Pasak jo, mitas, kad lietuvaičiai yra santūrūs, o jų jausmams atsiskleisti visais laikais padėjo ir Vilniaus erdvės. Vasario 13 d. prekybos centre „GO9“ atidaromoje parodoje greta sugula ir dialogą mezga gatvės fotografija bei senojo Vilniaus nuotraukos, darytos XIX–XX amžiuje.
„Norėjome konceptualiai sujungti kelias progas ir su meile pasitikti šaliai svarbią sukaktį – laisvos ir modernios Lietuvos šimtmetį“, – sako parodos partnerio „GO9“ vadovė Donata Vaičiukynė.
Visos fotografijos ekspozicijoje yra nespalvotos, tačiau jose užfiksuoti vaizdai – ryškūs. Senojo Vilniaus nuotraukose mažai meilės išraiškų, žmonių ir erdvių ekscentriškumo, tuo tarpu V. Alesiaus kadrai drąsesni – žmonės ir jausmai arčiau objektyvo.
„Nuomonė, kad lietuvaičiai yra santūrūs tėra mitas. Žinoma, viešose erdvėse jausmus jie dažniausiai reiškia subtiliai, tačiau, jei žmones sieja romantiški ryšiai, jie nevengia to parodyti – apdovanoja vienas kitą bučiniu, laikosi už rankų“, – sako gatvės fotografas Vincas Alesius.
Savo nuotraukose užfiksuotų herojų reikšti meilės V. Alesius neprovokavo
„Gatvės fotografijai negali primesti jokios režisūros. Stengiuosi nesikišti į kadrą ir neprovokuoti žmonių nei demonstruoti savo jausmų, nei juos slėpti. Kita vertus, visada apmąstau nuotraukos kompoziciją. Gatvės fotografija yra laukimas: žinau, kokį vaizdą noriu užfiksuoti ir gatvėje jį randu,“ – sako fotografas.
Tuo tarpu archyviniuose Vilniaus miesto kadruose, fotografuotuose XIX–XX a., Vilnius ir jo gyventojai skiriasi nuo to, ką matome šiandien – gatvėse mažai judėjimo, pagrindiniai sostinės simboliai: Gedimino pilies bokštas, Katedros aikštė – visiškai kitokie.
V. Alesius sako, kad gatvės fotografui nusikelti šimtmetį į praeitį būtų nemažas iššūkis: „Visų pirma, reiktų dirbti su visiškai kitokia technika ir, matyt, investuoti į kadrą: prieš fotografuojant užmegzti ryšį su žmonėmis, juos kalbinti. Trūktų pagrindinio gatvės fotografijai reikiamo elemento – intensyvaus miesto ir žmonių judėjimo, dinamikos.“
