Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

...vieną dieną gyvenimas ima ir nusidažo pilkut pilkutėle spalva. Be jokių atspalvių ar linksmų dėmelių.  Totališkas prislėgtumo jausmas. Tarsi niekas nebegali suteikti net menkiausio džiaugsmelio.  Valgis - prėskas ir nereikalingas, miegas – negilus ir slegiantis. Tuščia ir beprasmiška. Gyvenimas regisi absurdiškas.  Įprasti veiksmai atliekami apatiškai, su liūdesiu, automatiškai...

REKLAMA

Jei tokia būsena trunka ilgiau nei 3 savaites, nurodo medikai – tai tipiška depresija, medicinos vadovėliuose apibūdinama kaip įvairių vidinių ir išorinių priežasčių sąlygotas psichikos sutrikimų simptomų derinys. Depresija (lotynų k.  depressus - tylus, prislėgtas, gilus) – tai nuolatinė liguistai prislėgta nuotaika. Tai ne kelių ar keliolikos dienų liūdesys, ar nerimo jausmas, kurį sukelia koks sunkus įvykis. Nuolatinė depresinė būklė – jau liga.

PSAO (Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos) duomenimis, depresija ar dažna depresyvi būsena kamuoja 1/10 suaugusių išsivysčiusių šalių gyventojų. Nemaža dalis jų kartkartėmis ar pastoviai vartoja antidepresantus, beveik trečdalis būklę “pagerina" svaigalais, stimuliantais ar kvaišalais. Tik 15 proc. iš šio skaičiaus polinkį į depresiją galėjo paveldėti genetiškai – kažkas jų giminėje sirgo psichikos sutrikimais ar šizofrenija. Kiti 90 proc. yra iš vadinamųjų psichiškai sveikų šeimų.

REKLAMA
REKLAMA

Statistika nelinksma. Džiugina nebent tai, kad maždaug 1970-aisiais depresyvių žmonių (vėlgi – išsivysčiusiose šalyse) būta keliais procentais daugiau. Žinoma, galima kaltinti ir madą – tais laikais tarp intelektualų klestėjo egzistencializmas, siurrealizmas ir nihilizmas, taigi būti nusivylusiu, depresyviu, vartoti anidepresantus buvo tiesiog... madinga.  Netgi seksualu.

Vis dėlto negera tendencija pulti į depresiją tarp jautresnių žmonių išliko. Vien Lietuvoje 2010 metais įregistruota virš 12 tūkst. depresiją ar priešdepresinį sindromą išgyvenančių asmenų; manoma, kad jų yra daugiau. Kas dėl to kaltas – paveldas, polinkis, asmenybės tipas, auklėjimas, ekonominė krizė ar?...

Kodėl – depresija?

Pirmiausia išsiaiškinkime, kas jautresniam žmogui gali sukelti ilgalaikę depresinę būseną. Viena pagrindinių priežasčių – praradimai, netektys, atstūmimai. Jų skalė tokia (nuo stipriausiai veikiančių iki silpniausių):

REKLAMA
REKLAMA

  • Sutuoktinio praradimas (mirtis, skyrybos, dingimas);

  • Vaiko arba tėvų praradimas;

  • Darbo, pragyvenimo šaltinio, būsto praradimas;

  • Rimtas sveikatos sutrikimas, invalidumas;

  • Patirtas smurtas, patyčios, prievarta;

  • Mylimo, artimo ar brangaus asmens netektis;

  • Verslo ar gyvybiškai svarbaus projekto žlugimas;

  • Autoriteto ir prestižo praradimas;

  • Giminių ir artimųjų meilės bei palaikymo netektis;

  • Asmens psichologinio neliečiamumo apsaugos praradimas (šmeižtai, apkalbos, nepasitikėjimas, ignoravimas ir pan.);

  • Gyvenamosios vietos pakeitimas į blogesnę;

  • Augintinių (gyvūnai) praradimas;

  • Materialinių vertybių praradimas (automobilio vagystė, apiplėšimas ir pan.);

  • Kt. netektys.


Liūdesio, gedėjimo, vienatvės, o vėliau ― susitaikymo su gyvenimo logika būseną  po tokių įvykių patiria kiekvienas, Tai normalu. Blogiau, kai “užsiciklinama" ir ji virsta psichikos liga.  Depresijos, kaip ligos simptomai: nuolatinė prislėgta būsena, gyvenimo turštumo ir pilkumo pojūtis; malonumo nebeteikia net anksčiau mėgstama veikla; trūksta energijos, aktyvumo, kamuoja nuovargis, apatija. Papildomi simptomai: nemiga arba ankstyvas pabudimas; dirglumas, irzlumas; vengiama bendrauti, sunku dirbti; nuotaikų skalė – nuo apatijos iki aštraus nerimo; neaiškios kaltės kompleksas; pesimizmas, mintys apie savižudybę; potraukis svaigintis; nemalonūs pojūčiai kūne.

REKLAMA
REKLAMA

Depresiją gali sukelti ir ilgalaikis lėtinio nuovargio sindromas (LNS).

Ką ji puola

Kodėl vienas net ir po žiauraus likimo smūgio atkentėjęs sielvartą, geba vėl džiaugtis gyvenimu, o kitas net menkesnei netekčiai ištikus palūžta, praranda tikėjimą savimi ir sėkme apskritai, puola į depresiją, sirguliuoja? Egzistuoja du žmonių tipai. Vienų psichologinės asmenybės struktūra stipresnė, kitų – silpnesnė.

Palyginti gana jaunos, humanistinės - egzistencinės psichologijos krypties specialistai, atlikę išsamius depresija besiskundžiančių pasmenų ir jų šeimų psichologinius tyrimus nustatė, kad depresija gresia daugiausia antrojo tipo asmenybėms.  Psichologai išskyrė tokius „depresuojančių“ žmonių porūšius:

„kompleksuotieji“ – tie, kurie ankstyvoje vaikystėje patyrė smurtą ar praradimą (neteko tėvų, maitintojų, globos). Tada, ką nors praradus, stipriai pasireiškia vaikystėje patirtos psichologinės traumos, atstūmimo ir netekties siaubas;

REKLAMA
REKLAMA

„mimoza“ – žmogus, kuriam vaikystėje gyvenimas buvo piešiamas rožinėmis spalvomis, neišugdytas atsparumas prieš stresus, sunkumus, įgūdžiai spręsti sudėtingas gyvenimo problemas. Tai “mimozos sindromas" (lepino tėvai, nereikėjo pačiam spręsti rimtų gyvenimo klausimų, mokytis išgyventi). Tokia depresija vadinama egzogenine;

„paveldėtojai“ – jei giminėje ar šeimoje buvo depresija sergančių žmonių (endogeninė depresija).;

„svaigalų mėgėjai“ – depresija su visais simptomais dažnai išsivysto tiems, kurie nesilaiko sveikos gyvensenos principų, vartoja daug alkoholio, kvaišalų ir pan.

Kada verta liautis

Psichologai perspėja – jeigu ilgiau nei 3 savaites jaučiate bent pusę iš minėtų simptomų – pats laikas pasakyti sau „Stop!“ ir pasinaudoti specialistų pripažintomis, efektyviausiomis lėtinio nuovargio sindromo ir apatijos šalinimo priemonėmis. Nes vėliau nelemtas susirgimas iš jūsų, artimųjų gali pareikalauti ir atimti pernelyg daug. Jis gali virsti lėtine ar net nepagydoma depresija.

REKLAMA
REKLAMA

Lėtinį nuovargį ir depresyvias būkles šalinančių natūralių priemonių yra nemažai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų