Lietuvoje mažėja domėjimasis etnografija - liaudies dainomis, senaisiais papročiais ir jų puoselėjimui, ypač tarp jaunimo. Tai ne tik šalies politikos ir globalizacijos, bet ir auklėjimo šeimoje rezultatas, teigė ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje dalyvavę muzikai.
Etnomuzikologės, humanitarinių mokslų daktarės Loretos Sungailienės vertinimu, lietuviškosios kultūros pamatas yra tradicinė kultūra, tai, kuo šalis išsiskiria ir yra ypatinga. Reikia puoselėti ir saugoti senuosius kaimo žmones, kurie yra išlaikę tradicijas, papročius. Pasak L. Sungailienės, dainos stiprina tautiškumą, tačiau šiuo metu jaunimui, priešingai nei vyresniosios kartos žmonėms, liaudies ar netgi Sąjūdžio metais dainuotos dainos nejaudina, nėra brangios.
„Jaunų žmonių ne tiek jau daug yra, kurie renkasi liaudies dainą, tradicijas, papročius. Tai tiesa, ir yra gana sudėtinga sudominti, nes patrauklių būdų, kaip parodyti tas senąsias dainas, yra nedaug. Juos reikia surasti, sugalvoti, patraukliai pateikti mūsų senąją tradicinę kultūrą, nes jaunimui viskas įdomu, kas dinamiška, šiuolaikiška, nauja, atitinka jų pomėgius, potraukius, požiūrius, gyvenimo būdą ir tempą“, - kalbėjo L. Sungailienė.
Pašnekovė sakė praktikoje susidūrusi su tokiais atvejais, kai jauni žmonės susigėsta, paprašyti padainuoti lietuvišką giesmę, esą jaunimas mieliau renkasi dainą kita, bet ne gimtąja, kalba. Be to, mažai kas jau ir bemoka tikrųjų, senųjų dainų. L. Sungailienė mano, kad minimalus supratimas apie tautinę kultūrą vaikams pirmiausia turėtų būti suteiktas šeimose.
„Deja, mes tas tradicijas šeimose dažnai jau esame ir praradę, šeimos gi dažnai būna mišrios arba tiesiog miestietiškos, menkai tradicijas bepuoselėjančios. Tėvai turi skiepyti meilę savo kraštui, papročiams, kalbai, dainoms“, - apgailestavo etnomuzikologė.
Ji taip pat kritikavo ir Europos Sąjungą, netiesiogiai verčiančią atsisakyti nacionalinių vertybių. Anot L. Sungailienės, priešingai - kaip tik turėtume likti kuo savitesni, įdomesni Europai ir pasauliui.
„Bet viskas yra mūsų rankose - ką mes patys atsirenkame, kokias tradicijas priimame ir kam atveriame savo duris ir langus. Jeigu atveriame amerikoniškoms ar europietiškoms naujoviškoms tradicijoms ir jomis pakeičiame savo senąsias, tai vėlgi tai yra mūsų netvirto stuburo problema. Turime tvirtai laikytis savo, sudėlioti vertybes į tam tikras lentynėles taip, kaip priklauso“, - sakė L. Sungailienė, kuri yra ir televizijos laidų vedėja, ir paragino žiniasklaidą daugiau kalbėti apie kultūrą, nesivaikyti reitingų, dažniau rodyti per televiziją Lietuvos kultūrinį gyvenimą.
Dainininkas, operos ir baleto teatro artistas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Vytautas Juozapaitis dėl jaunimo menko domėjimosi etnografija kaltino šeimas. Kita vertus, jis nesureikšmino dainos kaip tautiškumo identifikavimo, o ją siejo su saviraiška.
„Gali bandyti žavėtis kitomis kultūromis, jų muzika, bet tu niekada nepabėgsi nuo to, kas esi iš tikrųjų. Vis tiek tos savos dainos, sava muzika, savos tradicijos - anksčiau ar vėliau suprasi. Pradedu matyti kultūrų skirtumus ir dalykus, kurie man yra brangūs, tai, kas yra lietuviška, ir ko nenorėčiau atsisakyti savo gyvenime“ , - sakė neseniai pasauliniame konkurse Amerikoje laurus pelniusi dainininkė Evelina Ganusauskaitė.
Ji kaip pavyzdį pateikė baltarusius, kurie nuo mažų dienų gerbia savo kultūrą. E. Anusauskaitė yra nuolatinė kasmečio Baltarusijoje rengiamo festivalio „Slavianskij Bazar“ dalyvė.
„Tiktai ten supratau, kaip Lietuvoje tai yra gerokai palikta nuošalėje, prioritetu kažkodėl laikomi visai kiti dalykai. Tai nėra vien šeimų ar vaikų auklėjimo klausimas. Galbūt tai priklauso nuo pramogų verslo - visuomenėje formuojamas toks įvaizdis, pats šou pasaulis, televizijų laidos rodo visai kitus dalykus“, - įžvalgomis dalijosi atlikėja.
