Pavyzdžiui, ar žmogui mirus pašalinami kontaktiniai lęšiai? O jeigu žmogus miršta bute – ar jo augintinis, pavyzdžiui, katė, gali pradėti ėsti šeimininko kūną? Tokie, regis, absurdiški, bet pagrįsti klausimai buvo užduoti pačiam Sweeney, kuris juos priėmė su humoru ir profesionalumu, atvirai pasidalydamas informacija iš pirmų lūpų.
Atsakė į netikėčiausius klausimus
Pasak jo, vienas iš pirmųjų žiūrovų klausimų buvo apie tai, ar mirtis visada reiškia žarnyno turinio pasišalinimą. Viktoras paaiškina, kad toks įsitikinimas yra tik iš dalies teisingas – taip nutinka ne visada, bet tai tikrai pasitaiko. Ruošdamas kūną laidotuvėms, jis visada pasirūpina žarnyno išvalymu, nes tai – įprasta procedūros dalis.
Paklaustas, ar išima kontaktinius lęšius, Sweeney atsako užtikrintai: taip, visada. Jo teigimu, prieš užmerkiant akis ir paruošiant veidą, lęšiai yra pašalinami naudojant specialų prietaisą – vadinamąją „akių kepurėlę“, kuri primena spygliuotą lęšį. Ji padeda tiek išimti kontaktinius lęšius, tiek užtikrinti, kad mirusiojo akys liktų ramiai užmerktos.
Kai kurie klausimai kelia šiurpą, tačiau būtent jie sulaukia daugiausia dėmesio. Vienas internautas tiesiai paklausė: „Jei numirsiu savo bute, ar mano katė gali mane suėsti?“ Viktoras patvirtina – taip, tai įmanoma. Jis pasakoja, kad tai girdėjo iš savo kolegų, o katės, pasirodo, yra tikros oportunistės – jos valgo viską.
Kitas praktinis klausimas – ką daryti su labai stambiais mirusiaisiais, sveriančiais daugiau nei 200 kg? Pasak Sweeney, tokių kūnų riebalai nėra šalinami. Laidojimo namai turi didesnių karstų, o kūno dydis vertinamas pagal plačiausią vietą – alkūnes.
Internautai domėjosi ir išorine išvaizda – ar, pavyzdžiui, mirusiam žmogui patepamos lūpos? Viktoras teigia, kad visi kūnai padengiami riebiu kremu, nes po mirties oda netenka drėgmės, tampa sausa. Lūpos taip pat patepamos, nors lūpų balzamo – nebent būtų pageidaujama – nenaudoja.
Ne vienam įdomu ir tai, kaip kvepia kūnas po mirties. Atsakymas – jis nekvepia. Pasak laidojimo namų direktoriaus, pūvantis kūnas turi ypatingai stiprų, siaubingą kvapą, kurio neįmanoma pamiršti. Jis prisipažįsta, kad kartą restorane negalėjo suvalgyti brandintos mėsos kepsnio, nes kvapas priminė jam būtent tai, ką jis nuolat patiria darbe.
Taip pat buvo paklausta, kas nutinka su vidaus organais, jei žmogus nėra donorų sąraše. Viktoras paaiškina, kad tokiais atvejais visi organai lieka vietoje – jie nėra šalinami. Balzamavimo metu pirmiausia apdorojamos arterijos, o tada – vidinės ertmės. Organai – širdis, plaučiai, skrandis, žarnos, inkstai – yra subadomi ir iš jų pašalinami skysčiai, naudojant specialią įrangą. Dėl to kvapų laidotuvių metu nėra.
Galiausiai vienas iš svarbiausių ir jautriausių klausimų: kaip žmogus, dirbantis šį darbą, jaučiasi turėdamas ruošti artimojo kūną? Sweeney pripažįsta – tai vienas sunkiausių išbandymų. „Tai buvo mano didžiausia baimė, kai rinkausi šią profesiją. Kai mirė mano senelis, buvo be galo liūdna... Bet tam tikru momentu protas persijungia į darbinį režimą“, – sako jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
