi skirtinga teisine ar informacine baze.
O kas Lietuvoje yra „psichoterapeutas“, yra labai keblus klausimas, turintis nemažai atsakymų.Bet bendrai galimus „psichoterapeutus“ galima sugrupuoti į kelias grupes, kurios kartais persidengia.
Visų pirma, tai asmenys, kurie turi teisę įgyti psichoterapinį išsilavinimą ir yra jį įgiję. Yra, pvz., gydytojas psichoterapeutas, kas reiškia, kad asmuo baigė 6 metų medicinos studijas, o po to įgijo Lietuvoje pripažįstamą psichoterapeuto išsilavinimą. Kita medikų grupė, pvz. medicinos psichologai (magistro laipsnyje), slaugytojai (magistro laipsnyje) ir kt. pagal teisės aktus tampa asmenimis, kurie „LR teisės aktų nustatyta tvarka gali taikyti psichoterapijos metodą“. Taigi, juos galime traktuoti kaip „psichoterapeutus“. Šios asmenų grupės yra griežtai reguliuojamos ir kontroliuojamos valstybinių institucijų, o informaciją apie jų galiojančias ar negaliojančias medicinos praktikos licencijas galima rasti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos puslapyje. Jei asmuo studijas baigė užsienyje, jis vis viena turi pateikti įrodančius dokumentus, sulaukti jų pripažinimo, ir tik tada užsiimti psichoterapine praktika.
Kita vieta, kur galima rasti „psichoterapeutus“, tai Lietuvos psichoterapijos asociacijos „psichoterapeutų sąrašai“, kur yra įtraukiami asmenys, kurie baigė įvairių psichoterapinių mokyklų programas ir kuriuos tos mokyklos atstovai įvardina kaip „psichoterapeutus“. Svarbu tai, kad dalis šių žmonių neturi medicininio ar psichologinio išsilavinimo, taigi, formaliai neatitinka pačios valstybės keliamų reikalavimų specialybei. Čia gali rasti psichoterapiją studijavusį ekonomistą ar fiziką. Tačiau kontrolė yra vykdoma, o mokyklos prižiūri profesinius bei etinius aspektus. Problema: ne visos mokyklos ten atstovaujamos ir ne visi psichoterapeutai yra draugijų nariais.
Na, ir nuo 2025 metų sausio atsirado dar viena, sakyčiau, mažiausiai kontroliuojama – profesine bei etine prasme- grupė. Tai asmenys, kurie gali dirbti „psichoterapeutu“ išsiėmę individualios veiklos pažymėjimą. Gauti pažymėjimui jokių studijų baigimą patvirtinančių dokumentų nereikia, svarbu tinkamai deklaruoti ir mokėti mokesčius. Kas dirba pagal šiuos pažymėjimus, visada gali pateikti dokumentą (mokesčių inspekcijos), kad jis yra „psichoterapeutas“. Apie šios grupės keliamas rizikas esame informavę Sveikatos apsaugos ministeriją dar praeitų metų pradžioje, o šiais metais jau klausėme, kaip šie asmenys yra kontroliuojami, kaip užtikrinama paslaugos kokybė ir žmonių saugumas. Atsakymo kol kas nėra“, – pateiktame komentare rašė specialistė.
Pasisakė apie Ukrainos pirmąją ponią
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad D. Barkutė Instagramo istorijoje pateikė savo poziciją apie Ukrainą ir šios šalies prezidento žmonos išvaizdą. Po moters įžvalgų kilo audra socialiniame tinkle. Daugiau apie tai skaitykite čia.
Lankosi Lietuvoje
Primename, kad neseniai rašėme apie jų vizitą Lietuvoje.
Išklausę abiejų valstybių himnus, skambant orkestrui V. Zelenskis ir G. Nausėda praėjo pro garbės sargybą ir sveikinosi su prezidento patarėjais bei pasitikime taip pat dalyvavusiu užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu.
Prezidentūroje šalių vadovai su pirmosiomis poniomis pozavo prie abiejų valstybių vėliavų, V. Zelenskis su žmona O. Zelenska pasirašė svečių knygoje.
„Garbė šiandien Lietuvoje pasveikinti brangų draugą Ukrainos prezidentą V. Zelenskį. Lietuva tvirtai stovi su Ukraina – derybose, saugumo garantijose ir ilgalaikėje karinėje paramoje“, – socialiniame tinkle „X“ rašė G. Nausėda.
Prezidentūroje sutikti ir Lenkijos prezidentas su žmona
Taip pat sekmadienį į Prezidentūrą atvyko Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis su žmona Marta Nawrocka, juos pasitiko Lietuvos vadovas G. Nausėda ir pirmoji ponia D. Nausėdienė.
Oficialios ceremonijos metu taip pat skambėjo abiejų valstybių himnai, grojant orkestrui Lenkijos ir Lietuvos vadovai žingsniavo pro garbės sargybą.
Kaip ir V. Zelenskis su žmona, Lenkijos pirmoji pora K. Nawrockis ir M. Nawrocka pasirašė Prezidentūros svečių knygoje.
Prezidentūroje vyksta Lenkijos ir Lietuvos delegacijų susitikimas.
Vėliau Lenkijos prezidentas kartu su Lietuvos vadovu G. Nausėda bei Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu dalyvaus Vilniaus arkikatedros bazilikoje rengiamose šv. Mišiose.
Taip pat po to suplanuotas Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentų apsilankymas Senųjų Rasų kapinių koplyčioje, kur vyks 1863–1864 m. sukilimo pagerbimo ceremonija.
Vakare numatyta ir trijų šalių lyderių spaudos konferencija.
Senųjų Rasų kapinėse yra palaidoti sukilimo vadai Zigmantas Sierakauskas ir Konstantinas Kalinauskas, taip pat 18 sukilimo dalyvių, kurių palaikai 2017 metais buvo rasti Gedimino kalne.
Kiek anksčiau prezidento kanceliarija pranešė, kad G. Nausėda paminėti 1863–1864 metų sukilimą prieš Rusijos okupacinę valdžią į Vilnių pakvietė ir „broliškų regiono valstybių vadovus“.
2023 m. Seimas paskelbė Sausio 22-ąją – 1863–1864 m. sukilimo prieš Rusijos okupacinę valdžią pradžios dieną – atmintina data.
ELTA primena, kad šeštadienį prezidentas G. Nausėda su pirmąja ponia D. Nausėdiene lankėsi Varšuvoje, kur susitiko su Lenkijos prezidentu K. Nawrockiu bei jo žmona M. Nawrocka.
Abiejų valstybių vadovai dalyvavo 163-ųjų Sausio sukilimo metinių renginiuose, taip pat Markų mieste iškilmingos ceremonijos metu pristatė Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui skirtą memorialinę kompoziciją.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
