Uostamiesčio švietimo įstaigų vadovai teigia, kad mokyklose sparčiai daugėja vaikų, kuriems reikalinga psichikos sveikatos specialistų pagalba. Dėl to mokyklos susiduria su daugybe problemų, kurių sprendimo būdo kol kas nemato.
Uostamiesčio pagrindinių mokyklų vadovai, pristatydami miesto politikams metines veiklos ataskaitas, tvirtino, kad bene skaudžiausia šiuo metu mokyklose egzistuojanti problema - augantis psichikos ar sunkių elgesio sutrikimų turinčių vaikų skaičius. Pedagogai įsitikinę, kad dalis tokių vaikų turėtų mokytis namuose, tačiau tam dažnai prieštarauja ne tik "sunkių" mokinių tėvai, bet ir gydymą vaikams paskyrę gydytojai.
Tėvai problemas ignoruoja
Pasak L. Stulpino mokyklos direktorės Dianos Čedavičienės, tėvams sunku taktiškai, neužgaunant parodyti, kad vaikas turi problemų, kurias reikia spręsti ir kad nesuteikus visapusiškos pagalbos dėl jo neprognozuojamo elgesio nukentės ne tik aplinkiniai, bet ir jis pats.
"Kitų mokinių tėvai rašo raštus, neša vadovams, kad šie pasirūpintų jų vaikų saugumu, bet to mokinio tėvai problemos nemato. O be jų sutikimo mes net skirti individualios mokymosi programos negalime", - guodėsi D. Čedavičienė.
"Pajūrio" mokyklos direktoriaus Piotro Gaidajenko manymu, kai kurie tėvai yra tiesiog nepajėgūs suvokti problemos, nes yra "tokio pat lygmens kaip vaikai", o mokytojams reikia dirbti.
Jis pažymėjo, kad šiais metais mokykloje mokosi net 20 proc. įvairių specialiųjų poreikių vaikų, tad pedagogams suvaldyti klasę tampa vis sudėtingiau.
Švietimo skyriaus duomenimis, šiuo metu namų mokymas dėl įvairių priežasčių yra paskirtas 64 uostamiesčio mokiniams.
Konfliktuoja su gydytojais
Pagrindinių mokyklų vadovai minėjo atvejus, kuomet tėvai kreipėsi į gydytojus, vaikui buvo paskirtas gydymas, ir, mokyklos administracijos įsitikinimu, mokiniui turėtų būti skirtas namų mokymas, tačiau psichiatrai teigia, kad mokyklos lankymas psichikos sutrikimų turinčiam vaikui yra būtina sėkmingo gydymo dalis.
Pasak mokyklų vadovų, psichiatrai jiems aiškina, kad su vaiku, kuriam paskirtas gydymas, pedagogai turėtų dirbti individualiai, tačiau didelėse klasėse dažnai neįmanoma to padaryti, tad galiausiai sulaukiama gydytojų priekaištų, kad mokykla nesugeba dirbti su tokiais vaikais.
"Abejočiau, ar kai kurie iš spec. poreikius turinčių vaikų gali mokytis mokykloje. Mes gi ne gydymo įstaiga. Kai vienas vaikas neleidžia mokytis visai klasei, liekame kalti, kad nieko nedarome. Bet vaikų, turinčių sunkių elgesio sutrikimų, tėvai retai kada sutinka nuvesti jį pas specialistus. Galiausiai toks mokinys išbalansuoja kitų vaikų psichiką, ir pagalbos jau reikia visai klasei. Manau, kad jei tėvai nepaiso pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijos parodyti vaiką psichikos sveikatos specialistui, tyrimai neatlikti, mokykla turėtų turėti teisę laikinai nepriimti vaiko į mokyklą", - išeitį iš tokių situacijų mato "Versmės" pagrindinės mokyklos direktorius Petras Montvydas.
"Gydytojai sako, kad mes turime atlikti elgesio korekciją. Bet aš sakyčiau, kad mokinys kolektyve turi atsirasti tuomet, kai ta korekcija jau atlikta. Kaip ir ligos atveju - kol aš neišgijau, negaliu eiti į darbą, nes užkrėsiu kitus", - mano "Versmės" mokyklos direktorius.
Kai kurie vadovai įtaria, kad gydytojų sprendimams dėl diagnozės įtakos kartais turi spaudimas "iš aukščiau" kiek įmanoma rečiau suteikti invalidumo laipsnį.
Trūksta žinių
Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus Ugdymo kokybės ir kaitos poskyrio vedėja Virginija Kazakauskienė informavo, kad Ugdymo ir jaunimo reikalų komiteto įpareigojimu artimiausiu metu Švietimo skyrius turėtų surengti susitikimą su Klaipėdos psichikos sveikatos centro direktoriumi dėl gydytojų požiūrio į namų mokymą.
"Bet aš matau kitą problemą: paprastai tėvai nenori namų mokymo, nes jiems yra ramiau, kai vaikas išeina į mokyklą", - sakė ji.
V. Kazakauskienės manymu, didžiulė problema yra tai, kad mokytojai nemoka dirbti su hiperaktyviais vaikais.
"Be abejo, kai vaikas trukdo visai klasei, o tu nemoki jo suvaldyti, kyla natūralaus noras, kad to vaiko nebūtų pamokoje. Manau, ministerija turėtų pasirūpinti, kad mokytojams, dirbantiems su tokiais vaikais, būtų rengiami specialūs mokymai. Mūsų mokytojai kad ir norėtų tokių kursų, bet šiuo metu dirbti su hiperaktyviais vaikais niekas nemoko. Būsimieji pedagogai taip pat to nemokomi. Apskritai dabar būsimieji pedagogai rengiami be praktikos. Tai nesuvokiamas dalykas. Pavyzdžiui, Suomijoje universitetai netgi yra steigėjai bendrojo lavinimo mokyklų, kuriose studentai atlieka praktikas", - kalbėjo Švietimo skyriaus darbuotoja.
"Lengvo sprendimo nematau"
Pedagoginės psichologinės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidas Karvelis pažymėjo, kad problema dar tik keliama, o jos lengvo ir visiems priimtino sprendimo bent jau artimiausiu metu nematyti, nes tam reikalingos didelės investicijos ir ugdymo sistemos pertvarka.
"Namų mokymas išsprendžia vienas, bet sukuria kitas problemas: jis lyg ir palengvina mokytojo dalią, tačiau stipriai nukenčia vaiko mokymo kokybė, nes santykis tarp to, kiek pamokų vaikai turi mokykloje ir kiek namuose - milžiniškas. Negaudamas progos pabendrauti su bendraamžiais, vaikas nukenčia ir socialiai. Tad skirti namų mokymą galima tik kraštutiniais atvejais. Kitas dalykas - kiek mokykla yra fiziškai pajėgi padėti vaikui, kai viskas yra taupoma, klasės didinamos, krūviai didinami? Visos ugdymo sistemos darbas taupant pinigus labai apsunkinamas, o vaikams, kurie turi neįgalumą ar elgesio problemų, dar blogiau", - kalbėjo jis.
"Sutikčiau su tuo, kad vaikas turėtų ateiti į mokyklą tuomet, kai yra jam atlikta elgesio korekcija, tačiau pas mus nėra nei specialistų, nei centrų, kur tai būtų daroma. Iš "biednumo" viskas baigiasi tuo, kad elgesio sutrikimų turinčius vaikus palieka toje pačioje mokykloje, toje pačioje klasėje, tam pačiam mokytojui vargti. Tokie atvejai, kad vienas vaikas paveiktų visą klasę, nedažni. Pagal išimtį daryti taisyklės nereikėtų", - mano V. Karvelis.
Jis įsitikinęs, kad daugiau psichologų ar socialinių pedagogų mokyklose - ne panacėja.
"Jie į kiekvieną pamoką neprilakstys. Tad reikėtų galvoti apie pagalbą konkretiems pedagogams turintiems sunkaus elgesio vaikų klasėje. Šiandien, kai klasės didinamos, su tokiais vaikais nebesusitvarko net tie, kurie tai anksčiau pajėgdavo padaryti. Laikas rimtai pažvelgti į problemą. Reikėtų neapsiriboti rekomendacijomis ar trumpomis paskaitėlėmis, o imtis rimto trenažo, kurio metu pedagogas praktiškai(o ne teoriškai) pagerintų savo pedagoginius įgūdžius", - teigė pedagoginės psichologinės tarnybos specialistas.
"Mokyklos neužtikrina visaverčio namų mokymo"
Aleksandras SLATVICKIS, Klaipėdos psichikos sveikatos centro direktorius:
Jeigu vaikas turi sutrikimų ir jam skiriamas gydymas, sakyti, kad žūtbūt jam reikia namų mokymo, negalima. Net jei vaikas turi liguistų išgyvenimų, kalba mokytojams keistus dalykus, nereiškia, kad jis turi ar gali kelti kam nors grėsmę. Vaikų ir paauglių psichiatras visada sprendžia individualiai, ir vieniems skiriamas mokymas namuose, kitiems - ne. Nes iš principo yra geriau mokytis kolektyve. Arba tuomet turėtų būti pilnavertis mokymas namuose. Tačiau šiai dienai nė viena mokykla to užtikrinti negali.
"Norima atsikratyti hiperaktyvių vaikų"
Birutė ČĖSNIENĖ, Psichikos sveikatos centro vaikų ir paauglių psichiatrė:
Mokyklų požiūris skiriasi: vienos sako - jūs turite sutvarkyti, o kai kurios neatstumia problemų turinčio vaiko. Štai vienos mokyklos soc. pedagogė "sunkių" vaikų tėvams leidus atrado laiko net pas mane ateiti, domėjosi kiekviena smulkmena. Ji tuos vaikučius ir prie jūros vežiojosi, ir fotografavimu sudomino, tad pas mane jie beveik nebeateina, nes puikiai jaučiasi. Šauni slaugytoja yra "Smiltelės" globos namuose: ji su vaikais taip dirba, kad mūsų "blogiečiai" šimtu procentų pasikeitė.
Pagrindinė priežastis, dėl ko norima išstumti vaiką iš mokyklos - jis kažką pastūmė, knygą numetė, klasėje per visą pamoką neišsėdėjo. Atneša mums raštus su daugybe tėvų parašų, charakteristikoje vaiką apibūdina kaip blogiečių blogietį, tačiau aprašymo, ką mokykla darė, kad padėtų, kas pavyko ir kas nepasisekė, niekada nerandame.
Bet jeigu vaikas yra hiperaktyvus (o būtent tokių norima atsikratyti), dar nereiškia, kad jį reikia izoliuoti. Tokie vaikai yra normalaus intelekto, tad sumažinus mokymo krūvį gali būti padaryta nepataisoma žala. Jei jis mokysis namuose, niekada neišmoks bendrauti. Tokie vaikučiai nežino kaip elgtis tam tikrose situacijose, todėl jiems reikia padėti. Yra mokyklose spec. pedagogai, psichologai, kurie gali atlikti elgesio korekciją, tiek grupinius, tiek individualios psichoterapijos seansus veda specialistų komanda Psichikos sveikatos centre. Problema ta, kad vienas psichologo etatas mokykloje yra labai mažai. Turėtų būti daugiau specialistų.
Laima ŠVEDAITĖ
