Pavasarį vilniečius ir miesto svečius džiuginęs įstabiomis žydinčių sakurų šakomis, kurios ant restorano fasado atrodė lyg tikros, šaltajam sezonui prasidėjus Mantas sukūrė ne mažiau kerintį ir fotografijų vertą grožį - lauke stovi lemputėmis žybsinčios, tankios, dešimties metrų aukščio lietuviškos eglės, o šalia jų parimę iš pasakų puikiai atpažįstami mediniai elniukai Rudolfai, kailiu nuklotos senovinės rogės. Ne mažesnis klasikinis kalėdinis grožis visų užsukusių laukia ir restorano viduje.
Galima drąsiai sakyti, kad Mantas Petruškevičius Lietuvoje jau ne pirmus metus diktuoja dekoro tendencijas. Šįmet Mantui didžiosios žiemos šventės asocijuojasi su tautiškumu ir nemaria klasika. „Kalėdos nėra moderni šventė. Tai gyva, tikra ir dvasinga šventė, minima su šeima ir draugais, todėl puošti erdves šia proga irgi reikia mokėti skoningai ir jaukiai. Šįmet atsisakiau įprastų kalėdinių dekoracijų, tokių kaip burbulo formos eglutės žaisliukai. Lauke be žaliaskarių ir elnių fasadą puošia unikalūs metaliniai varpai, kurių skambesys girdimas visoje Vokiečių gatvėje. Smagi pramoga laukia ir vaikų - jiems čia pastatyta iš Londono pargabenta senovinė pašto dėžutė, skirta laiškams Kalėdų seneliui... Net neabejoju, kad šis restoranas taps ne mažesniu traukos centru fotografijoms, negu Rotušės ar Katedros aikštės eglės“, - nusišypso M.Petruškevičius.
Restorano viduje floristas pakabino eglių šakų girliandą ir ją padabino senovinio porceliano antikvariniais puodeliais ir lėkštelėmis, meškiais, kokybiško aksomo kaspinais ir pagalvėlėmis. Ypatingą atmosferą kuria ir specialiai čia atgabenta didžiulė senovinių knygų kolekcija. Trūksta tik paties Kalėdų senelio ir „Sugamour“ jaustumeisi lyg pačiuose jo namuose Laplandijoje...
Restorano įkūrėja Laura Normantienė visada norėjo šį restoraną paversti patraukliausia Vokiečių gatvės vieta. Panašu, kad Laurai išties pavyko, o jos pastangas įvertino net pati šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, paraginusi šios iniciatyvos imtis ir kitus. L.Normantienė žaisdama interjero ir eksterjero dekoru kas sezoną restoranui suteikia vis kitą veidą: „Man labai svarbu išsaugoti šią gražią tradiciją, nes tai ne tik sukuria teigiamą restorano įvaizdį, pakelia jį į aukštesnį lygmenį, bet ir džiugina praeivių akis. Džiaugsmo ir susižavėjimo kupini lankytojų žodžiai, kuomet čia jie pasijunta lyg pasakoje, labai pamalonina širdį...“
