Bažnyčios hierarchai įtikino valdžios atstovus, kad reikia įstatymais įteisinti tiek praktikuojančių gydytojų, tiek rezidentų teisę atsisakyti daryti abortą, jei tai prieštarauja jų religiniams įsitikinimams.
Visuomenė nebrandi
Nors šiandien Lietuvoje jau egzistuoja tokia nuostata - Lietuvos akušerių ir ginekologų etikos kodeksas numato, kad dėl religinių ir moralinių įsitikinimų gydytojas turi teisę atsisakyti nutraukti nėštumą - Vyskupų Konferencijos atstovų manymu, mūsų visuomenė dar nėra ganėtinai brandi. Tad vien Etikos kodekso per mažai, siekiant, kad nebūtų kokių manipuliacijų būsimais gydytojais ar esamais gydytojais.
Vyriausybė palaikė Vyskupų Konferencijos siūlymą, kad atsisakymo galimybė turėtų būti įteisinta įstatymu, todėl Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) dabar tenka sukti galvą, kaip užtik-rinti, kad galbūt vienintelis gydytojas rajone visgi sugebėtų atlikti abortą moteriai, kuri pastojusi atsidūrė ties mirties riba.
Dvišalė mišri komisija, kurios tikslas - įgyvendinti valstybės susitarimus su Šventuoju Sostu, taip pat nagrinėjo dvasininkų siūlymą, kad būsimi gydytojai akušeriai-ginekologai turėtų teisę dėl moralinių nuostatų ar religinių įsitikinimų atsisakyti mokytis atlikti kai kurias procedūras, numatytas rezidentūros programose. Šiuo atveju buvo kalbama apie abortus.
Anot dvasininkų, ir savarankiškam darbui besiruošiantis rezidentas neturėtų būti verčiamas daryti to, kas prieštarauja jo įsitikinimams.
Ieškojo sprendimų
Kaip “Respublikai” teigė sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė, pirminis Vyskupų Konferencijos siūlymas buvo keisti Gydytojo akušerio-ginekologo normą, papildant ją nuostatomis, kad ir gydytojų akušerių-ginekologų darbe, ir rengiant būsimuosius gydytojus būtų vadovaujamasi teise, sąžine ir tikėjimu. Buvo bandyta normą keisti, bet susidurta su keblumais - tiek SAM, tiek Teisingumo ministerijos teisininkai konstatavo, kad pakeitimas prieštarautų tam tik-riems įstatymams.
“Bandėme rasti racionalius sprendimus, - kalbėjo N.Ribokienė. - Sutarėme, kad besimokantis gydytojas privalo mokėti atlikti nėštumo nutraukimo procedūrą, nes tai susiję ne tik su moters norais ir pageidavimais, bet ir su medicininėmis indikacijomis. Nemokantis atlikti aborto gydytojas iš tiesų būtų bėda ir sveikatos sistemai, ir gydymo įstaigai, ir pacie-ntui. Tad Vyskupų Konferencija pasiūlė, ir mes tam pritarėme, kad mokymo procese mokymo objektas neturėtų būti moterys, kurioms nėštumas nutraukiamas joms pageidaujant”.
Taip pat buvo nuspręsta, kad reikėtų keisti ne akušerio-ginekologo normą, o inicijuoti Medicinos praktikos įstatymo pakeitimą, kuriame būtų aiškiai išdėstyta galimybė gydytojui atsisakyti nutraukti nėštumą tam tikrais socialiniais atvejais.
“Tačiau kyla rizika ateityje susidurti su problema, kad moterims bus sunku rasti, kas joms suteiktų tokią paslaugą, - pabrėžė N.Ribokienė. - Todėl įstatymo pataisose siūlysime numatyti, kad gydytojas, kuris atsisako suteikti tokią paslaugą, privalės nurodyti pacientei kitą gydytoją, kuris ją suteiks. Kitaip sakant, jis turės teisę atsisakyti, bet ir privalės surasti, kas už jį tai galės atlikti”.
Apie draudimą negalvojama
SAM atstovai, prieš priimdami sprendimus, bendravo šiais klausimais su medicinos studentais. Jų teigimu, studentai pritaria tokioms pataisoms - nors tokių atvejų ir nedaug, jiems būtų drąsiau atsisakyti, jei tai bus įtvirtinta įstatymais.
Tuo tarpu visuomenė neretai pabrėžia, kad Bažnyčia neturėtų kištis į sveikatos apsaugos reikalus. Nerimaujama ir dėl to, kad ateityje ši paslauga netaptų neprieinama moterims, nes iš tiesų jos poreikis Lietuvoje yra.
“Yra šalių - Airija, Lenkija ir Malta, kur abortai uždrausti, bet tai yra ne SAM sprendimas, o politinis šalies valdžios apsisprendimas. Tokio pobūdžio įstatymai priimami atsižvelgiant į visuomenės brandą, - sakė N.Ribokienė. - Mes matome, kad Lietuvai dar per anksti būtų svarstyti abortų uždraudimą. Tačiau abortas jokiu būdu neturėtų būti šeimos planavimo priemonė - tam yra saugesnių, mažiau žalingų sveikatai ir etiškesnių priemonių”.
Straipsnio autorė Aida VALINSKIENĖ.