Lietuva šiame didžiuliame muzikiniame konkurse dalyvauja jau nuo 1994 metų ir kasmet stengiasi pristatyti vis kitokią savo muzikinę viziją. Šiais metais mūsų šaliai atstovauja grupė „Katarsis“, kuri sulaukė daug dėmesio dėl savo išskirtinio, nešabloniško pasirodymo. Grupės pasirodymas pateko į finalą, o žiūrovų reakcijos parodė, kad kūrinys daugeliui rezonavo emociškai.
Apie tai, kaip gimė šių metų Lietuvos pasirodymas, su kokiais iššūkiais susiduriama ruošiantis konkursui ir kaip iš tiesų atrodo darbas „Eurovizijoje“ – pasakoja Lietuvos pasirodymo režisierius Povilas Varvuolis.
„Eurovizija“ tolsta nuo realaus pasaulio?
P. Varvuolis sako, kad tai ne pirmoji jo „Eurovizija“ – jam teko matyti daug skirtingų „Eurovizijos“ konkursų, tačiau šių metų „Eurovizija“ jam įsiminė ypatingu braižu.
„Šiai „Eurovizijai“ galėčiau dėti štampą – švediška „Eurovizija“, nes pagrindiniai prodiuseriai ir didžioji dalis komandos, kurie dirba Bazelyje, Šveicarijoje, jie yra iš Švedijos, tai yra švedų komanda, kurie važinėja jau ne pirmus metus“, – pasakoja režisierius.
Anot jo, švedų darbas turi atpažįstamą stilių, kuris, nors ir kiek pabostantis, tačiau nekelia abejonių dėl techninio profesionalumo.
„Tas jų braižas labai jaučiasi, bet tai nėra blogai, nes jie tikrai padaro gerai. Jie turi savo stilių, kurį lengva atpažinti, gal po kiek laiko šiek tiek pradeda atsibosti, bet visumoje, techniškai, patį renginio įgyvendinimą ir transliacijos, procesų sklandumą, jie daro nepriekaištingai“, – sako jis.
P. Varvuolis pastebi, kad švedams šis konkursas – ne vienkartinis renginys, o nacionalinė tradicija:
„Šio konkurso mažą versiją jie kiekvienais metais daro pas save, nepriklausomai nuo to, ar jie laimėjo, ar ne.“
Kalbėdamas apie patį „Eurovizijos“ turinį, jis neslepia kritiškesnio požiūrio – anot jo, konkursas tolsta nuo realaus muzikos pasaulio.
„Didėja atotrūkis tarp realios pasaulio muzikos, ką kiekvienas klausome savo ausinukuose ir per radiją, nuo to, kas yra „Eurovizijoje“. Plyšys didėja. Didžioji dalis kūrinių, kurie skamba „Eurovizijoje“, yra sukurti specialiai „Eurovizijai“, pagal kažkokius nerašytus, niekam neaiškius šablonus.
Tie šablonai nerašyti, niekas apie juos nekalba, bet kai kūrinys yra kurtas „Eurovizijai“, tu žinai, kad jis kurtas jai. Niekas tokio kūrinio iš principo nekurtų ir nerašytų, jeigu ne „Eurovizija“. Tas truputį mažiau patinka“, – teigia jis.
Lietuvos pasirodymas – išskirtinis
Paklaustas apie „Eurovizijoje“ Lietuvai atstovaujančios grupės „Katarsis“ kūrinį „Tavo akys“, režisierius iškart pabrėžia jo išskirtinumą.
„Pasirodymas yra kitoks nei visi pasirodymai, kurie žiba „Eurovizijos“ scenoje. Pas mus nėra blizgučių, kūrinys nėra šabloniškas, nėra parašytas „Eurovizijai“ ir tas labai jaučiasi.
Mes esame kitokie, toje „košėje“. Jis išsiskiria tuo, kad yra kitoks. Gali patikti, gali nepatikti, bet jis yra kitoks“, – priduria pašnekovas.
Jo teigimu, Lietuvos pasirodymas kalba be aiškinimo – kiekvienas gali jame atrasti savo prasmę.
„Kūrinys kiekvienam neša asmeniškai, kas rezonuoja, arba to kūrinyje neranda. Panašu, kad gan nemažai žmonių atrado, kas rezonuoja, ir dėl to kūrinys pateko į finalą“, – sako vyras.
Kruopštus pasiruošimas – iškart po nacionalinės atrankos iki finalo
Pasak režisieriaus, pasiruošimo darbai prasideda iškart po nacionalinės atrankos. Nuo tada prasideda intensyvi komunikacija ir organizaciniai procesai.
„Kai kūrinys laimi nacionalinę atranką, iškart prasideda bendravimas – tiek su atlikėjais, tiek su nacionaliniu transliuotoju, kuris veikia kaip tarpininkas. Tada pradedamos pildyti begalės įvairių formų: pateikiami kūrinio tekstai, įrašai, nacionalinio finalo vaizdo medžiaga.
Taip pat reikia pateikti visą krūvą reikalavimus atitinkančių „briefų“ – ką norime perteikti kūriniu, kokio apšvietimo tikimės, kokias kameras norėtume naudoti. Visa tai vyksta labai ankstyvoje stadijoje, maždaug vasario–kovo mėnesiais“, – pažymi jis.
Visa ši informacija keliauja pas konkursą organizuojančią šalį. Šiemet – į Šveicariją.
„Jie turi visą informaciją, ruošia, programuoja šviesas, programuoja kameras, o balandžio pabaigoje atsiunčia repeticijos įrašą. Repeticija atliekama su žmonėmis, kurie maždaug atitinka tos šalies atlikėjų ūgį ir išvaizdą – tai aktoriai, kurie išmoksta žodžius, žiobčioja ir atlieka funkciją scenoje“, – atskleidžia režisierius.
Po to, kai atsiunčiamas pastatymo įrašas, delegacija išvyksta į šalį, kur vyks konkursas, ir prasideda gyvos repeticijos.
„Pirmosios repeticijos metu kiekvienai šaliai skiriama po pusvalandį scenoje ir pusvalandį persirengimo kambaryje. Tuomet, remiantis po repeticijos gautais komentarais, dirbama toliau ir po dviejų dienų vyksta antroji repeticija. Viskas vyksta panašiai, tik laiko skiriama šiek tiek mažiau – po 20 minučių scenoje ir persirengimo kambaryje“, – pasakoja režisierius.
Artėjant finalui, vyksta generalinės repeticijos – viena jų įrašoma transliacijos saugumui užtikrinti.
„Įvyksta pirmoji repeticija ryte, tada vyksta vakarinė repeticija, kuri yra įrašinėjama, tuo atveju, jei netyčia dingtų signalai, kad toji versija, kuri buvo įrašyta diena prieš, ji grotų ir toliau“, – sako jis.
Galiausiai ateina tiesioginės transliacijos vakaras – atlikėjai pasirodo, o žiūrovai laukia rezultatų.
„Tai nesustabdomas renginys, kuris vienu ar kitu atveju, bus ištransliuotas pasaulyje“, – konstatuoja P. Varvuolis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
