Daug pasaulio matęs, lietuvių, lenkų, vokiečių ir dar kitokio kraujo turintis smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekker už Lietuvos vardo garsinimą pelnė Lietuvos jaunimo garbės kultūros atašė vardą. Prieš porą metų jis sugrįžo iš metus trukusios stažuotės Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur dėstė Bostono universitete bei dalyvavo garsių profesorių paskaitose ir meistriškumo kursuose.
Šiuo metu Martynas ruošiasi išleisti naują kompaktinę plokštelę tokiu pačiu kaip ir koncertas pavadinimu – „Solo meditacija“. Joje bus surinkti patys gražiausi, įspūdingiausi ir mieliausi atlikėjo širdžiai kūriniai smuikui solo, kuriais jis susidomėjo per keletą savo koncertinės veiklos metų, tačiau dar nė karto nebuvo sudėjęs į vieną koncertinę programą. Tai J. S. Bacho Partitos, N. Paganini Kaprisai, W. H. Ernsto Etiudas „Paskutinė vasaros rožė“, E. Ysaÿe Sonata Nr. 6, M. Regerio Čakona g-moll, taip pat paties M. Švėgždos von Bekkerio pjesė smuikui solo „Luminaris pulsus“. „Tai techniškai itin sudėtinga programa, sudėliota kaleidoskopiškai tam, kad būtų atskleista smuiko skambėjimo specifika nuo baroko iki šių dienų,“ – teigia Martynas.
Klaipėdos koncertų salė yra vienas šio projekto partnerių, mat būtent čia bus daromi plokštelės garso įrašai. Klaipėdos publika bus pirmoji, kuri išgirs jos turinį gyvai, išskyrus M. Regerio Čakoną, kuri į koncerto programą nepakliuvo dėl laiko stokos.
Martynas pasakoja, kad „J. S. Bacho partitos yra tarsi pagrindinės, laikančios kolonos smuiko repertuare. Skambėsiančias kompozicijas pasirinkau iš skirtingų Partitų smuikui solo, taip pat iš Sonatos smuikui solo ir, žinoma, įtraukiau monumentaliąją Čakoną. Pasirinkti N. Paganini Kaprisai – vieni iš pačių ryškiausių ir įspūdingiausių, jie atgimė romantizmo epochoje R. Schummano, J. Brahmso ir kitų kompozitorių transkripcijose. W. H. Ernstas – vienas žymiausių savo laikmečio smuikininkų, kuriam didelės įtakos turėjo N. Paganini asmenybė, virtuoziškumas bei magija. Pats būdamas virtuozišku smuikininku W. H. Ernstas sukūrė neįtikėtinai sudėtingus ir techniškus Etiudus. Etiudas „Paskutinė vasaros rožė“ sukurtas airių liaudies dainos tema. E. Ysaÿe – vienas žymiausių postimpresionistinio braižo belgų kompozitorių ir smuikininkas virtuozas. Karalienės Elžbietos konkurse Belgijoje E. Ysaÿe Sonata Nr. 6 smuikui solo II-jame ture grojama kaip privalomas kūrinys.“
Pasak Martyno, kurti muziką jį paskatino šviesaus atminimo rašytoja, buvusi Lietuvos ambasadorė prie UNESCO Ugnė Karvelis. Kūrybos troškulys gimė Paryžiuje 1998 metais. Tada Ugnė Karvelis pristatinėjo ką tik išleistą savo knygą „Traukinių daugiau nebebus“, o renginio metu M. Švėgžda von Bekkeris sugrojo vieną pirmųjų savo miniatiūrų. Nauja smuiko muzikos ir žodžio kompaktinė plokštelė buvo pavadinta „La son et la parole“ („Garsas ir žodis“). Plokštelėje – vienuolika miniatiūrų, kiekviena turinti savo pavadinimą, dedikuota konkretiems žmonėms – smuikininko bičiuliams.
M. Švėgždos von Bekerio kompozicija smuikui solo „Luminaris pulsus“ pirmąjį kartą nuskambėjo 2010 metais Bostone. Lietuvoje šis kūrinys dabar bus atliktas pirmą kartą. Pjesė dedikuota smuikininkei Danai Pomerancaitei-Mazurkevich, kurios neeilinė asmenybė ir dramatiška gyvenimo istorija (karo metais Kipras Petrauskas ją dar vaiką slapta, bulvių maiše, išnešė iš geto ir užaugino savo šeimoje) padarė didelį įspūdį. Pasak atlikėjo, tai „pulsuojantis šviesulys“ – nepaprastai šiltas, spinduliuojantis gėrį ir meilę žmogus.
„Su publika norėčiau pasidalinti savo mintimis apie gyvenimo esmę, kuri man prasideda paprasčiausiuose dalykuose. Jie mums padeda gyventi su meile, gėriu, kartu randame viltį ir tikėjimą, atsiribodami nuo pykčio, pavydo ir kitų blogio atmainų. Šiuo koncertu nenoriu nieko įrodyti, tiesiog pasidalinti savo kaip smuikininko gyvenimiška patirtimi, pasinerti į meditaciją, kuri man yra tarsi malda. Malda, kuri gali būti visokia, man tai – geros mintys. Tad linkiu kuo dažniau mintyse būti geriems, neieškoti blogio ir negandų. Linkiu gėrio ir pabuvimo su muzika gerose mintyse, tuomet tikrai atlikčiau savo misiją,“ – sako Martynas.
