Suknelių – pilna spinta
Lina su dukra Roberta pasitinka prieškambaryje. Šviesiaplaukė mergina vilki mamos megzta ryškiai raudona suknele. Ant komodos stovi 19-ojo gimtadienio proga dukrai pagaminta dėžutė, apklijuota saldainiais ir gėlėmis iš krepinio popieriaus.
Šeimininkė pirmiausia veda į miegamąjį, kur iš spintos ištraukia dešimtį megztų ryškiaspalvių suknelių, sijonų, megztinių, liemenių.
Kiekvienas mezginys su atitinkamomis puošmenomis – suknių ir sijonų pakraščiai apnerti, ant kai kurių ir – segės, kabo pinti raišteliai ar diržai. Mezginius išmargina gėlės, įvairiausi raštai, originalios sagos.
Dukra išsiskiria suknelėmis
„Per paskutinį mėnesį numezgiau šešias sukneles. Dukrai vieną jų – per dvi dienas“, – stebina moteris. Kasdien ji nors truputį pamezga, nes kitaip jaučiasi neramiai.
Roberta raudoną suknelę pakeičia į mėlyną su raudonomis sagomis. Ji džiaugiasi, kad gali būti išskirtinė, dėvėti su meile namie megztus drabužius.
Mama visuomet numezga, ko Roberta prašo: „Kažkada per dvi dienas numezgė suknelę. Man nepatiko, išardė ir vėl iš naujo numezgė“.
Megzti išmoko ligoninėje
Lina meno niekur nestudijavo, rankdarbių būrelių nelankė. Jos profesija – pardavėja. Mezgėjų jos šeimoje irgi nebuvo. Pirmąsias mezgimo pamokas gavo būdama devynerių iš ligoninėje šalia gulėjusios moters.
Vaikystėje slapčia nuo mamos Lina mindavo jos seną siuvimo mašiną „Zinger“. Mamos įtarimai, kad dukra nepaiso draudimo naudotis mašina, pasitvirtino, išvydus lėles dailiais drabužėliais. Nuo tada mama nebepyko.
Modelius kuria pati
„Suknelių modelius dukroms, sesei ar kitiems sukuriu pati, raštus – irgi. Siūlų parduotuvėje pamačiusi spalvą žinau, kaip atrodys drabužis“, – sako Lina.
Tarp mezginių – ir dešimtmetės Dominykos suknelė, kurią vilkėdama ji dalyvavo dienraščio „Šiaulių kraštas“ ilgakasių konkurse. Jai mama primezgė ir paltų, liemenių, puoštų veltom boružėm, drugeliais. Nors kai kurie drabužėliai jau išaugti, bet jų ardyti mamai neleidžia.
„Manau, į madą grįžta rankų darbo suknelės. Jas ypač vertina užsienyje. Labiau nei Šiauliuose į tokias sukneles dėmesį atkreipia Vilniuje, kur daugiau menu besidominčio jaunimo“, – pasakoja mezgėja.
Interjerą keisti nebrangu
Miegamojo stalčiuje pririkiuota segių. Jos gamintos iš karoliukų, užtrauktukų, vilnos. Segių gaminimo, vėlimo technikų ji niekur nesimokė, neturėjo tam laiko.
Violetinio atspalvio kambario įvaizdį moteris keičia kiekvienu metų laiku. Lina iš gabaliukų siuva užuolaidas, lovos užtiesalus, ant pagalvėlių prisiuva savadarbes gėles. Ji pabrėžia, jog dažnai keisti interjerą nebrangu.
Šeimos vonioje – pačios tapytas paveikslas. Įplyšusį, su dangaus mėlynės vaizdu jį pirko prekybos centre. Pati nupiešė laivus ir jūrą – nereikėjo pirkti nei drobės, nei rėmų.
Virtuvėje butelius Lina pavertė vazomis. Apsuko juos siūlais, puošė iš karoliukų vertais ar veltiniais drugeliais, laumžirgiais, boružėmis, vorais. Šaldytuvą dailino gėlėmis dekupažo technika, seną indaplovę išpiešė žiedais.
Gintarė VALUCKYTĖ
