Didėjant šalčio poveikiui, medžiagų apykaita ir kraujotaka galūnėse išnyksta. Tačiau yra galimybė grąžinti medžiagų apykaitą odoje net tada, kai jos temperatūra nukritusi iki 8 laipsnių šalčio.
Gilesni audiniai ilgai neatšyla
Yra du nušalimo periodai. Pirmasis vadinamas anerginiu. Jis pasireiškia galūnėse stiprėjančiu šalčio jutimu, kuris pereina į deginimo jausmą ir baigiasi nejautra. Galūnė išbalusi, nejautri, lyg užtirpusi. Šildant tokią galūnę, prasideda antrasis nušalimo periodas, vadinamas reakciniu, kuris pagal audinių pakenkimo gylį skirstomas į 4 nušalimo laipsnius. Pirmasis reakcinio periodo požymis yra skausmas.
Organizmo audiniai yra prasti šilumos laidininkai. Šildant nušalusią galūnę išorinėmis priemonėmis, pirmiausia pakyla paviršinių audinių temperatūra, atgyja medžiagų apykaita, tačiau kraujotakos nėra, nes gilesni audiniai dar neatšilę. Dėl medžiagų apykaitos ir kraujotakos neatitikimo žūsta audiniai. Taigi iš pirmo žvilgsnio logiškas sprendimas šildyti nušalusią galūnę sukelia sunkias nušalimo pasekmes.
Apsaugokime nuo šilumos
Sušalusią, užtirpusią, nejautrią galūnę būtina apsaugoti nuo aplinkos šilumos. Tai reikia atlikti kruopščiai suvyniojant galūnę atšaldytomis termoizoliacinėmis medžiagomis: antklodėmis, vilnoniais ar kailiniais drabužiais (juos galima atšaldyti lauke intensyviai pakračius).
Nušalusįjį būtina paguldyti nešildomoje patalpoje arba atidaryti duris, langus, kad aplinkos temperatūra neviršytų 5-10 laipsnių šilumos. Jeigu nušalusios galūnės, o apavas ir drabužiai nesušlapę, nereikia galūnių nurengti, jų apžiūrinėti ir čiupinėti. Jeigu apavas ir drabužiai šlapi, būtina juos pašalinti. Paskui galūnes reikia apvynioti termoizoliacinėmis medžiagomis.
Tik tada nušalusysis perkeliamas į šildomą patalpą, pagirdomas šiltu gėrimu, pamaitinamas. Nenušalusios kūno vietos šiltai apklojamos. Nušalusias galūnes reikia laikyti apvyniotas, kol pirštuose atsiras jautrumas ir išnyks tirpimo jausmas. Tai gali užtrukti nuo kelių iki keliolikos valandų.
Taip teikiant pirmąją pagalbą nušalę audiniai atsigauna be skausmo ir vėlesnių komplikacijų.
Netrinkime ausų, nosies, skruostų
Paprastai šaltis pažeidžia atviras kūno vietas: ausis, nosį, skruostus. Šiose kūno vietose dėl geros kraujotakos nušalimai lengviausi, jų pasekmės paprastai apsiriboja kosmetiniais defektais.
Pirmoji pagalba - kaip ir nušalus galūnes: nušalusios vietos apsaugomos nuo šilumos, kol atsikurs kraujotaka. Pakanka pridengti nušalusias vietas vilnoniais drabužiais, surasti užuovėją, nešildomą patalpą, prieangį, laiptinę ir palaukti, kol nušalusios vietos atgaus jautrumą, išnyks nutirpimo jausmas. Tai įvyksta per kelias ar keliolika minučių. Nušalusias vietas trinant, juo labiau sniegu, pakinta odos spalva, ypač nosies ir skruostų srityse.
Sunkiausias nušalimas, kai nukrinta kūno temperatūra, atsiranda mieguistumas, pritemsta ar išnyksta sąmonė. Tokiais atvejais įsitikinti, ar galūnės nenušalo, yra sunkiau. Būtina ant sauso apavo ar drabužių apvynioti termoizoliacines medžiagas ir kviesti medikus, nes gydymas galimas tik ligoninėje.
Dažniausiai nušąla neblaivūs asmenys. Alkoholis slopina mūsų smegenų veiklą, iškreipia žmogaus reakciją į besikeičiančias aplinkos sąlygas.
