Anot moters, ši kelionė yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Susikrovusi kuprinę su draugais ji kojomis įveikė apie 190 km. Jolantos draugų kompanija nusprendė aplankyti tris valstybes: Prancūziją, Italiją, Šveicariją. Negana to, keliauti pasirinko sunkesnį maršrutą, kuriame reikėjo daug kopti į kalnus ir vėl leistis žemyn. Jolanta pasakoja, jog keliavo alternatyviais keliais, norėjo pasigrožėti kraštovaizdžiu.
Maistas ir vandens paieškos
Šis žygis truko dvi savaites, kurioms reikėjo pasiruošti iš anksto. Jolanta pasakoja, kad maisto atsargų prisipirko jau anksčiau. „Košių paėmėm 54 pakelius, tai mes jau čia per daug jų nusipirkome, tiek tikrai daug nereikėjo“, – juokiasi gražuolė.
Norint ant pečių nenešti sunkios kuprinės, kuri prikrauta maisto, ji su draugais mėgavosi mažai sveriančiais, bet labai kaloringais užkandžiais. „Vakarienėms rinkdavomės daug kalorijų turintį maistą. Jis primena davinį, kurį gauna kareiviai. Jame yra daug kalorijų ir maistingų medžiagų. Aišku, kad jie nemažai ir kainuoja, bet stengiantis sumažinti tą nešamą svorį, tai rinkomės daug drėgmės neturintį maistą. Turėjome ir daug košių, jas valgydavome pusryčiams ir pietums. Žinoma, kad turėjome ir užkandžių. Viską nešėmės, kas tik lengviausia ir, kas turėjo kuo daugiau kalorijų“.
Tokio žygio metu privaloma gerti kuo daugiau vandens, bet neštis kelis litrus ant pečių – tikras iššūkis. „Dėl vandens nekildavo jokių problemų, nes kalnuose pilna šaltinėlių. Visą vandenį gerdavome iš kalnų upelių. Aišku, nemažai ir tokių vietų, kad, kai eini dvi valandas ar daugiau, nėra vandens telkinio, todėl reikėdavo ilgai paieškoti. Tekdavo neštis tokias sistemas, kur įsipildavome 2 litrus“, – pasakoja moteris.
Kalnai parodė tikrus žmonių veidus
Nors moteris su draugais keliavo į žygį, siekiant surasti savyje ramybę bei atgaivą kūnui ir sielai, ji pamatė ir visai kitokius draugų veidus, tikrus charakterius. „Kelionėje buvo šokių tokių niuansų. Vienu metu atsitiko taip, kad iš vienos grupės tapome dvi grupės. Deja, bet kalnai labai aiškiai parodo tikrąsias žmonių vertybes. Kai kuriems žmonėms teko atsiskirti. Bet šiaip viskas buvo gerai ir fiziškai, ir psichologiškai. Tie vaizdai atperka viską, nes jie yra fantastiški“, – teigia Jolanta.
Sunkumų pasekmės
190 įveiktų kilometrų pasekmės jaučiamos dar iki šiol. Kūno rengybos trenerė atskleidė, jog sunki kuprinė bei nuolatinis ėjimas išvargino jos kojas. Galiausiai ant pirštų atsirado mažų pūslelių. „Su kiekvienu žingsniu atrodė, kad eini per žarijas, pėdas degina. Visos šios pūslės atsirado, manau, nuo didelio svorio. Gali būti pasiruošus tiek fiziškai, tiek psichologiškai, bet gi nevaikštai kiekvieną dieną su dideliais svoriais po 15-20 km per dieną. Manau, kad jeigu oda jaunesnė, tai reaguos atitinkamai“, – apie susidūrusiais sunkumais kalba ji.
Nors Jolantai ir keliauti buvo sunku, tačiau ji džiaugiasi, kad kalnų grožis atperka visus skausmus. „Pėdos tikrai degė, kai jau kelionė buvo prie pabaigos, tai ypatingai jautėsi kojų skausmas, norėjosi jas tiesiog nusiimti ir padėti kažkur į šalį. Sunku labai, bet čia iššūkis sau. Tie kalnai turi savotiškos magijos, vaizdai atperka visus skausmus, kurie atsiranda kelionės eigoje. Ką mato akys – nerealu“, – priduria ji.
Poilsinės keliones jos nežavi
Sportiška mergina pasakoja, jog Lietuvoje ji nekeliauja į žygius, tačiau jaučia tikrą malonumą keliaujant po kalnus. „Nesuprantu, kai žmonės vyksta į Egiptą ar Turkiją, kur yra viskas įskaičiuota ir ten guli dvi savaites. Tokios atostogos tikrai ne man. Aš neteisiu žmonių, kurie tai daro, bet man labiau patinka keliauti ir daugiau pamatyti.“
Nors Jolantai ir priimtiniau yra keliauti, laipioti kalnų viršūnėmis, ji sako, kad mielai ir pagulėtų prie baseino, bet jis turėtų būti egzotiškoje šalyje. „Gulėti prie baseino irgi visai nieko, aišku, jeigu baseinas yra Maldyvuose. Čia ir aš galėčiau gulėti dvi savaites, bet tikrai ne Turkijoje“, – priduria ji.
