Niujorke gimusi ir augusi mergina ne tik niekuomet neatitiko tipinės šokėjos išvaizdos. Kaulų išsigimimai, sukelti retos genetiškai paveldimo ligos, priverčia ją kasdien kovoti su skausmu ir kvėpavimo problemomis.
Turbūt suprastumėte, jei merginos tėvai savo dukrą bandytų atkalbėti nuo šokėjos profesijos ir skatintų ją rinktis kitą kelią, bet vietoj to patys artimiausi Tiffany žmonės, nuo pat tada, kai mergaitei suėjo treji, kartojo, jog ji gali būti tuo, kuo nori ir užrašė ją į šokių pamokas.
Būtent šis žingsnis, nepaisant jos nedidelio 121 cm ūgio, suformavo merginą ir įkvėpė ją siekti svajonės tapti profesionalia šokėja.
Tačiau moterį liūdina tai, jog ji vis dar susilaukia žiaurių pašaipų ir žvilgsnių, vien todėl, jog skiriasi jos išvaizda, mat Tiffany turi Jarcho-Levino sindromą.
„Mokykloje iš manės niekada nesišaipė, vaikai priėmė kaip savą. Būtent suaugsi sulaukiu daugiausia patyčių. Niujorko gatvėse nepažįstamieji intensyviai spoksos į mane, juoksis, seks iš paskos, fotografuos ir filmuos. Šokdama visiems įrodau galinti viską. Nors aplinkiniai juokiasi, įgyvendinu savo svajonę“, - sakė Tiffany.
Gimus su deformuotu kūnu, gydytojai pranešė, jog Tiffany gali būti atlikta operacija.
Jarcho-Levino sindromu sergantys žmonės turi trumpesnį nei įprastai stuburą ir juosmenį, todėl gali patirti kvėpavimo problemų, nuolat sirgti įvairiomis plaučių infekcijomis, galinčiomis gerokai sumažinti gyvenimo trukmę.
Moters tėvai buvo perspėti, kad jų dukra, jei bus nuspręsta operuoti, turės tik 50% galimybę išgyventi, tad tėvai priėmė sunkų, bet teisingą sprendimą ir atsisakė rizikuoti dukters sveikata.
Šis sprendimas niekada jos nesulaikė. Vos tik Tiffany pradėjo lankyti šokių pamokas, į tai ji žiūrėjo labai rimtai.
„Mano mamos toks būdas, kad ji niekada neleis kitiems sakyti, ką gali ir ko negali daryti jos dukra. Tokį mąstymą perėmiau ir aš. Laimei, mano šokių mokytojai buvo geranoriški, palaikantys ir niekuomet su manimi nesielgdavo kitaip. Viskas, ko noriu, tai užlipti ant scenos, daryti tai, kas man be galo patinka, o auditorijai parodyti, jog esu tokia pat, kaip ir kitos šokėjos, jie pamirštų mano negalią“, - pasakojo moteris.
Svajoja apie nuosavą studiją
Tiffany teigė, jog šokis tapo didele jos gyvenimo dalimi. Ji įgijo šokių bakalauro laipsnį, moka šokti baletą, džiazą, salsą bei daugelį kitų stilių.
Po 5 metų praleistų mokant šokti 5-18 metų vaikus, ji tapo profesionalia šokėja, o šiuo metu yra laisvai samdoma režisieriaus asistentė, dirbusi su daugeliu visiems gerai žinomų spektaklių ir pasirodymų.
Turėdama tokią karjerą, Tiffany treniruojasi iki 4 dienų per savaitę, kasdien šokdama po maždaug 4 valandas.
„Visur skauda, bet nesu tam jautri. Vaistų stengiuosi nevartoti, nebent labai reikėtų. Namo grįžtu visa sopanti ir maudžianti, tačiau tikiu, kad šokiai padėjo mano kūnui ir sveikatai. Žinau savo limitą ir jei pasidaro sunku, moku sustoti“, - sakė ji.
2009-aisiais moteris dalyvavo populiariame šokių šou „So You Think You Can Dance“, jos laukia ir pozavimas knygai, pasirodysiančiai 2018-aisiais. Moteris svajoja atidaryti nuosavą šokių studiją.
Tiffany viliasi, jog jos istorija motyvuos kitus negalias turinčius žmones siekti savo svajonių.
„Niekada anksčiau apie tai negalvodavau, bet gaunu labai daug laiškų iš negalias turinčių žmonių, vaikų, jų tėvų, nerimaujančių dėl savo atžalų. Tikiuosi, jog žiūrėdami į mane jie mato, jog iš gyvenimo reikia siekti tik geriausio“, - pasakojo ji. „Norėčiau, kad žmonės nustotų tyčiotis iš negalias turinčių asmenų, garsiai juoktis ir spoksoti. Jie nežino, kad toks jų elgesys labai skaudina. Skaudina stipriau, nei ligos sukeliamas skausmas. Nustokime apie žmones spręsti iš jų išvaizdos.“
