Dirbti tingiu, algos noriu. Ką daryti? Labiau įgudę biuro rykliukai, kuriems psichologai turi savo terminą – manipuliatoriai – yra tobulai įvaldę „darbo nedirbant“ meną. Jie seniai susikūrė išgyvenimo taisykles, kurios veikia netgi vietinių ar pasaulinių krizių atvejais.
Jeigu atsibodo būti arkliuku, ant kurio visi (įskaitant tuos pačius tinginius-manipuliatorius) krauna darbus, štai tau keletas išgyvenimo biure taisyklių. Jos ne tik padės nepersitempti darbe, bet ir iki tam tikros ribos netgi lipti karjeros laiptais. O krizės metu, kai rūpi nebe karjera, o darbo vieta apskritai, padės likti tarp paskutiniųjų, į kuriuos nukryps vadų žvilgsnis mažinant etatus. Kuo geresni manipuliavimo įgūdžiai, tuo aukštesnius vadus pavyks apmauti, tuo ilgiau išsilaikysi vienoje vietoje. Neužmiršk, svarbiausia, – aktyvumas ir sąžiningas žvilgsnis.
1. Pirmiausia tinkamai paruošk darbo vietą – tavo darbo stalas turi būti nukrautas darbo popieriais, segtuvais, užrašais. Dokumentuose būtinai brūkštelk keletą pastabų paraštėse, pribraukyk, pažymėk ryškiu žymekliu – kurk matomą „darbinį triukšmelį“.
2. Su klientais telefonu bendrauk taip, kad visi girdėtų, kad tu dirbi. Jeigu kalbi mobiliuoju, išeik į įstaigos koridorių, tada girdinčiųjų, kaip sprendi rimtus reikalus, bus dar daugiau – kurk girdimą „darbinį triukšmelį“.
3. Porą, trejetą kartų per mėnesį (krizės metais ir dažniau, jei sveikata leidžia) pasidaryk „viršvalandines“ darbo dienas – pasilik darbe tol, kol neišeis paskutinis kolega. Geriausia tai daryti tada, kai matai, kad tavo bosas irgi užtrunka darbe. Būtinai pasistenk su juo susidurti tuščiame biure, ir į logišką klausimą „Ką taip vėlai darai darbe?“, atsakyti „Noriu pabaigti projektą“. Visi kolegos (tarp jų ir valytoja) kitą dieną turi žinoti kaip tu „arei iki 2 nakties“. Savaitgaliai – išvis super! Atvažiuok valandą kitą panaršyti internete, pavyzdžiui, po ieva.lt, – ką nauja siūlo mados ar kosmetikos pramonė, o pirmadienį visiems pasakysi, kad dirbai šeštadienį!
4. Jeigu tavo skyrius, kolega ar pavaldinys atliko kokį nors net ir nedidelį, bet reikšmingą darbą, kalbėdamas su viršininku drąsiai naudok „Mes padarėme“, nesvarbu, kad neprisidėjai nei vienos sekundėlės – viršininkas niekada nepuls aiškintis, kas tiksliai darė tą darbą, jam svarbus rezultatas.
Pagaliau, galbūt tu tuo metu kabinete kūrei gerą atmosferą ir tykiai, netrukdydamas kitiems dirbti, internete chatin'ai su savo nauja simpatija. O jeigu kolegos padarytame darbe parašei keletą kablelių tekste, padidinai excellinį stulpelį per porą milimetrų, pakeitei kelis žodžius – tai jau, be abejo, tavo autorinis darbas.
5. Labai svarbu būti meiliu su kolegomis, kuriems ketini permesti savo darbą – šiurkščiam žmogui niekas nenorės padėti arba ilgai tai netruks. Su tokiais žmonėmis, kurie gali padirbėti už tave, verta elgtis labai draugiškai – kas gi atsakys padėti draugui, kuris nespėja? Švelniu balseliu pasieksi daugiau negu botagu. Keletą kartų gali apsimesti, kad labai blogai jautiesi – tik visiškas beširdis atsisakys padaryti tau priklausantį darbą.
6. Jeigu taip atsitiko, kad tau tiesiogiai duotas koks nors darbas, kurio negali išvengti, o permesti kolegai jo nepavyks, paleisk „beždžionėlę“: suformuluok keletą esminių darbo klausimų ir išsiųsk keliems panašų darbą dirbantiems kolegoms. Laiško turinys turėtų būti neoficialus, draugišku, patarimo prašančiu tonu: „Klausyk, čia darau tokį darbelį apie privačios bankininkystės perspektyvas Lietuvoje, kaip manai, ar jau susikūrė pas mus potencialių klientų ratas? Klausiu tavęs, kaip labiau patyrusio žmogaus“ ir t.t. Gautą atsakymą vėl paversk klausimu ir siųsk kitam kolegai. Taip pamažu darbas ir bus padarytas, niekam per daug nepervargstant.
7. Netgi patys tingiausi darbuotojai padaro kada nors darbą, ir netgi gerai. Skirtumas smulkmena – užduotį, kurią galima atlikti per 1–2 dienas, tu darai 2 savaites, tiksliau vaizduoji, kad tiek reikia laiko tai atlikti. Rezultatas: turi 4 tokias užduotis, kurias padarai per savaitę, o likusius du tris mėnesius turi gerą laiką darbe. Jeigu kas nors atėjo duoti tau naujo darbo arba paklausti, kaip sekasi su 3 užduotimi, visada atsakyk, kad dabar „intensyviai dirbi ties 2-ąja, o prie 3-iosios grįši, kai tik atsilaisvinsi“. Nauja užduotis? Jūs ką, aš ir taip vos spėju...
8. Ačiū Dievui ir Bilui Geitsui – pirmajam, kad įkvėpė žmogaus smegenis sukurti kompiuterį, antrajam, kad sukūrė Windows'us, kurie kartais „lūžta“. Jeigu tau davė padaryti darbą, o tu po poros dienų visiškai atvėsai jam, o po savaitės ir užmiršai apie jo egzistavimą – išeitis yra. „Išsaugojau kompiuteryje, bet dokumentas KAŽKUR dingo“, „užlūžo pašto dėžutė su laiškais, visi DINGO“ , „rašiau, rašiau, o kompas nulūžo, ir VISI projektai prapuolė“. Daugiau vaizduotės, Windows'ai – tavo alibi per amžių amžius!
9. Visada žiūrėk bet kuriam tavo nedarbą pasiruošusiam demaskuoti kolegai tiesiai į akis, ir neik jo argumentus. Nesikarščiuodamas, ramiu balsu – viršininkas turi matyti, kad tu nesijaudini, nes esi nekaltas. Pasistenk priminti, ką esi gero padaręs prieš kelis mėnesius ar net metus. Niekada neleisk, kad tavo padaryti darbai nugrimztų į užmarštį.
10. Kontaktas, kontaktas, kontaktas. Trys K. Visada bendrauk su aukštesnes pareigas už tave einančiais kolegomis. Geriausia – su pačiu direktoriumi. Juk žemesni kolegos jokios įtakos tavo karjerai neturi, jie tik priemonės, kurių pagalba kuri savo gerovę, ateini į darbą gerai praleisti laiko ir nepervargti.
11. Niekada negirk savo kolegų viršininkams – geriau jau surask kokią smulkmeną, dėl kurios būtų galima bendradarbį pakritikuoti, ypač tokį, kuris dirba geriausiai, nes jo fone tu nelabai kaip atrodysi, jeigu nesiimsi skubių priemonių. Tokių smulkmenų apie kiekvieną galima prigalvoti. Bet daryk tai labai subtiliai, juk tu tai darai ne todėl, kad esi blogas žmogus, o todėl, kad jaudiniesi dėl įmonės gerovės. Tokioje šviesoje savo viršininkui pamažu pradėsi atrodyti vienintelis čia gerai dirbantis įmonės patriotas.
12. Mažiausiai 3 kartus per savaitę užeik pas viršininką su darbo klausimais. Dėl tos pačios priežasties visada atsargai turėk keletą darbo sprendimų, jeigu staiga tektų atsidurti su viršininku rūkomajame. Kalbėti apie šunis ar filmus palik kitiems, tavo galvą užima tik viena mintis – kaip didinti įmonės ir darbdavių pelną. Net per Kalėdų vakarėlį negali atsipalaiduoti ir plepėti kitokiomis temomis. Turbūt nereikia priminti, kad jeigu išgirdai kokią vertą dėmesio idėją, kilusią kolegos galvoje, tu turi būti pirmas, kuris viršininkui ją pristatys. Kaip savo, be abejo. O jeigu viršininkas ją sukritikuos, galėsi iškart pasakyti, kad „tai – Jurgos mintis“. Tau ji taip pat nelabai profesionali pasirodė...
Moraliniai skrupulai? Nejuokaukit, kiekvienas už save. Lojalumą palikime idealistams. Pagaliau, tu gi žinai, kad esi labai protingas ir gudrus žmogus (jeigu jau sugebi nedirbdamas išsilaikyti darbe ir net gauti už tai algą). O kuris bosas nenorėtų, kad pas jį dirbtų protingi žmonės?
Juokas pro ašaras, tačiau šie humoristiniai, hiperbolizuoti patarimai turi tiesos grūdų ir net ne vieną, o visą saują. Atidžiau apsižiūrėję, net ir savo kolektyve tikriausiai surasite tokių manipuliatorių, kurie jau seniai išmokę taikyti išgyvenimo „patarimus“ – vieni daugiau, kiti mažiau. Bet juk jie veikia, ar ne? Bent jau kurį laiką ...
Ina Kučinskė
