Depresija gali paveikti kiekvieną iš mūsų. Kartais ji užklumpa, rodos, be jokios aiškios priežasties. Yra daug metodų, kaip kovoti su depresija. Šiame straipsnyje apžvelgime vieną iš jų - minčių kaitymą.
Dažniausiai galvojama, kad vienus žmones apima depresija, o kitų ne, bet depresija yra neatskiriama mūsų psichologinės gynybos dalis, vadinasi, visu žmones ji apima, daugiau ar mažiau.
Išsivaduoti iš depresijos galima išmokti, šį įgudį turi daugelis žmonių visame pasaulyje. Greičiausiai tuos gebėjimus ir minčių techniką jie įgijo jau vaikystėje ir apie tai net nenutuokia.
Tuo tarpu milijonai žmonių, kuriuos kamuoja depresija, neturi šių įgūdžių, bet gali išmokti - tereikia valios. Depresija neatima nei valios, nei pasirinkimo galimybės, ji - sumažina motyvaciją.
Klaidingi požiūriai
Požiūris į depresiją yra dvejopas: pagal vieną požiūri depresija - asmenybės sutrikimas, jam įveikti siūlomi neaiškūs, nekonkretūs sprendimai. Remiantis šia “teorija”, rekomenduojama išmokti priimti ne tik gerus, bet ir blogus dalykus, būti dėkingam už savo gerąsias savybes ir susitaikyti su skausmu, neva taip jis išnyks savaime.
Antrasis požiūris teigia priešingai: depresija nėra tik mūsų galvose, pagal šią teoriją depresija yra genetiškai paveldima liga, ji nepagydoma ir jos valdyti neįmanoma. Siūlomas sprendimas - visą gyvenimą vartoti vaistus.
Šie skirtingi požiūriai kelia sunkumus ne tik sergantiems depresija, bet ir tiems, kurie stengiasi jiems padėti. Gerai žinoma tai, kad depresija yra ciklinis reiškinys, o tokie reiškiniai pasiekę tam tikrą ribą baigiasi bet kuriuo atveju. Mūsų siūlomas metodas - minčių kaitymas - priemonė pagreitinti šį procesą.
Smegenų funkcija ir struktūra
Protas mąsto tai, ką mes nurodome jam mąstyti. Tai nurodome galvodami apie tam tikrus dalykus. Depresija apima, kai mes mąstome apie slegiančias mintis, o džiaugsmas - kai mąstome apie džiugius dalykus.
Smegenys neatskiria tikros laimės nuo apsimestinės. Laimingos mintys stimuliuoja laimingus jausmus. Tai ir yra minčių kaitymas, kai sąmoningai vietoj stresą keliančių minčių pasirenkame kitokias.
Reikėtų nepamiršti, kad smegenys - beveik visada įjungta minčių mąstymo mašina, be to tai ir gynybos mechanizmas, pagrindinė jo būsena visada yra neigiama. Nuo pasyvaus nevalingo mąstymo galima atitraukti kartojant kokią neutralią mintį.
Nėra stebuklingo vaisto padedančio atsikratyti depresijos. Tai - biocheminis reiškinys. Vadinasi ir sprendimas turi būti biocheminis, depresijos neįveiksime pasitelkus tik viltį. Geriausia strategija - užbėgti šiai ligai už akių, todėl svarbu suprasti kaip mūsų smegenys veikia.
Nebūtina apibūdinti ir pažinti visas smegenų dalis, kad išmoktume jas valdyti. Kalbant apie depresiją svarbiausios dvi dalys: smegenų žievė (viršutinė, mąstančioji dalis) ir smegenų požievis (apatinė, jausminė smegenų dalis). Būtent šioje, už emocijas atsakingoje dalyje, ir yra depresija, ji niekada neatsiranda žievėje.
Būtent minčių kaitymas padeda laikinai depresines mintis perkelti iš emocinės smegenų dalies į mąstančiąją smegenų dalį, kur niekada nebūna depresijos. Norint perjungti smegenis nereikia būti psichoterapeutu ar turėti ypatingų gabumų. Pats blogiausias dalykas yra galvoti, kad depresija galingesnė už mus.
Mąstymo rūšys skirstosi į dvi pagrindines: tiesioginio ir pasyvaus.
Tiesioginis - kai atkreipiame dėmesį į tai, ką mąstome. Didžiausias skirtumas tarp jų - pasyvus mąstymas vyksta automatiškai. Mūsų mintys kyla atsitiktine tvarka ir juda greta žinomų asociacijų.
Bėdos kyla tada, kai kokia nerimo pilna mintis susijungia su kitomis panašiomis mintimis, jos veda depresijos link. Depresija yra nereikalingas mąstymas, ji tęsiasi todėl, kad mes galvojame apie ją. Jeigu galvotume apie ką kitą, depresija prarastų savo galią.
Įveikime depresiją negalvojant apie ją!
Visi žinome posakį, kad depresija - kai nematome šviesos tunelio gale. Ar kada pagalvojote, kad šviesos nematome, nes nežiūrime į reikiama kryptimi. Turime pakeisti kryptį. Depresiją reikia suprasti ir išvengti, o ne gydyti.
Naudinga suprasti, kaip mes mąstome, kad galėtume užbėgti depresijai už akių.
Pirmiausiai reikėtų žinoti skirtumą tarp mąstymo ir jutimo. Pasakius „aš jaučiu, kad man reikia eiti“ yra mintis, o jausmus apibūdiname žodžiais: laimingas, piktas. liūdnas, sutrikęs, žvalus ir t.t.
Mes dažnai jausmus painiojome su realybe. Būtent todėl, kai užklumpa depresija, galvojame, kad gyvenimas yra siaubingas, o ne, kad jaučiamės siaubingai. Mąstymo ir jausmų painiojimas kelia pavojų pernelyg įsijausti į neigiamas mintis.
Kreipdami dėmesį į šias mintis mes skatiname jas tęstis. Vienintelis būdas pašalinti šias mintis - ne kovoti, o ignoruoti. Vietoj stresą keliančių minčių turėtume galvoti apie ką nors malonaus, teigiamo.
Minčių kaitymo pratimai
Keletas nesudėtingų minčių kaitymo pratimų siūloma knygoje „Brain-Switch: kelias iš depresijos“. Visi pratimai yra lengvi. Jiems nereikia išankstinio pasiruošimo, juos gali atlikti kiekvienas.
Vienas iš paprasčiausių pratimų siūlomų knygoje vadinasi „Žalia varlė“. Šis pratimas siūlo įsiminti beprasmišką frazę ar žodį iš vaikiško eilėraščio. Užklupus depresijai kartoti tą frazę.
Šis paprastas pratimas gali pasirodyti nereikšmingas palyginti su depresijos sukeliamu skausmu, bet dažniausiai sudėtingiausios problemos sprendžiamos paprastai. Kadangi smegenys vienu metu gali galvoti tik apie vieną dalyką, visą dėmesį sutelkus į neutralią mintį, nerimą kelianti mintis nebegalės tęstis.
Taigi, mes galime išmokyti ištrūkti iš depresijos. Minčių kaitymas vienas iš paprasčiausių būdų tai padaryti be vaistų. Reikia tik išmokyti smegenis mąstyti pozityviai arba neutraliai. Tik tas kas valdo savo mąstymą, valdo ir savo gyvenimą.
Dalis šiame straipsnyje esančios medžiagos remiasi leidyklos „VAGA” išleista knyga „Brain-Switch: kelias iš depresijos” (Arline Curtiss).
Teksto autorė Sigita Plyskaitytė
