Kiek lietuvių dalyvavo neseniai pasibaigusiame tarptautiniame Kanų kino festivalyje, vargiai ar suskaičiuosime. Magiška festivalio trauka į savo sūkurį įtraukė ir kino žvaigždes, filmų kūrėjus, platintojus, kinomanus ir šiaip smalsuolius, kurie savo atostogas priderino prie šio prestižinio renginio. Apie festivalio įspūdžius pasakoja iš jo sugrįžusios mūsiškio “Kino pavasario" organizatorė Vida Ramaškienė ir aktorė Edita Užaitė.
Pirmą, bet ne paskutinį kartą
Iš Kanų festivalio kupina įspūdžių grįžo vilnietė aktorė E.Užaitė. Jai šią unikalią kelionę lėmė šiųmetinio “Kino pavasario" žiūrovų užpildytos anketos. 27 metų aktorė daug kam įsiminė iš televizijos serialo “Moterys meluoja geriau".
Edita jau spėjusi iki valiai išsimiegoti, nes Kanuose vyko daugybė renginių, vakarėlių, o ir filmų demonstravimas užtrukdavo iki išnaktų, bandė susikaupti rikiuodama patirtus įspūdžius. “Atsidūrusi tarp didžiulės minios su kino magija susijusių žmonių, jaučiausi kaip kokiame dideliame turguje gerąja prasme. Ten visko buvo daug ir man, kaip pirmą sykį patekusiai, gal net kiek per daug: žavėjo pati Kanų gamta, kvietė į filmus daugybė afišų, plakatų, kavinėse ir restoranuose vyko įvairūs vakarėliai. Tik tiek, kad anaiptol ne į visus galima buvo pakliūti. Mūsų delegacija iš “Kino pavasario" festivalio rengėjų dalijosi tais kvietimais. Pamačiau šešis filmus iš konkursinės programos, tačiau nė vienas iš jų nesujaudino iki širdies gelmių".
Labiau Editą jaudino sutiktų žmonių geranoriškumas, sulaukė daug komplimentų iš kolegų bei užsienio žurnalistų, kurie atkreipė dėmesį į jos sukneles, kurių autorius drabužių dizaineris Juozas Statkevičius. Paklausta, ar nedrebėjo kojos, kai žengė raudonu kino festivalio kilimu, aktorė nusijuokė: “Tame skruzdėlyne nebuvau išskirtinė, kaip kokia Žiuljeta Binoš (Juliette Binoche), kuri gavo pag-rindinį prizą už geriausią moters vaidmenį, tad nebuvo ko jaudintis. Bet šią aktorę ir dar kai kurias žvaigždes mačiau iš arti ir man jos atrodė fantastiškos", - pasakojo E.Užaitė ir pridūrė, kad jaudintųsi, jeigu tektų atstovauti Lietuvai su kokiu nors filmu. Aktorei tai buvo didelė šventė ir tiek, į kurią norėtų dar sykį nuvažiuoti.
Kelionėje į festivalį E.Užaitę lydėjo jos kolega ir bičiulis Gytis Ivanauskas, kuris linksmino visą lietuvaičių kompaniją, gyvenusią išnuomotuose keliuose butuose, nes viešbučiai labai brangūs.
Kanų dvelksmą pajusime ir mes
“Kino pavasario" direktorė V.Ramaškienė dalyvavo Kanų festivalyje jau šešioliktą kartą. Moteris Kanų kurortą ir festivalių organizavimo tvarką pažįsta kaip savo penkis pirštus. “Važiuoju į Kanus ne ilsėtis, bet dirbti. Ir dar man svarbi ta nepakartojama dvasia, kurią tik čia ir gali pajusti, o paskui bandyti perduoti mūsų kinomanams. Juk kinas geriau ar kartais ir blogiau surinkta “mašina", kuriai padedant atgyja ir istorija, ir nūdiena. Festivaliai kino žmonėms pirmiausiai svarbūs ne tuo, kad paganai akis į pasaulinio lygio kino žvaigždes su jų apdarais, bet pažintimis, kontaktais, kurie reikalingi tam, kad pačius geriausius ir įdomesnius filmus netrukus pamatytų mūsų žiūrovai. Beje, dėl skonių ginčytis sunku, nes mūsų delegacijos narių nuomonė ne visai sutapo su festivalio žiuri įvertinimais. Vienas iš filmų, pelnęs prizą, mūsiškiams pasirodė nuobodus, o štai mums patikęs Maiko Li (Mike Leigh) filmas “Dar vieni metai", labai gaila, nebuvo įvertintas. Tą filmą ketiname atsivežti į kitų metų “Kino pavasarį", tad žiūrovai galės patys nuspręsti, ko jis vertas. Nemažai festivalio programoje buvo prancūziškų filmų, bet nepasakyčiau, kad jie kuo nors ypatingi. Didžiausio susidomėjimo sulaukė, žinoma, Azijos kinas, kuris europiečiams pastaruoju metu daro didelę įtaką".
V.Ramaškienė ir jos komanda, kurioje buvo žinomas kino kritikas Edvinas Pukšta, beje, sugebėjęs pažiūrėti bene 60 filmų, prodiuserė Ieva Norvilienė, “Acme film" atstovai, susipažino su keliais lietuvių kilmės kino kūrėjais. “Labai įdomus ir šiltas žmogus pasirodė esąs ukrainiečių filmo “Mano laimė" montuotojas Danielius Kokanauskas, - pasakojo kino specialistė. Taip pat bendravome su buvusio Lietuvos diplomato Prancūzijoje Antano Liutkaus anūku Manueliu, kuris dirba operatoriumi vienoje Prancūzų kino kompanijoje, ir jo tėvu Perkunu Liutkumi, vedusiu žymią Kubos aktorę. Jis pažadėjo mums padėti ją pasikviesti į Lotynų Amerikos kino dienas Lietuvoje".
“Kino pavasario" organizatorė tikisi, kad keletą pačių įdomiausių Kanų festivalio filmų netrukus pamatys ir mūsų kino žiūrovai.
Giedrė Milkevičiūtė
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
