„Kaip atrodau, taip ir jaučiuosi“ – nėra tik kandus posakis, pabrėžiantis, kad prasta išvaizda lemia blogą savijautą. Psichologų teigimu, gera išvaizda sukelia didesnį pasitikėjimą savimi, savivertės jausmą ir pozityvesnį mąstymą. Itin svarbi mūsų įvaizdžio dalis – drabužiai, bet ar visuomet apsipirkimas sukelia tik malonias emocijas ir kodėl metams bėgant besikeičiančios kūno proporcijos varo mus į neviltį drabužių parduotuvėje?
Žmonių kūno proporcijos priklauso nuo daugybės faktorių, tokių kaip rasė, etninis bei šeimos genofondas. Mokslininkų teigimu, labiausiai moterų figūrą veikiantys faktoriai yra amžius, dietos ir kitos gyvenimo būdo ypatybės, menstruacinis ciklas, menopauzė.
38 dydis Amerikoje – Azijoje virsta 34
Natūralu, kad 36 dydžio suknelė, siūta vidutinio sudėjimo amerikietei, to paties amžiaus moteriai Kinijoje gali atrodyti kaip 40 ar 42 dydžio. Todėl visame pasaulyje žinomų prekių ženklų drabužių gamintojai priversti ieškoti būdų, kaip standartizuoti drabužių dydžius ir pritaikyti juos visų planetos moterų poreikiams. Tokių garsių gamintojų kaip „Versaci“, „Prada“, „Chanel“ produkcija nori puoštis moterys ne tik Europoje ar Amerikoje, bet ir Azijoje bei Afrikoje.
Pasaulyje žinoma kompanija „Alvanon“ visuose žemynuose atlieka itin pažangius žmogaus kūno proporcijų tyrimus, kuriais remiantis tikslinami ir standartizuojami drabužių dydžiai skirtingų kontinentų gyventojams. Naujienų portalas Balsas.lt pasidomėjo, kaip atrodo drabužių pramonės „virtuvė“ iki to momento, kol šie tvarkingai sugula parduotuvių lentynose ir kokių gudrybių griebiasi gamintojai, kad jų klientai jaustųsi gerai.
„Smėlio laikrodžio“ figūros standartas
Į klausimą, ar egzistuoja skirtumai adaptuojant drabužių dydžius Europos, Azijos ir Amerikos rinkoms „Alvanon Inc“ kompanijos prezidentas Edas Gribbinas sakė: „Visame pasaulyje dydžių standartai skiriasi, bet Europos ir Amerikos tendencijos gana panašios. Dauguma drabužių gamintojų tebesivadovauja pasenusia tendencija, kad visų moterų figūros yra „smėlio laikrodžio“ formos, pavyzdžiui: populiariausias dydis Vokietijoje yra 38, Didžiojoje Britanijoje – 12, Prancūzijoje – 40, Italijoje – 42, o JAV – 8. Vis dar egzistuoja „standartas“, kad moters biusto apimtis turi siekti 88-90 cm, liemens – 70-72, klubų 94-96 cm.“
Anot pašnekovo, tokios drabužius gaminančios kompanijos kaip „H&M“, „Zara“ savo produktų etiketėse skirtingų šalių klientams nurodo skirtingus dydžius, kad vartotojams būtų paprasčiau išsirinkti sau tinkamą.
„Kaip jau minėjau, tam tikrų regionų rinkose esama panašumų, bet kiekviena kompanija stengiasi panaudoti gaminio modelį ir formą, atsižvelgdama į savo tikslinės klientų grupės poreikius. Tai paaiškina, kodėl to paties dydžio, bet skirtingų gamintojų drabužiai tinka skirtingai. Gaminio dydį taip pat veikia ir pačios prekės kultūros bei dizaino idėjos įgyvendinimas. Pavyzdžiui, jaunimui skirti gaminiai bus kur kas labiau prigludę prie kūno, nei, tarkime, to paties dydžio drabužiai skirti vyresnei pirkėjų grupei“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak Edo Gribbino, labiausiai iš visų pasaulio regionų savo dydžių standartų specifika išsiskiria Azijos regionas: „Europos ar Amerikos rinkoms siuvami drabužiai neatitinka Azijos rinkos poreikių. Svarbu pastebėti, kad šiame regione išvystyta savita drabužių pramonė, kurios išskirtini bruožas – mažesnių dydžių gaminiai, skirti Kinijos, Japonijos vartotojams. Įdomu tai, kad nors Kinijoje labai populiaru žymėti dydžius raidėmis S, M, L, žymėjimas neturi nieko bendra su vakarietiškaisiais dydžių standartais. Japonijoje egzistuoja savita žymėjimo sistema, kuomet drabužių dydžiai žymimi skaitmenimis – 1,3,5,7,9.“
Tyrimams skenuojama tūkstančiai figūrų profilių
Paklaustas, kokius tyrimus, padedančius atskleisti žmogaus figūros pokyčius, atlieka kompanija „Alvanon“, pašnekovas sakė: „Mūsų kompanija nuolat atlieka įvairaus pobūdžio tyrimus, siekdami išsiaiškinti būsimas rinkos tendencijas. Vienas efektyviausių tyrimų metodų – tikslinės klientų grupės kūno profilių skenavimas ir skaitmeninių duomenų bazių kūrimas. Pavyzdžiui, 2010-aisiais buvo nuskenuota 35 tūkst. vartotojų figūrų profilių prekybos centruose Kinijoje. Tokiu būdu tirti septyni šios šalies regionai. Kartais atliekami ir vartotojų nuomonės tyrimai. Mūsų kompanijos sukaupta duomenų bazė – didžiausia tokio pobūdžio informacijos saugykla pasaulyje. Naudodamiesi sukauptais duomenimis galima stebėti, kaip kinta žmogaus figūra ir kaip pagal tai turėtų būti koreguojami drabužių dydžių standartai, taip pat galime palyginti tam tikrus pokyčius tarp šalių ar vienos konkrečios šalies viduje.“
Dažnai drabužio rinkimasis visuomet turi ne tik fizinį, bet psichologinį aspektą: tinkamas drabužio dydis ir pageidaujamas rezultatas sukelia komforto jausmą, o kai pirkinys nei dydžiu, nei išvaizda nepateisina vartotojų lūkesčių, atsiranda tam tikras diskomforto jausmas. Egzistuoja ir dar vienas niuansas – lūkesčių ir realybės suderinamumas: tikriausiai ne kartą teko matyti, kad moteris parduotuvėje bando įsisprausti į per ankštą suknelę, nes yra šventai įsitikinusi, kad ši – būtent „jos dydžio“. Apie klientų įprotį galvoti apie save geriau, nei rodo svarstyklės, labai rimtai mąsto ir drabužių gamintojai.
Pirkėjus guodžia etiketės „apgavikės“
Į klausimą, ar tiesa, kad didžiosios drabužius gaminančios kompanijos kartais didelių dydžių drabužių etiketėse nurodo mažesnį gaminių dydį vien tam, kad „paguostų“ ir „padrąsintų“ lieknesniais save įsivaizduojančius klientus, pašnekovas sakė: „Toks reiškinys iš tiesų egzistuoja ir yra vadinamas „saviapgaulės metodu“. Jis imtas taikyti prieš trisdešimt metų JAV. D. Britanijoje tokių atvejų pastebėta prieš dešimtmetį ir tai pamažu skverbiasi ir į Europos drabužių rinką. Kalbant atvirai, iš tiesų drabužių gamintojai dažniau ne mažina dydį etiketėje, bet laikui bėgant po truputį didina pačius tam tikro dydžio išmatavimus, pavyzdžiui pridedami po 1-2 cm per vienerius ar dvejus metus. Taip vartotojai, net ir keičiantis jų kūno formoms, gali dėvėti „to paties“ dydžio drabužius.“
Specialisto teigimu, pasitaiko atvejų, kad moterys, kurių kūno formos kinta mažiau, metams bėgant ima pirkti 1-2 dydžiais mažesnius drabužius, nei dėvėjo anksčiau. „Suprantama, tokie pokyčiai labai teigiamai veikia pirkėjo psichologines nuostatas ir savijautą. Tokia strategija ypač veikia pirkėjas moteris, kurioms šiek tiek per trisdešimt. Moterys, kurioms mažiau nei trisdešimt ir paaugliai paprastai kur kas mažiau suka galvą dėl to, kas parašyta drabužio etiketėje, tad toks psichologinis efektas jų neveikia.“
Trečdalis pirkėjų neranda tinkamų drabužių
Ne paslaptis, kad egzistuoja tam tikra vartotojų kategorija, kuri dažnai pasiklysta dydžių ir pasiūlymų gausoje, o paieškų rezultatai nuvilia, mat jiems reikalingi nestandartiniai produktai. Į klausimą, ar drabužių kompanijos atkreipia dėmesį į šios klientų grupės poreikius, pašnekovas sakė: „Kaip rodo mūsų atliekamų tyrimų rezultatai, apie trečdalį vartotojų susiduria su drabužio dydžio prisitaikymo problemomis ir yra priversti ieškoti kompromiso bei pirkti drabužius, kurie neprisitaiko prie figūros taip, kaip jiems norėtųsi. Tai ir yra viena svarbiausių klientų nepasitenkinimo priežasčių, pavyzdžiui, JAV net 67 proc. vartotojų teigia, kad jiems sunku surasti drabužį, kuris jiems tiktų idealiai.“
Specialisto teigimu, dažniausiai skunduose pasitaikantis argumentas yra tai, kad sunku surasti drabužį, kuris prisitaikytų prie kūno formos. Anot pirkėjų, gamintojai dažniau orientuojasi į tam tikrą standartą ir nepamąsto apie realius vartotojų poreikius. „Klientės krūtinės apimtis gali būti 38 dydžio, juosmens apimtis – 42, o klubų – 40. Atrodytų, kad visi šie išmatavimai labai „standartiški“, bet iš pabandykite juos visus surasti viename gaminyje. Žinoma, drabužių gamintojai dažnai siūlo įvairius variantus, kaip spręsti šią problemą, bet vartotojai paprastai nelinkę laukti išskirtinio, jų poreikiams pritaikyto produkto, ar mokėti didesnę kainą už specializuotas prekes“, – kalbėjo pašnekovas ir pripažino, kad drabužių pramonės atstovai mieliau renkasi esamos drabužių dydžių sistemos optimizavimo galimybes nei investicijas į labai siaurą rinkos segmentą – specialiųjų poreikių turinčius klientus.
Madą diktuoja žvaigždės
Dažnai pasigirsta pastebėjimų, kad drabužių gamintojai tendencingai orientuojasi į tam tikras kultūrines tendencijas, pavyzdžiui, drabužiai paauglėms tampa vis labiau moteriškesni, atviresni ir labiau provokuojantys. Į klausimą, ar tiesa, kad drabužių pramonė sąmoningai skatina „norą suaugti“, pašnekovas sakė: „Kalbant apie jaunimo apranga, esama tendencijos, kad jaunos mergaitės nori atrodyti „labiau suaugusios“, bet tai juk nereiškia, kad jos nori atrodyti taip, kaip jų mamos. Labiausiai jaunimo madai įtaką daro įžymybių aprangos stilius, muzika, filmai ir kiti populiariosios kultūros elementai.“
Anot pašnekovo, būtent įžymybės formuoja jaunimo požiūrį į aprangos stilių: „Kalbėdamas apie jaunų merginų mados tendencijas ir stilių, nevartočiau žodžio „moteriškas“, veikiau „suaugęs“. Juk net tokios jaunimo žvaigždės kaip Justinas Bieberis ir Selena atrodo tarsi suaugę gerbėjams, kuriems 10-12 metų.“
Koks dydis yra šiuolaikinės moters siekiamybė?
Visais laikais egzistavo tam tikri grožio standartai, o šių dienų moterys tarsi įspraudžiamos į itin griežto etalono rėmus – koks drabužių dydis yra šiuolaikinės moters siekiamybė? „Nemanau, kad egzistuoja koks nors magiškas drabužių dydis, kuris būtų šiuolaikinių moterų siekiamybė. Paprastai idealizuojamas tas dydis, kuris buvo dėvimas baigiant mokyklą ar mokantis universitete. Manoma, kad jei tuo metu buvo dėvimas 34, 38 ar 40 dydis, tai tikimasi, kad toks visuomet ir išliks. Dažnai parduotuvėse ieškoma būtent to dydžio ir tik vėliau suvokiama, kad reikia 1-2 dydžiais didesnių drabužių. Be to, yra tam tikra žmonių grupė, kurie linkę neigti savo kūno matmenų pokyčius ir nuolat dėvi drabužius, kurie jiems per maži“, – kalbėjo E. Gribbinas.
Anot specialisto, tokie žmonės net sugeba įtikinti save, kad atrodo puikiai: „Gyvename laisvame pasaulyje ir tokia tarnyba kaip „mados policija“ – neegzistuoja. Žinoma, žmogus dėl savo aprangos sulaukia ir aplinkinių reakcijų, apranga – įvaizdžio dalis, kuri padeda sudaryti vienokį ar kitokį įspūdį“, – kalbėjo „Alvanon“ vadovas.
Žmonės nuolat auga
Mokslininkai nustatė, kad žmonijai evoliucionuojant keičiasi ūgio ir kitos kūno sandaros proporcijos. Dėl mitybos, gyvenimo būdo ir kitų civilizacijos pokyčių, kurių nepatyrė mūsų protėviai prieš šimtus metų, šių dienų paaugliai smarkiai išsiskiria ūgiu. Į klausimą, ar šis reiškinys atsispindi ir drabužių gamybos pramonėje, pašnekovas sakė: „Iš tiesų kūno sandara progresyviai keičiasi – dietos, vitaminai, hormonai ir kiti dalykai smarkiai veikia dabartinių žmonių išvaizdą. Tyrimai rodo, kad visame pasaulyje šiandien žmonės yra aukštesni nei buvo jų protėviai prieš šimtus metų. Nežymius vidutinio ūgio pokyčius galime pastebėti kiekvieną dešimtmetį. Nors per paskutinius trisdešimt metų, kuomet buvo atliekami tyrimai, pokytis atrodo labai nežymus, galime prognozuoti, kad mūsų vaikų karta bus 2-4 cm aukštesnė, nei mūsų.“
Pasak E. Gribbino, drabužiai dažnai siuvami atsižvelgiant į gyvų modelių išmatavimu, o manekenės dažniausiai pasižymi didesniu ūgiu nei eilinės moterys, tad ir vadinamasis standartas yra šiek tiek „kilstelėtas“: „Tai nėra problema, iš tiesų nesklandumų apsipirkinėjant kyla tik 30-35 proc. vartotojų, mat jų ūgis yra 4-6 cm mažesnis už bendrą vidurkį ir tuomet perkant drabužius paaiškėja, kad „standartinės“ striukės rankovės yra per ilgos ir pan.“
Iššūkis – Kinijos, Indijos ir Brazilijos rinkos
Kalbėdamas apie tai, kokius naujus dydžių pokyčius pastebi tyrimus atliekančio kompanijos specialistai ir kokios drabužių dydžių standartų tendencijos bus aktualios ateityje, pašnekovas sakė: „Su dideliu susidomėjimu stebime augančias Kinijos, Indijos ir Brazilijos drabužių gamybos rinkas, kurios vystosi dideliu gyventojų skaičiumi pasižyminčiuose regionuose, kur sparčiai auga viduriniosios klasės įtaka ir tikėtina, kad šie žmonės turės pinigų, kuriuos išleis madai: šių dienų populiariosios kultūros diktuojama taisyklė – „privalai puikiai atrodyti“ kelia intensyvų domėjimąsi mada“.
Specialisto teigimu, savo drabužių gamybos tradicijomis ypač savita yra Indija, mat šio regiono moterys išskirtinai renkasi vietinių fabrikų produkciją. „Bet ir čia vyksta pokyčiai, mat kuo daugiau uždirbama pinigų, tuo labiau domimasi Vakarų šalių mados tendencijomis. Pakeitus kai kuriuos importo įstatymus, į Indiją plūstelės daugybė prekių iš Vakarų, bet tam, kad tokie pokyčiai būtų pozityvūs, būtina studijuoti, domėtis šia šalimi regioninių skirtumų, kultūriniu bei religiniu aspektais. Tikimės, kad atliekami tyrimai leis sėkmingai įsilieti į naujas rinkas ir jose įsitvirtinti“.
