• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ieškok moters. Šį prancūzų posakį žino ir atvykėliai iš tolimų šalių, ieškantys landų įsitvirtinti sotesniame pasaulyje. Pakistaniečiai, indai, azerbaidžaniečiai taikosi į lietuvaičių širdis, kad įgytų leidimus gyventi Lietuvoje. Bet siūlo joms ne amžiną meilę, o pinigus. Fiktyvi santuoka kainuoja 40 tūkstančių litų.

REKLAMA
REKLAMA

Traukia it medus

Leidimas laikinai gyventi. Šis Migracijos tarnybos išduodamas dokumentas svetimšaliams reikalingas kaip oras. Tas, kas jį gauna, iškart tampa visateisiu Europos Sąjungos nariu, o be jo beliktų tenkintis nelegalaus imigranto dalia. Tad nieko nuostabaus, kad leidimo laikinai gyventi siekiama ne tik legaliai, bet ir apgaule.

REKLAMA

Dar prieš gerus metus nieko nestebindavo mūsų šalyje plušantys kinai, turkai. Daugiausia jie lenkė nugaras statybų aikštelėse, kitose srityse, kur reikia mažai kvalifikuotos darbo jėgos. Šiandien, pasikeitus ekonominei situacijai, ir savų darbo rankų - per akis. Tačiau tai nereiškia, kad Migracijos tarnyba nebeturi ką veikti. Priešingai, į ją kreipiasi vis daugiau užsieniečių. Šiandien Lietuva populiariausia tarp Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Gruzijos, Moldovos piliečių. Šį posovietinių šalių sąrašą pagyvina Pakistanas. Pakistaniečiai tik dabar “atrado” Lietuvą ir plūsta čia vis gausiau.

REKLAMA
REKLAMA

Vilniaus kraštui opiausia - imigracija iš Baltarusijos. Mūsų artimiems kaimynams nesunku rasti pretekstą apsigyventi Lietuvoje. Jie motyvuoja atvykstantys pas gausiai čia gyvenančius giminaičius, Lietuvos piliečius. Dabartinė ekonominė situacija niekaip nepaveikė šios tendencijos - ir dabar, ir ankstesniais metais Lietuva baltarusiams buvo patraukli.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tuo tarpu gruzinai - nauji žaidėjai staiga mus “pamilusių” tautų žemėlapyje. Priešingai nei baltarusiai, gruzinai tenori čia kojas apšilti, bet ne įleisti šaknis. Lietuva jiems - viso labo tarpinė stotelė į kitas, turtingesnes, ES valstybes.

Nupirkta meilė

Migracijos tarnybos viršininkas Gintaras Bagužis įvardijo tris pagrindines įstatymo numatytas galimybes gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje - vedybos, verslas, mokslai.

REKLAMA

Lietuviški mokslai vėl labiausiai vilioja baltarusius. Vien Europos humanitariniame universitete jų studijuoja beveik du tūkstančiai.

Kitaip yra su santuokomis. Su lietuvaitėmis žiedus sumaino pačių įvairiausių tautų, rasių, religijų žmonės. Sakoma, kad meilė nepripažįsta jokių kliūčių. Tačiau vedybos su užsieniečiais ne taip jau retai būna daug proziškesnės. Lietuves į svetimšalių glėbį stumia ne liepsnojantys jausmai, o noras praturtėti. Ir, liūdniausia, praturtėti nusikalstamu būdu - per fiktyvias santuokas.

REKLAMA

Dar neseniai Migracijos tarnyba į mišrias santuokas nė nesidairė - tam nebūdavo pagrindo. Tačiau šįmet, kilus įtarimų, kad toli gražu ne visos vedybos - iš meilės, nutarta stebėti susituokusias poras.

“Pradėję tikrinti santuokas, radome nelegalių imigrantų patekimo į Lietuvą šaltinį”, - atskleidė G.Bagužis.

Sklaidant bylas kilę įtarimai daugeliu atvejų pasitvirtina. Nuvykę į nurodytą gyvenamąją vietą pareigūnai ten ne tik jaunavedžių neranda, bet ir išgirsta stulbinamų dalykų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

“Išgąsdiname tėvus - jie apie dukters, kuri dabar - gal Anglijoje, gal Ispanijoje, vestuves nieko nėra girdėję. Jiems - vos ne infarktas, kai sužino, kad duktė ištekėjusi, ir dar už pakistaniečio. Kitais atvejais randame jaunąją, kuri, pagal dokumentus, - vieno žmona, o gyvena su kitu; tikimės sutikti juodą sutuoktinį, o randame baltą”, - pasakojo Migracijos tarnybos viršininkas.

REKLAMA

Apsimetėlis - kas antras

“Vakaro žinioms” paskambinęs Vilniaus rajono gyventojas pasakojo padėjęs pareigūnams susekti fiktyvius sutuoktinius. Vyras pastebėjo, kad jo 30-metės kaimynės gyvenimas per vieną dieną apsivertė aukštyn kojomis. Ji įsigijo automobilį, persidažė namą, ėmė puošniai rengtis, nors prieš tai vos galą su galu sudurdavo. Kai pas jį užsuko Migracijos tarnybos pareigūnai ir pasakė, kad moteris yra turko žmona, vyras net išsižiojo iš nuostabos. Mat kaimynė jau daug metų turi vietinį sugyventinį, augina jo vaiką, jokio tamsaus gymio žmogaus jis niekada nėra matęs. Beje, jo kaimynė, baltarusė, jokiomis svetimomis kalbomis nekalba, net lietuviškai vos moka.

REKLAMA

Fiktyvių vedybų istorijomis jau ne pirmą dešimtmetį minta Holivudas. Aštraus siužeto filmuose migracijos tarnybos pareigūnai demonstruoja neįtikėtiną sumanumą sekdami į amerikietišką rojų prasprūsti panorusius nelegalius imigrantus. Kartais fiktyvų sutuoktinį išduoda dantų šepetukas, kartais - blogai įsidėmėta neva bendrų rankšluosčių spalva.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mūsiškiai Migracijos tarnybos pareigūnai dviračio neišradinėja. Jie vadovaujasi panašiais principais - smulkmenos greičiausiai išduoda melą. Kad ir tas pats dantų šepetukas. Kartais atskleidžiama tokių dalykų, kurie nustebina net patyrusius pareigūnus. Neseniai į jų akiratį pateko azerbaidžaniečiai, neturintys ne tik lietuviškų dokumentų, bet ir azerbaidžanietiškų. Tik sovietinius! Su šiais jau nebeegzistuojančios SSRS valstybės pasais jie ramiausiai gyveno 17 metų, kirto valstybių sienas, gimdė vaikus.

REKLAMA

“Per devynis mėnesius patikrinus 45 mišrias poras, įtarimų sukėlė beveik pusė jų. Pakistaniečiai, azerbaidžaniečiai, armėnai, indai, baltarusiai - išimtinai vyrai - siekia sudaryti fiktyvias santuokas. Juos išduoda patys paprasčiausi dalykai. Tarkim, sutuoktiniai negali susikalbėti tarpusavyje jokia kalba. Tikrinome Lietuvos pilietę, rusę, ištekėjusią už turko. Moteris tikino, kad jiedu bendrauja rusiškai, tas akivaizdžiai netiesa - nuo kada turkai moka rusų kalbą?” - piktinosi G.Bagužis.

REKLAMA

Už melagingą biografijos faktą - fiktyvią santuoką - Lietuvos moterims svetimšaliai paprastai sumoka 10 tūkstančių svarų (apie 40 tūkstančių litų). Turint omeny, kad jai dažniausiai ryžtasi žemesnio socialinio sluoksnio, neturinčios aukštojo išsilavinimo moterys, ši suma - pasakiškai didelė.

“Jos siekia lengvų pinigų. Bet turiu nuvilti: fiktyvi santuoka - tai didelių problemų pradžia. Ir valstybė jas persekios, ir asmeninį gyvenimą tvarkyti bus sudėtinga. Pavyzdžiui, kaip įteisinti skyrybas, kai fiktyvus sutuoktinis nežinia kur yra? O be jų sukurti naują santuoką - neįmanoma”, - įspėjo G.Bagužis.



Nereikia net kalbos

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau yra vienas esminis dalykas, kuris neleistų filmų kūrėjams susukti stipraus siužeto filmo pagal lietuviškas realijas. Išaiškėjus, kad santuoka - fiktyvi, mūsų įstatymai numato vienintelę bausmę - leidimo laikinai gyventi praradimą.

Santuoka, kad ir fiktyvi, lieka nenutraukta, o taip išsaugoma galimybė atvykti ne tik į Lietuvą, bet ir į kitas Šengeno valstybes. Šiuo metu, remiantis Europos patirtimi, siekiama įteisinti teisės aktus, numatančius baudžiamąją atsakomybę už fiktyvias vedybas.

Įkelti koją į Lietuvą, pasirinkus fiktyvių vedybų kelią, labai paprasta. Įteisinęs santuoką svetimšalis kreipiasi į Migracijos tarnybą ir be jokių biurokratinių kliūčių gauna leidimą laikinai gyventi. Nereikalaujama net lietuvių kalbos pradžiamokslio. Valstybinės kalbos egzaminas privalomas tik po penkerių metų, kai laikinas leidimas gyventi Lietuvoje keičiamas į nuolatinį.

Turtai praeina pro šalį


“Nuo to niekur nedingsime. Einame į pasaulį, globalizacija liečia ir mus. Nežinau, po kiek metų, bet mes tikrai būsime nevienalytė tauta, ne vien balti žmonės vaikščios mūsų gatvėmis. Taip yra visame pasaulyje. Reikia pratintis”, - tokias tendencijas konstatavo G.Bagužis.

REKLAMA

Tačiau tai nereiškia, kad svetimšalių antplūdis gali tapti gaivališkas. Prieš keletą metų atrodė, kad sostinės Naujamiestį okupuoja kinai. Čia vienas po kito, net prasidėjus sunkmečiui, dygo jų restoranai. Šis rajonas net buvo pramintas čainataunu.

“Šią situaciją mes jau kontroliuojame. Naujų kinų dabar atvažiuoja vos vienas kitas”, - teigė G.Bagužis.

Pastaruoju metu mūsų šalies nacionalinį žemėlapį keičia indai. Jų čia atvažiuoja vis daugiau. Restoranų verslas indų nedomina. Juos, kaip aukštųjų technologijų specialistus, kviečiasi bankai. Tuo tarpu vis gausiau į Lietuvą traukiantys gruzinai, steigiantys čia savas įmones, atstovauja verslui “perku - parduodu”. Daugiausia jie verčiasi nekilnojamuoju turtu.

“Migracijos tarnyba jiems priekaištų neturi. Tačiau yra kita medalio pusė. Lietuva nesudaro sąlygų investuotojams iš užsienio. Tarkim, Prancūzijoje, Vokietijoje tam tikrą pinigų sumą investavęs, darbo vietas sukūręs užsienietis greičiau, lengviau gauna leidimą gyventi toje šalyje. O Lietuvoje visai nesvarbu, ar jis turtingas, ar ne - prieš mūsų įstatymus visi lygūs. Esame atsilikę. Todėl galintys finansiškai būti naudingi užsieniečiai Lietuvą aplenkia dėl biurokratinių kliūčių”, - apgailestavo Migracijos tarnybos vadovas.

40 tūkst. Lt  - Tokia yra fiktyvios santuokos kaina

VŽ Info

Pakistanas, Azerbaidžanas, Armėnija, Indija, Baltarusija - šių šalių vyrai perka santuokas su lietuvėmis, siekdami gauti leidimą gyventi Lietuvoje

Alina KIELYTĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų