Pasak mero, procesą vilkina Statybos inspekcija, kuri per ketverius metus sugebėjo surengti tik vieną viešąjį konkursą griovimo darbams. Tačiau Inspekcija atšauna, kad šie darbai itin sudėtingi, reikalauja ypatingo saugumo.
Tiesa, ir kelių milijonų darbams įvykdyti Inspekcija neturi, procesas užtruko ir dėl teisinių ginčų. O kas atsiras apie 2 milijonus kainuojančiame sklype, jei visgi pastatą nugriauti pavyks?
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Vilniaus miesto centre esantį pastatą vaiduoklį puošia tik 200 kvadratinių metrų plotą užimantis grafiti, kuriame pavaizduota ukrainietė savanorė Tatjana. Tačiau šio pastato neturėtų likti nė kvapo. Prieš ketverius metus teismas įpareigojo jį nugriauti, tačiau Statybų Inspekcijai to nepadarius, Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.
„Tas susirašinėjimas tarpinstitucinis, kuris vyko visus šitus 4 metus – man jau atsibodo ir dėl to geriausias vaistas šitoje vietoje, man atrodo, yra viešumas, spaudimas, kad tie darbai, kurie akivaizdžiai turėtų būti padaryti be jokių kalbų, jie galiausiai būtų padaryti“, – sakė Vilniaus miesto meras V. Benkunskas.
Maskvos arba šnipų namai, kaip įvardija V. Benkunskas, valstybės pripažinti kaip keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, nesaugūs ir į nebaigtą statyti pastatą įlendantiems vaikėzams, paaugliams bei grafitininkams.
Pasak miesto mero, Statybų Inspekcija nevykdo teismo sprendimo ir pažeidžia viešąjį interesą. Negana to, anot mero, inspekcija per 4 metus sugebėjo surengti tik vieną viešąjį konkursą griovimo darbams atlikti.
„Jau tuoj baigsime statyti nacionalinį stadioną, o čia kalbam apie kažkokio pastatėlio nugriovimą ir manęs tikrai neįtikina tie pasakymai, kad čia yra kažkokia ypatinga lokacija ar sudėtingas pastatas. Tokių objektų yra Senamiestyje, centrinėje miesto dalyje ir griaunama, ir statoma ne vienas“, – komentavo V. Benkunskas.
„Tai tikrai nemanau, kad mano ir mero klausimas spręsti technologinius. Mes norėtume, kad ten būtų atskirai technologinis projektas paruoštas ir nugriautas saugiai, tvarkingai. Pastatas yra ne tik viršuje, bet dar ir po žeme. Yra gretimi pastatai. Yra greta gatvė“, – pridūrė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vadovas Albertas Stanislovaitis.
Tiesa, Statybų Inspekcija pripažįsta, kad viešasis pirkimas išties buvo surengtas tik kartą 2024-aisiais, kuris, pasak įstaigos vadovo, vos ne vos baigėsi pernai, mat konkurso dalyviai nuolatos skundžia Statybų Inspekciją.
„Darome viską, ką galime, kad kuo greičiau įvyktų pirkimas. Deja, vykdant procedūras dėl viešųjų pirkimų procedūrų, dėl tiekėjų truputį gudravimo mes buvome įtraukti į tam tikrą teisinį ginčą ir procesas užsitęsė“, – tikino A. Stanislovaitis.
Be to, Statybų inspekcija tikina, kad reikalingų pinigų – apie 2 milijonų eurų pastatui nugriauti, įstaiga neturi.
„Kol kas tikslios negaliu pasakyti, nes taip ir neįvyko pirkimas. Neturime laimėtojo – neturime kainos, o finansuoti turėtų Aplinkos ministerija arba Vyriausybė. Tai kol kas esame sutarę, kad pirkimą mes vykdome. Finansavimo ieškos Aplinkos ministerija“, – įvardijo A. Stanislovaitis.
Maksvos namai bado vilniečių akis
Prestižinėje, su vaizdu į Gedimino pilį vietoje stovintis pastatas baisuoklis, išdaužytais langais, aptrupėjęs ir išterliotas grafičiais išties darko sostinės centro vaizdą ir bado miestiečių akis.
Tačiau šio sklypo kaina verčia iš koto ir siekia preliminariai apie 1,8 milijono eurų – tiek, kiek kainuotų jo griovimo darbai. Tiesa, kitos opcijos nei jį nugriauti nėra – įstatymai draudžia jį nacionalizuoti, o ir išpirkti jo nenorima, mat į Maskvos namus savo rublius investavo neaiškūs rusai.
„Į šito pastato investicijas pinigus sumerkė Rusijos piliečiai, neaiškios kilmės, neaiškių tikslų vedini jie yra investavę milijonus savo rublių. Tai norint bandyti inicijuoti kažkokį atpirkimą šito pastato tai reikštų, kad mes mokesčių mokėtojų pinigais šitiems ruskiams sumokame ir paleidžiame juos su jų investicijomis laimingus“, – pasakojo V. Benkunskas.
Tik ar V. Benkunskui pasiskundus prokuratūrai šuo pastato griovimo darbai paspartės?
„Nieko negaliu komentuoti, kadangi prokurorai dirba. Nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių. Kai bus priimtas sprendimas mes būtinai juo pasidalinsime“, – tvirtino Generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
„Buvo ir Artūro Zuoko iniciatyva, bet aš atsimenu, kad vienas iš labiausiai šitą projektą stumiančių žmonių buvo Viktoras Uspaskichas“, – sakė tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas.
Savo Maskvos namus turi ir Ryga, tik be tai skelbiančių užrašų. Latvijos Seimas prieš dvejus metus priėmė įstatymą jį nacionalizuoti, tačiau vis nesėkmingai skelbia aukcionus jam parduoti, bet pastato niekas neperka. Tinklaraštininkas S. Malinauskas džiaugiasi, kad Lietuvoje šis žvalgybos ir minkštosios galios lizdas taip niekad ir nepradėjo veikti priešingai nei Rygoje.
S. Malinauskas stebisi, kodėl nėra peržiūrimos viešojo pirkimo sąlygos Vilniuje esančių Maskvos namų griovimui, nes akivaizdu, kad konkurse įmonės dalyvauti nenori.
„Mes kalbame apie nugriovimo kainą, bet turime kalbėti ir apie sklypo kainą, tai valstybė negali taip neūkiškai tvarkytis, o svarbiausias dalykas yra ne pinigai, o kad tai yra simbolis ir iki šiol nelabai suprantu dėl kokių priežasčių to simbolio panaikinti negalime. O miesto meras, aišku, tokią simbolinę dieną prisiminęs kreiptis į prokuratūrą, manau tai yra greičiau viešieji ryšiai“, – aiškino S. Malinauskas.
O nugriovus Maskvos namus, anot V. Benkunsko, preliminariai sutarta, sklypą perims ir savo bendruomenės bei maldos namus pasistatys nuo Maskvos patriarchato atsiskyrusi Ukrainos bažnyčia. Statybų Inspekcija naują griovimo darbų viešąjį pirkimą žada paskelbti šių metų pirmajame ketvirtyje, o griovimo darbai gali trukti ir iki 12 mėnesių.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
- Tvarto LR įkūrėjui.
