Moteris taip pat pasidalijo svarbiausiais svorio metimo patarimais, atskleidė savo dienos meniu ir paneigė socialinėje medijoje sklindančius mitus.
Noras mesti svorį baigiasi greitai
Per savo darbo patirtį su klientais ji pastebėjo, kad Naujieji – išties daugeliui tapęs pasikeitimų metu. Tiesa, dažnai ryžtas keistis išgaruoja itin greitai.
„Jau kelerius metus individualiai su klientais nebedirbu, tačiau vis tiek sulaukiu labai daug žinučių iš sekėjų, klientų – turime papildų parduotuvę, taip pat siūlome lieknėjimo programas. Iš esmės darbingiausia diena metuose būna sausio 2-oji. Netgi sakyčiau, kad nemaža dalis žmonių tikslus bando pradėti įgyvendinti jau sausio 1-ąją. Maždaug apie sausio 10-15 d. visi tie tikslai baigiasi. Net 40–50 proc. žmonių savo tikslus „numarina“ jau per pirmąją savaitę“, – teigė Indrė.
Ji sakė, kad tai lemia žmonių užsidegimas visko siekti vienu metu. Iš karto neįgyvendinus tikslų netrukus užplūsta nesėkmės jausmas.
„Kodėl taip nutinka? Todėl, kad jie griebiasi visko iš karto. Tikslai būna labai įvairūs ir ambicingi: išmokti ispanų kalbą, padaryti špagatą, nubėgti maratoną ir numesti 40 kilogramų. O kai ateina sausio 4-oji, žmonės ima galvoti: „Palauk, juk dar niekas neįvyko.“ Dėl to neatsiranda ir sėkmės jausmo“, – kalbėjo ji.
Kaip užkirsti tam kelią?
Dietistės teigimu, užkirsi tam kelią gali tikslų performulavimas. Pasak jos, reikia pradėti nuo mažesnių tikslų, orientuotų ne į skaičius, o į gyvenimo būdą ir savijautą.
„Jeigu mūsų idealus įsivaizdavimas yra, pavyzdžiui, numesti 40 kg, jis turėtų būti skaidomas į mažesnius laiptelius – pavyzdžiui, pradėti nuo 5 kg. Tačiau dar svarbiau – nesikoncentruoti tik į skaičių ar patį svorio metimą. Kitaip tariant, turime performuluoti savo tikslus. Ne „noriu numesti tam tikrą svorio kiekį“, o „noriu išmokti gyventi sveikiau“, „noriu būti aktyvesnė“, „noriu labiau stengtis dėl savęs“, „noriu pagerinti mitybą“, – sakė I. Trusovė.
Ji išskyrė ir dar vieną dalyką, svarbų norint numesti svorio – psichologinė pagalba iš specialistų.
„Labai dažnai metant svorį pirmiausia reikalingas ne dietistas, ne dietologas ir net ne treneris, o psichologas. Ypač tada, kai kalbame apie nutukimą, didelio svorio problemas ar perdėtą norą sverti tam tikrą skaičių. Dažnu atveju tai yra psichologinės problemos“, – pažymėjo moteris.
Socialiniuose tinkluose sklando mitai – dietistė įspėja
Šiais laikais svorio metimo būdai yra tapę socialinių tinklų tendencija. Žmonės neretai puola į kraštutinumus – kūnui stresą varančius detoksus, badavimus. Dietistės teigimu, šie dalykai naudingi gali būti tik tada, kai daromi itin atsakingai ir pasitarus su specialistu.
„Jeigu tai daroma protingai, detoksas gali būti naudingas. Jis tikrai nėra blogas dalykas ir gali tapti labai geru kūno „restartu“. Tačiau svarbiausia, kad detoksas būtų atliekamas atsakingai – parinktas profesionalo, sudarytas su aiškiomis rekomendacijomis ir tam tikra priežiūra, o ne savavališkai.
Tas pats galioja ir protarpiniam badavimui. Dažnai žmonės elgiasi taip: šiandien valgo bet ką – vartoja alkoholį, saldumynus, greitą maistą – o tada nusprendžia, kad „viskas, dabar 24 valandas nevalgysiu“. Tai, pirmiausia, yra didžiulis stresas kūnui. O kai kūnas patiria stresą, svoris neretai pradeda kauptis dar labiau. Todėl labai svarbu, kad bet kokie pokyčiai būtų pradedami nuo mažų žingsnių. Kaip ir mokykloje – juk iš karto neiname į 12 klasę, pradedame nuo 1-os“, – sakė ji.
Svorio metimas ir sveika mityba socialinėje erdvėje yra apipinami mitais. Anot ekspertės, vyraujantis požiūri apie tam tikrus produktus ir patiekalus yra neteisingas.
„Vis dar atsiranda absurdiškų mitų: kad agurkas su pomidoru nedera, kad avokadas „per riebus“, kad baltų ryžių negalima valgyti, tik rudus. Nors iš tiesų, balti ryžiai yra lengviau virškinami ir sukelia mažiau diskomforto mūsų žarnynui.
Mitybos mitų yra be galo daug. Pavyzdžiui, daugelis žmonių mano, kad sušiai yra labai sveikas pasirinkimas – juk ten žuvis ir ryžiai. Tačiau realybėje dažnai juose būna daug cukraus, acto, o pačios žuvies – visai nedaug“, – kalbėjo specialistė.
Indrė tap pat įspėjo, kad tokios informacijos šiais laikais yra labai daug, todėl ypač svarbu ją vertinti kritiškai ir neleisti būti suklaidintiems sveikatos profesionalais apsimetančių žmonių.
„Naujai atsirandantys, save sveikatos specialistais bandantys pristatyti žmonės, ieško priešpriešos ir renkasi gąsdinimo taktiką. Atsiranda antraštės: „Ar žinojai, kad kiaušinių valgyti negalima?“ ir panašiai. O žmonės tokią informaciją vartoja labai greitai ir nekritiškai. Tokios informacijos – labai daug, ir didelė jos dalis yra tiesiog absurdas“, – pabrėžė Indrė.
Auksinės svorio metimo taisyklės
Pašnekovės teigimu, svarbu rytą pradėti teisingai. Ji papasakojo, kaip tai daro pati bei paneigė sklandantį mitą, kad kavą galima gerti kone iškart atsikėlus.
„Pirmiausia – geriame vandenį vos atsikėlę. Išlipame iš lovos, išsivalome dantis ir einame gerti vandens. Geriausia – kambario temperatūros. Aš pati geriu šaukštelį alyvuogių aliejaus su šaukštu citrinos sulčių, trupučiu druskos ir vandeniu – tokį nedidelį mišinį.
Tada dienos metu geriu vandenį ir tik po to – kavą. Dažniausiai pirmiausia pusryčiauju, nes kavos jokiu būdu negalima gerti tuščiu skrandžiu. Ji kelia kortizolio lygį, didina skrandžio rūgštingumą, o ilgainiui tai gali turėti įtakos ir svorio augimui“, – dalijosi dietistė.
Paklausta, kaip mesti svori sveikai ir taip, kad po savaitės nesinorėtų tikslo mesti, I. Trusovė atskleidė svarbiausias mitybos taisykles.
„Nereikia valgyti 6 ar 8 kartus per dieną. Iš esmės pakanka 3 pagrindinių valgymų ir 1 užkandžio. Organizmui reikia leisti pailsėti. Nuolatinis užkandžiavimas visą dieną tik trukdo natūraliems procesams.
Svarbu nepamiršti, kad didžiąją lėkštės dalį visada turi sudaryti įvairių spalvų daržovės – kuo jų daugiau ir kuo jos įvairesnės, tuo geriau. Ypač žiemą turime didelę prabangą rinktis ir vartoti raugintus produktus – raugintus kopūstus, agurkus. Tai maistas, kurį valgome nuo vaikystės, ir jis labai naudingas organizmui.
Kalbant apie lėkštės sudėtį, pusę jos turėtų sudaryti daržovės, ketvirtadalį – baltymai (mėsa ar žuvis), o likusią dalį – kruopos.
Dar vienas svarbus dalykas – tarp valgymų daryti bent trijų valandų pertraukas. Tuo metu neužkandžiaujame, nebent geriame vandenį arba nesaldintą arbatą. Turime leisti organizmui dirbti savo darbą, o ne nuolat jį apkrauti.
Ir, žinoma, judėjimas. Be judesio neveiks nei smegenys, nei virškinimas, nei visas organizmas“, – išvardijo I. Trusovė.
Pasidalijo savo dienos meniu
Ji sutiko pasidalinti ir pačios dienos meniu. Valgydama tokį maistą moteris ne tik išlaiko figūros linijas, bet ir įgauna geros savijautos ir energijos.
„Dažniausiai pusryčiams renkuosi kiaušinius su daržovėmis, avokadu ir rieke pilno grūdo duonos. Pietums – žuvį su grikiais ir daržovėmis. Vakarienei, pavyzdžiui, varškę su uogomis. Dienos metu, jei prireikia užkandžio, renkuosi riešutus arba vaisius.
Saldumynų visiškai neatsisakau, jų kartais būna. Tačiau labai svarbu, kad desertas būtų valgomas po pagrindinio, maistingo valgio, o ne kaip atskiras valgymas. Kai prieš tai suvalgome pakankamai daržovių, dėl jose esančių skaidulų cukraus šuolis kraujyje nebūna toks didelis“, – sakė pašnekovė.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
