Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mark Nepo „Pabudimo knyga“: apie tai, kaip gyventi gyvenimą, kurio norite, būnant gyvenime, kurį gyvenate. ...dažniausiai pasitaikanti kliūtis, trukdanti patirti gyvenimo pilnatvę, į kurią daugybę kartų buvau atsitrenkęs, yra neryžtingumas, neleidžiantis mums nei pasilikti tikrai vieniems su gyvenimu, nei visiškai dviese su kitu žmogumi.

Mark Nepo „Pabudimo knyga“: apie tai, kaip gyventi gyvenimą, kurio norite, būnant gyvenime, kurį gyvenate. ...dažniausiai pasitaikanti kliūtis, trukdanti patirti gyvenimo pilnatvę, į kurią daugybę kartų buvau atsitrenkęs, yra neryžtingumas, neleidžiantis mums nei pasilikti tikrai vieniems su gyvenimu, nei visiškai dviese su kitu žmogumi.

REKLAMA
REKLAMA

Būti pusiau ten, pusiau čia – tikroji visiško vienišumo pradžia.

Mark Nepo (Markas Nepo; g. 1951) – amerikiečių poetas ir filosofas, dvylikos knygų autorius, daugiau kaip trisdešimt metų poetiškai kalbantis apie dvasingumą. Susirgęs vėžiu, o paskui jį įveikęs, autorius rašo ir moko, kaip pakeisti save, kad aplinkinis pasaulis taptų geresnis. Marko Nepo kūriniai išversti į prancūzų, portugalų, japonų ir danų kalbas. Jo tekstų galima rasti garsiausiuose dvasios rekolekcijų centruose, kuriuose dirbama su sveikstančiųjų ir medicinos darbuotojų bendruomenėmis. Markas skaito paskaitas, dalyvauja susitikimuose su skaitytojais, rengia rekolekcijas. Jo knygos poetiškai ir kartu paprastai moko rasti vidinę ramybę bei dvasinę išmintį. Marko Nepo tekstai skirti žmonėms, ieškantiems savojo „aš“ – ir jį jau radusiems, gyvenantiems taikoje su savimi ir pasauliu – ir to dar tik siekiantiems, atveria gyvenimo išmintį, glūdinčią paprasčiausiuose, kasdieniuose dalykuose.

REKLAMA
REKLAMA

„Pabudimo knyga“ – išminties knyga, kur kiekvienai dienai skirtas atskiras tekstas ir pratimai, skirti mūsų dvasios treniravimui. Nuliūdusiems ir nusivylusiems, ieškantiems ramybės ir gyvenimo prasmės ją reikėtų atsiversti kiekvieną dieną, ieškant paramos ir nušvitimo, dvasinės ramybės ir darnos. Kai neįstengiame susitaikyti su mus supančia netiesa, kai nutinka kas nors negera, kai gyvenimas atrodo svetimas ir priešiškas, „Pabudimo knyga“ išmintingais žodžiais ir meditacijomis gali vėl mus sutaikyti su savimi  ir visu pasauliu.

Pabuskite su „Pabudimo knyga“ naujam, geresniam gyvenimui.

Ištrauka iš „Pabudimo knygos“:

Birželio 27

Beždžionė ir upė

Pasakojama, kad didis dzeno mokytojas paliepė mokiniui sėdėti prie upelio, kol išgirs tai, ko jį gali išmokyti vanduo. Dienų dienas jis suko galvą, stengdamasis rasti atsakymą, tik staiga pribėgo beždžionėlė ir kupina džiaugsmo ėmė linksmai pliuškentis vandenyje. Mokinys apsiverkė ir grįžo pas mokytoją, o šis meilingai jį sudraudė: „Tai beždžionėlė išgirdo. Tu tik klauseisi.“

REKLAMA
REKLAMA

Kupini geriausių ketinimų dažnai susikuriame apgaulingas upės tyrinėtojų karjeras, nė karto net kojų nesušlapę. Taip pat galime svarstyti apie didžią filosofiją, nė karto nepasakę tiesos, arba analizuoti savo skausmą, nė karto jo nejutę, arba tyrinėti šventas vietas, taip ir nepavertę šventove tos vietos, kurioje gyvename. Šitaip galime pastatyti katedrą ant kranto ir nuolat rūpintis, kad ji būtų švari. galime skaičiuoti pi¬nigus, kalbėti maldas, o iš tiesų nieko neišleisti ir nė karto nepajusti Dievo artumo. Šitaip galime meistriškai groti ar mylėtis, nė karto nepajutę nei muzikos, nei aistros.

Mokinys apsiverkė todėl, kad beždžionėlė, turkšdamasi ir pliuškendama upėje, išgyveno džiaugsmo akimirką, o jam, mokiniui, visas jo klusnumas, pasiaukojimas ir meditacijos tokio džiaugsmo nesuteikė.

Upė, suprantama, yra praeinanti mūsų gyvenimo akimirka. Dabartis mus kviečia gyventi savo gyvenimą. Kad ir kaip arti prieitume, kad ir kiek daug įgytume priartėję ir jautriai, nuoširdžiai įsiklausę, džiaugsmo vis tiek nepatirsime kitaip, kaip tik įbridę į upę.

REKLAMA
REKLAMA

Kartą sėdėjau aptvertoje verandoje prie ežero, kur buvau įpratęs kas vasarą atvažiuoti jau dvidešimt metų. Mudu su draugu stebėjome lietų, kaip per tuos metus esame darę begalę kartų. Staiga mano draugas, nelyginant toji paprasta, graži beždžionėlė, pašoko iš vietos, staigiu judesiu atlapojo verandos duris, nusimetė drabužius ir įšoko į lietaus pripildytą ežerą.

Žiūrėjau į jį tarsi mokinys, jusdamas skausmą žmogaus, kuris niekad nebuvo sušlapęs, o paskui irgi nusimečiau drabužius ir šokau iš paskos.

Mudu nuplaukėme į ežero vidurį, iš dangaus mums tiesiai į burnas, į akis pylė lietaus vanduo, liejosi su ežero vandeniu, gyvenimai jungėsi į viena. Kiekvienas lietaus lašas, kapojantis mus ir ežero paviršių, kartojo: džiaugsmas, džiaugsmas, džiaugsmas...

• gyvendamas šią dieną, atkreipkite dėmesį į savo sąveiką su kitais žmonėmis ir su gyvenimu aplink jus.

REKLAMA
REKLAMA

• Atkreipkite dėmesį, ar tik stebite, kas vyksta, ar pats esate to vyksmo dalis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų