„Vyras, kuris kalba apie jį žavintį moterišką silpnumą, realiame gyvenime silpnai moteriai jokių privilegijų nesuteikia. Ypač darbe. Jis norėtų turėti tarnaitę ir virtuvės kombainą. Be to, įsimyli jis irgi stiprią, ryškią, kaip čia švelniau pasakius, kalytę“, - teigia psichologas psichoterapeutas, lektorius Vladimiras Rakovskis, populiarių Rusijos televizijos programų (pvz., „Aš pati“) konsultantas, be kita ko, sukūręs mokymo programą specialiai moterims kontroversišku pavadinimu „Kaip tapti kale“.
„Gyvenimas verčia šiuolaikinę moterį būti stiprią, savarankišką, pasitikėti savo jėgomis. Pirmiausiai todėl, kad stiprių vyrų mažai, o antra - vyrų apskritai trūksta. Ir tada moteris, kurią gamta apdovanojo sugebėjimu išgyventi, - juk jai reikia ir vaikus išmaitinti, ir save, - sako: „Aš viską padarysiu pati“. Taip ji tampa „kale“.
Silpnomis moterimis mėgsta rūpintis tik tie vyrai, kurių stiprus tėviškasis instinktas, bet jų labai mažai, o visi kiti greitai praranda susidomėjimą moters silpnybėmis.
Moteris priversta gyventi pagal vyrų taisykles. Jeigu ji jų nepriims - neužsidirbs, liks basa ir virtuvėje. Jeigu priims - ją gerbs, vertins ir mylės stiprūs vyrai. Jie žiūrės į ją kaip į lygiavertę partnerę. Kartais netgi prisibijos - nes tokia nesileidžia skriaudžiama. Vyrams įdomu užkariauti stiprų „varžovą“ - tai įgimti instinktai.
Ar vyrai meluoja, kai svaigsta apie švelnias ir nuolankias moteris?
Stipri moteris tuo ir stipri, kad ji įvairi. Moteris yra švelni pūkuota katytė. Bet - su nageliais. Jeigu vyras ją myli, ji nemato reikalo išleisti tuos nagelius. Ji švelni ir meili. Bet jeigu jis ją nuskriaus..! Neduok Dieve.
Manote, vyrai su tokiomis „bjaurybėmis“ gali gyventi?
Štai vyras asistuoja moteriai: gėlės, dovanos, dėmesys, kava į lovą. Susituokė, po pusmečio - nei gėlių, nei kavos ir iki vėlumos darbe. Arba su draugais. Viskas teisingai: jis moterį užkariavo, ko gi toliau asistuoti?
Su „kale“ toks triukas neišdegs. Ji, bjaurybė, nepriklausoma ir savarankiška. Tuo metu, kai gera miela katytė inkščia: „Vėl vakarienė atvėso, man be tavęs liūdna...“, „bjauri“ moteris konstatuoja: „Kaip nori; aš einu savo reikalais.“ Ji neturi laiko laukti ir dejuoti, ji užsiėmusi: darbas, draugai, teatrai, parodos, sporto salės, baseinas... Štai tada vyras šaukia: „Palauk manęs, eisim kartu!“ Savarankiškai moteriai nepakomanduosi, su ja galima tik susitarti.
Paklauskite moterų, turinčių ilgą žmonos stažą: „Ką reiškia būti žmona?“ Daugelis atsakys: „Gaminti valgį, skalbti, auginti vaikus, tvarkyti namus...“ Atleiskite, bet ar vyras vedė nuostabiausią moterį pasaulyje, ar tik ieškojo namų šeimininkės?
Ar tikrai vyras yra tas pats berniukas, kuriam vis dar reikia mamos žmonos pavidalu?
Berniukus auklėja daugiausiai moterys. Tetulytės. Be to, dauguma žmonų pačios prisiima motinos vaidmenį. Jos elgiasi su vyru kaip su kaprizingu vaiku, kuriam nuobodu.
Kaip jį priversti kuo nors užsiimti?
Nereikia versti! Užsiimkite savimi. Būkite ryškios, įdomios, patrauklios. Tiesiog mylėkite gyvenimą. Bendraudamos su vyrais pakeiskite toną. Pamirškite mamytės intonacijas: „Kodėl tu pavėlavai? Kur tu buvai? Kodėl tu taip elgiesi?“ Tai tas pats, kas sakyti: „Nusiplauk rankas ir padaryk pamokas!“ Kalbėkite kaip su lygiu: „Kol aš paruošiu vakarienę, gal galėtum pažaisti su vaiku?“
Lengva pasakyti: būk ryški ir savarankiška.
Būti moterimi apskritai nelengva. Mergaičių, kurioms mama sakė: „Tu kvaila, nevalyva žioplė!“, gyvenimo scenarijuje - vien suprogramuotos nelaimės. Bet užaugusios jos gali tą scenarijų perrašyti savaip, pasiskirti sau ne aukos, o nugalėtojos vaidmenį.
Parengė Olga Beleičeva
