Atvirai prisipažinsiu, man asmeniškai skaniausi tradiciniai lietuviški kotletai su raugintais agurkais ir bulvių koše arba barščiai su kukuliais. Nesiimsiu aiškinti priežasčių, bet atsitinka, kad net žaviausia kasdienybė nusibosta.
Kad ji ir vėl teiktų džiaugsmą, naudinga trumpam atitrūkti nuo to, kas įprasta, bet kažin kodėl nebe taip miela. Kaip supratote, šiuo atveju kalbama apie maistą. Taigi kai ištinka anksčiau minėtoji krizė ir kotletų nebesinori, galima pasikepti kukulių iš kalmarienos.
Keturioms porcijoms reikia keturių nuvalytų kalmarų, maždaug 80 g maltų džiūvėsėlių, stiklinės sauso baltojo vyno, saujos razinų, saujos pinijų arba kedro riešutėlių, tarkuoto brandinto fermentinio sūrio (“Džiugo”, “Gojaus”, Parmos ir pan., nors geriausiai tinka sūris iš avies, o ne karvės pieno), vieno kiaušinio, tarkuotos citrinos žievelės, maltų juodųjų pipirų, druskos, alyvuogių aliejaus ir miltų kukuliams prieš kepant apvolioti.
Pirmiausia mėsmale sumalami kalmarai. Per tą laiką džiūvėsėliai pamerkiami į baltąjį vyną (vynas atpilamas iš turimos stiklinės; reikiamas jo kiekis nustatomas iš akies, bet išeiga yra maždaug pusė stiklinės). Razinos užplikomos verdančiu vandeniu, kad suminkštėtų.
Kalmarų faršas dubenyje sumaišomas su nusunktais džiūvėsėliais (geriausiai tai padaroma ranka, specialių įrankių nereikia), suberiamos pabrinkusios razinos, pinijų arba kedrų riešutėliai, tarkuotas sūris, įmaišomas kiaušinis (galima dėti tik baltymą, kad faršas per daug nesuskystėtų). Pagardinama tarkuota citrinos žievele, maltais juodaisiais pipirais, druska.
Iš faršo padaryti kukuliai apvoliojami miltuose ir apkepami įkaitusiame aliejuje. Kukuliams apskrudus, užpilama stiklinėje likusio baltojo vyno ir jie troškinami, kol gerai perkais vidus. Procesas trunka maždaug ketvirtį valandos, kartais ir truputį daugiau.
Valgoma su duona ir salotomis, bet skaniau su virtais ir keptuvėje pakepintais špinatais (pagardintais raudonąja karčiąja paprika ir česnaku). Užsigeriama šviesiu alumi arba baltuoju vynu.
Giedrės J. receptai
