Kokia yra tipiška Lietuvos moteris, pasakyti sudėtinga. Jos įvairios. Anot N.Steponkutės, kuri daug keliauja po pasaulį ir dažnai bendrauja su įvairių tautybių moterimis, pastaruoju metu lietuvės tapo labai aktyvios, nes daug kur dalyvauja, veržiasi į darbo rinką. Tačiau moterims viskas daug sudėtingiau nei vyrams.
Šeima ir darbas sunkiai suderinami
„Moters dalia daug sunkesnė. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Mes gimdome vaikus, juos prižiūrime, auginame, rūpinamės. Be to, vyksta nuolatinė kova už būvį darbo rinkoje. Iš patirties gerai žinau, kad sovietmečiu moteris jautėsi saugesnė, nes nebuvo rinkos ekonomikos ir privataus verslo. Dabar moteriai, norinčiai auginti vaiką arba jau auginančiai jį, rasti darbą yra daug sudėtingiau nei anksčiau. Todėl daugelis moterų šiandien bijo gimdyti vaikus“, – sakė N.Steponkutė. Taigi nereikėtų stebėtis, kad gimstamumas šalyje yra sumažėjęs, o vienišų vyrų ir moterų padaugėjo. Šiuolaikinei lietuvei sudėtinga suderinti darbą ir šeimą.
Moralinių vertybių devalvacija
Žinoma, tam įtakos turi ir pasikeitęs porų gyvenimo būdas. „Anksčiau lytiniai santykiai prasidėdavo tik susituokus, todėl dažna pora anksti sukurdavo šeimą. Dabar visi gyvena kaip nori, su kuo nori. Vyro ir moters santykiuose atsirado daug racionalumo“, – neabejojo N.Steponkutė. Tačiau ji įsitikinusi, kad tai ne visada padeda pasiekti norimą rezultatą: „Moters intuicija yra tokia galinga, kad protas jos niekada neatsvers, todėl intuicijos nepaisymas dažnai pakiša koją.“
Šiandien moterų problemos beveik nesiskiria buvusių sovietmečiu: sergantys vaikai, seni tėvai, smurtas šeimoje, pinigų stoka. Tačiau naujovių yra. Šiandien aktyviai ugdomas moterų pasitikėjimas savimi, kita vertus, itin sureikšminamas kūniškumas. „Vyksta kultūros, moralinių vertybių devalvacija. Žmonėms vis labiau ima rūpėti materialūs dalykai. Sovietmečiu daugiau aptarinėdavome, kas kokį spektaklį matė ar knygą perskaitė, o ne kokią rankinę ar kilimą įsigijo“, –pasakojo Lietuvos moterų draugijos vadovė. O juk svarbu ne tai, ką turi, o tai, kaip naudojiesi tuo, ką turi. Esame vartotojai, siekiame įsigyti daiktų, o laimės juk daug daugiau suteikia paprasti ir nieko nekainuojantys dalykai.
Visi lygūs, bet vieni lygesni
Dar viena Lietuvos moterų problema – noras pačioms rūpintis visais keturiais namų kampais. N.Steponkutė mano, kad pakaktų dviejų. „Vokiečiai turi gerą ir juokingą testą, kuris atskleidžia moterų padėtį namuose. Kai moteris ima pasakoti, kad jos vyras labai geras, kad jie viską daro kartu ir kad jis daug padeda, užduodamas vienas klausimas: „O kuris iš jūsų valote tualetą?“ Lietuvoje tai – išskirtinai moterų darbas. Tai kur tas lygiateisiškumas?“ – klausė N.Steponkutė. Vyrai labiau linkę dirbti tuos darbus, kuriuos atlikus matosi rezultatas. Juk pastačius tvorą bus lengva parodyti, ką nuveikei. O suplovus stirtą indų ar penkis kartus iššveitus vonią? Šių darbų rezultatai neapčiuopiami arba apčiuopiami tik laikinai.
„Anksčiau mergaitės tiek namuose, tiek mokykloje buvo auklėjamos itin griežtai. Buvo neįsivaizduojama, kaip jauna mergina gali troleibuse neužleisti vietos senukui. Žinoma, buvo ir blogų dalykų. Vis dėlto moralinės vertybės anksčiau buvo svarbesnės nei dabar. Viena vertus, jaunos moterys šiandien turi daug daugiau laisvės, kita vertus, nebėra jokių ribų, trūksta supratimo“, – kalbėjo N.Steponkutė. Ji įsitikinusi, kad dėl to kaltas ir pasikeitęs gyvenimo tempas: daugelis tėvų yra labai užsiėmę, neturi kada pasirūpinti savo paaugliais vaikais.
Smurtas visada egzistavo
Apie smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje šiandien kalbama daug ir intensyviai. Lietuvos moterų draugijos vadovė tai vertina itin teigiamai: mat prieš moteris buvo smurtaujama visais laikais. „Anksčiau moterys slėpdavo, kad prieš jas smurtaujama: maskuodavo mėlynes, stengdavosi, kad apie smurtaujantį vyrą niekas nesužinotų. Dabar apie tai vis daugiau viešai kalbama, apie smurtą atvirauja ir pačios moterys, bandydamos ištrūkti iš smurto spąstų. Toks atvirumas moterims labai naudingas, jos suvokia, kad smurtaujama ne tik jų šeimoje, kad galima ieškoti pagalbos“, – kalbėjo N.Steponkutė. Ne vieną smurtą patyrusią lietuvę sutikusi moteris gerai žino, ką ji išgyvena. Dažnai dėl tokio vyro elgesio moteris kaltina save. Be to, vis dar gajus įsitikinimas, kad moteriai gyventi be vyro nedera, todėl dažna moteris nesiryžta ir neišdrįsta bandyti keisti situacijos. „Moterys gyvena iš inercijos, dėl vaikų. Daug lemia ir finansinių galimybių nebuvimas“, – pasakojo Nijolė.
Vienoms – rojus, kitoms – pragaras
Dažnai mažuose šalies miesteliuose viešinti ir su jų gyventojomis bendraujanti draugijos vadovė mato, kad mieste ir kaime gyvenančių moterų gyvenimas skiriasi. Anot jos, miestietėms trūksta išminties, jos gyvena dideliu tempu, patiria daug streso, dėl informacijos gausos būna išsiblaškiusios. O kaimo moterys ramesnės, nuoširdesnės, iš tėvų ir protėvių perėmusios gilią išmintį, jos turi mažiau informacijos, bet dažniau vadovaujasi intuicija, laikosi tradicijų. Joms svarbu, ką žmonės pasakys, todėl turi mažiau laisvės, daugelį dalykų daro arba nedaro tik todėl, kad aplinkiniai nepasmerktų. Tačiau ištikus bėdai jos gali sulaukti daugiau paramos.
Nors įvairiose vietose gyvenančių moterų gyvenimas skiriasi, jų problemos visame pasaulyje yra panašios. „Visos nori laimingos šeimos, sveikų vaikų, geros finansinės padėties. Visur egzistuoja smurtas ir moterims ant pečių užkrauta didelė atsakomybė už namų buitį. Laisvesnės yra tik skandinavės, nes Skandinavijos šalyse geresnės materialinės sąlygos, aktyvūs moterų judėjimai ir t. t. Tačiau Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje ar Graikijoje moterys turi gerokai mažiau teisių nei Lietuvoje. O ką jau kalbėti apie Afrikos ar Azijos žemynuose gyvenančias moteris... Palyginti su jomis, gyvename rojuje, kur nėra nei karų, nei vaikus marinančių ligų, nei vandens stygiaus“, – apibendrindama sakė N.Steponkutė.
Trūksta linksmybių
„Kovo 8-osios proga Lietuvos moterims linkiu optimizmo, gyvenimo džiaugsmo, pasitikėjimo savimi, bet svarbiausia – mylėti ir būti mylimoms. O jei jau nėra ką mylėti, įsigykite mielą naminį gyvūną, auginkite gėles, džiaukitės ateinančiu pavasariu. Mūsų visuomenėje labai trūksta džiaugsmo, šokių, linksmybių, dainų. Pavyzdžiui, Indijoje visi vaikšto išsišiepę, nes tiki, kad turi šimtą gyvenimų ir šis – tik vienas iš jų. O Lietuvoje daugelis mano, kad gyvena tik kartą, beje, ten, kur saulė šykšti spindulių ir šilumos“, – juokėsi N.Steponkutė.
